Search Results for: "skiepai prieš keliones"
Vasara – poilsio ir atostogų metas, kuomet nemažai laiko praleidžiama gamtoje, daug keliaujama. Planuojant pramogas pravartu ne tik kruopščiai suplanuoti atostogas, tačiau būtina pasirūpinti ir skiepais, padėsiančiais ne tik saugiai ir sveikai pailsėti, tačiau ir išvengti nesklandumų renkantis kelionėms egzotiškas šalis.
Dabar žmonės keliauja beveik visus metus. Tačiau kelionės – tai ne tik malonumai, bet ir rizika susirgti, užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis. Todėl, planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo sveikata kelionės metu dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios apkartina atostogų metu patirtus įspūdžius ir gali sukelti negalavimus ilgam laikui ar net sunkių pasekmių visam gyvenimui. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Nadežda Abolichina, likus keturioms – šešioms savaitėms iki kelionės, rekomenduoja konsultuotis su kelionių medicinos specialistais apie skiepus ir kitas profilaktikos priemones.
Praėjusiais metais pasaulyje buvo užregistruotas vienas įvežtinis Lassa karštligės atvejis Jungtinėje Karalystėje, du laukinio poliomielito viruso atvejai Mauritanijoje, Krymo Kongo hemoraginės karštligės atvejis Graikijoje, penki maro atvejai Libijoje, padaugėjo įvežtinės maliarijos atvejų Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachijoje, Rusijoje.
Todėl vyr. specialistė Nadežda Abolichina, siekdama apsaugoti gyventojus nuo kelionėse galinčių pasitaikyti ligų, rekomenduoja pasiskiepyti. Laikotarpis, kuris po skiepijimo būtinas susiformuoti imunitetui, yra gana įvairus. Jo trukmė priklauso nuo kokios ligos skiepijama, kiek kartų reikia skiepytis, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama rekomenduojant, nuo kokių ligų žmogui skiepytis, yra šie: šalis, į kurią keliaujama, kelionės trukmė, keliautojo amžius, sveikatos būklė, anksčiau atlikti skiepai.
Skiepai – viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų. Net trumpos kelionės metu galima užsikrėsti sunkia infekcine liga: geltonuoju drugiu, hepatitu A ir B, vidurių šiltine, poliomielitu. Vyr. specialistė rekomenduoja skiepytis nuo gripo, hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, vidurių šiltinės, geltonojo drugio, poliomielito. Beje, nuo meningokokinės infekcijos privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą). ,,Prisimintina, kad per maistą ir aplinką plinta šios infekcinės ligos: cholera, vidurių šiltinė, salmoneliozės, šigeliozės, hepatitas A, keliautojų diarėjos ir kitos. Pagrindinės priežastys, lemiančios ligų plitimą yra maisto tvarkymo technologijų, maisto higienos reikalavimų pažeidimai viešojo maitinimo įmonėse, asmens higienos nepaisymas, produktų, pirktų iš nelegalių prekeivių turguose, vartojimas“, akcentuoja Nadežda Abolichina.
Norint apsisaugoti nuo infekcinių ligų, plintančių per maistą ir aplinką, labai svarbu: maistui vartoti virintą ar pirktą fasuotą geriamąjį vandenį, negerti vandens iš čiaupo: kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kurie vartojami žali. Nesižavėti vietiniais vaisiais, daržovėmis arba patiekalais, kurie parduodami tiesiog gatvėje. Prieš valgant plauti rankas su muilu, rinktis tik termiškai apdorotą maistą.
Taip pat rekomenduojama saugotis uodų ir erkių įkandimų. Vabzdžiai platina maliariją, erkinį encefalitą ir kitas ligas. Vaistinėse patartina įsigyti specialių juos atbaidančių aerozolių ar tepalų. Tėvams, vykstantiems į kelionę su vaikais, patariama pirmiausia pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistais ar bendrosios praktikos gydytojais. Į paplūdimį su vaikais reikia eiti iki 11 valandos ir po 16 valandos, nes vidurdienį saulė yra pavojingiausia, o stiprių nudegimų padariniai – skaudūs. Prieš einant į paplūdimį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtina patepti kūną apsauginiu kremu (su didesniu UV spindulių filtru), užsidėti kepuraitę ar skrybėlę bei akinius nuo saulės.
,,Atmintina, kad susirgti galima ir grįžus iš kelionės po endemines teritorijas. Jei per 21 dieną po kelionės pajuntami užkrečiamosios ligos požymiai: karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, gelta, bėrimas, kraujosruvos ir kt. simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir gydytojui pasakyti apie buvusią kelionę“, pataria Nadežda Abolichina.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai besiruošiančius žiemos atostogoms gyventojus ragina pasirūpinti sveikata. Prieš kelionę rekomenduojama užsukti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir suteiks informacijos apie reikalingas ligų profilaktikos priemones.
Geriausia specifinė profilaktikos nuo užkrečiamųjų ligų priemonė – vakcinacija. Kad susidarytų imunitetas ligai, skiepytis reikia mažiausiai 2 savaites iki kelionės. Priklausomai nuo šalies į kurią vykstate, skiepai gali būti privalomi arba rekomenduojami. Rekomendacijas keliautojams kasmet išleidžia Pasaulio sveikatos organizacija.
„Kai kurios šalys reikalauja, kad turistai turėtų tarptautinius skiepų pasus, su nurodyta informacija apie galiojančią vakcinaciją nuo tam tikrų ligų”, – aiškino ULAC Skiepų kabineto gydytoja Jolanta Dieninienė. Ji nuramino bijančius adatų – kai kurios vakcinos yra kompleksinės, todėl vienos vakcinacijos metu galima pasiskiepyti nuo kelių ligų.
Ligos, nuo kurių dažniausiai rekomenduojama pasiskiepyti prieš keliones:
Difterija – bakterinė infekcinė liga. Pagrindinis užsikrėtimo kelias – oro lašelinis. Difteriją nuo kitų ligų skiriantis požymis yra tirštos, pilkos gleivinės apnašos (plėvės) ant ryklės, tonzilių, gomurio. Ligos komplikacijas sukelia mikroorganizmo gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės, todėl neretai liga pasibaigia mirtimi. Vakcinos dozės suaugusiems rekomenduojamos kas 10 metų.
Stabligė – ligos sukėlėjas į organizmą patenka per odos pažeidimus, paveikiama nervų sistema, kyla stiprių raumenų spazmų, liga gali baigtis mirtimi. Pirminė vakcinacija yra trijų injekcijų (imunitetas susiformuoja po antrosios vakcinos dozės). Papildoma vakcinos dozė skiriama suaugusiesiems kas 10 metų.
Hepatitas A – viena dažniausių užkrečiamų ligų, kuria gali užsikrėsti keliautojai. Tai virusinė kepenų infekcija, perduodama per maistą, vandenį, nešvarias rankas. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas. Liga paplitusi Pietryčių Azijos, Vidurio Rytų bei Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse. Skiriamos dvi vakcinos dozės, pirmoji prieš keturias savaites iki kelionės, antroji po 6-12 mėn.
Hepatitas B – tai virusinė kepenų infekcija, perduodama per organizmo skysčius, kraują, atsitiktinių lytinių santykių metu ir šimtą kartų labiau užkrečiama nei ŽIV. Ilgą laiką liga yra nepastebima, tačiau kepenų cirozės vystymosi gali išvengti retas ligonis. Rekomenduojama skiepytis vykstantiems į Pietryčių Azijos ir Vidurio Rytų šalis Reikalingos trys vakcinos dozės, pirmas dvi gali būti skiriamos prieš kelionę, paskutinioji po kelionės.
Vidurių šiltinė – tai labai užkrečiama ir pavojinga liga, galimi net mirties atvejai. Pasireiškianti žarnyno uždegimu, viduriavimu, karščiavimu ir kt. Užkrečiama per maistą ir vandenį. Didžiausia ligos grėsmė – Šiaurės bei Vakarų Afrikos ir ypač Pietų Azijos, Pietų Amerikos šalyse. Viena vakcinos dozė saugo trejus metus.
Geltonasis drugys – virusinė liga, kurią platina uodai. Galima užsikrėsti Afrikos, Pietų Amerikos šalyse. Norint įvažiuoti į daugelį šių šalių reikalingas tarptautinis skiepų pasas. Ligos pradžia primena gripą, vėliau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilvą, išsivysto gelta. Reikalinga viena vakcinos dozė, imunitetas susidaro dešimčiai metų.
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Maliarija. Ją platina uodai, galima užsikrėsti 100 šalių, o 90 proc. tropinės maliarijos (sunkiausios formos liga) galima užsikrėsti Afrikoje. Nuo šios ligos apsaugo tik vaistai (tabletės), vakcinos nėra.
Jei keliaujate su mažais vaikais, rekomenduojama juos paskiepyti nuo vėjaraupių ir rotavirusinės infekcijos.
Atostogos – metas, kai visus rūpesčius norisi palikti namuose. Poilsio savaitė ar dvi reikalinga kiekvienam iš mūsų, siekiant išvengti pervargimo ir jį lydinčių liūdnų pasekmių sveikatai. Tačiau ir per atostogas, o tiksliau – dar prieš jas, reikėtų apgalvoti, kad ligos puola ir kelionių metu. Tinkamai sukomplektuota vaistinėlė padės jų išvengti ar bent jau sumažinti nemalonius simptomus.
Širdies nepakankamumu sergantis ir savojo donoro laukiantis klaipėdietis Igoris Kontijevas prisipažįsta: jam optimizmo sunkiausiu momentu įkvėpė gydytoja psichologė, pati jau maždaug šešerius metus gyvenanti su dovanota donoro širdimi. „Po transplantacijos operacijos ši mergina spėjo pabaigti mokslus, o dabar padeda tiems, kurie tokios operacijos dar tik laukia”, – pasakoja Igoris. Donoro širdies laukiančiam ligoniui svarbiausia – moralinė parama žmogaus, jau patyrusio transplantaciją, atgavusio jėgas ir sveikatą.
Lietuvos turizmo departamentas skelbia, kad lietuviai keliauja vis dažniau, tačiau pastebimas ir savotiškas „atsivalgymas“ kelionėmis, kuomet daug kas jau matyta, išbandyta, o patirti pirmo karto jaudulį darosi vis sunkiau. Dėl kokių priežasčių net ir puikiausiai suorganizuotos kelionės gali tiesiog nedžiuginti ir kaip nuo to apsisaugoti, pasakoja daug metų su klientais tiesiogiai bendraujantis kelionių konsultantas Andrius Paulionis.