Search Results for: "slidinėjimas"
Žiemai dosniai pažėrus sniego, žiemos sporto mėgėjai užtvindė slidinėjimo trasas. Profesionalai žino: kad galėtų saugiai mėgautis žiemos sporto malonumais, suteptų slidžių neužtenka. Mėgėjai tai kartais pamiršta. Slidinėjimo trasose vieną po kito galima skaičiuoti be šalmų, akinių, specialios aprangos besileidžiančius slidininkus.
Šiandien daugybė žmonių dirba streso kupiną darbą ir rizikuoja „perdegti“. Mokslininkai vis dažniau paliečia aktualią šių laikų problemą – lėtinio nuovargio sindromą, kurio pagrindiniu simptomu laikomas išsekimas, atsiradęs dėl įtampos. Šis sindromas pasireiškia vadinamiesiems „darboholikams“.
Sportas – sveikata! Turbūt šiuos žodžius kiekvienas (bent jau dauguma) girdėjo dar mokyklos laikais per kūno kultūros pamokas. Sakoma, jog sportas prailgina gyvenimą, juk sveikame kūne ir siela sveika…
Tačiau ar iš tikrųjų sportas visada užtikrina puikią sveikatą? O ir sporto šakų daugybė, ką geriausiai pasirinkti, kas būtų naudingiausia ir saugiausia? Žinoma, reikia sutikti, jog bet kurioje sporto šakoje galimos įvairios traumos, susižalojimai… Netgi nekaltai atrodantus šaškių žaidimas gali pakenkti sveikatai…
Bet kuriuo atveju, kiekvienais metais renkamos dešimt pavojingiausių pasaulyje sporto šakų. Dešimtukai kasmet nelabai keičiasi arba pasikeičia nežymiai. Tarp pavojingiausių sporto šakų daugiausia tų, kuriomis užsiima vyrai ir moterys.
Pavojingiausia moterims – palaikymo komados šokėja
Amerikoje, kur labai populiarus šis sportas, per metus suskaičiuojama apie 20000 rimtų traumų, kurias patiria komandų palaikymo šokėjos. Teigiama, jog yra didesnė tikimybė, jog per varžybas susižeis šokėja, o ne, pvz., krepšinio žaidėjas. Lūžusios kojos ar stuburo traumos – ne retenybė. Geras pasirodymas reikalauja aukų?
Regbis
Taip pat labai populiari sporto šaka Amerikoje, tačiau propaguojama ir kitose šalyse (taip pat ir Lietuvoje). Tai turbūt vienas žiauriausių kontaktinių žaidimų. Čia traumos tris kartus dažnesnės nei kariniuose susirėmimuose (!).
Plyšę raumenys, smegenų sukrėtimai, lūžę kaulai – tie žaidėjai sustoja tik tada, kai jau fiziškai nebegali toliau žaisti. Žinoma, tokiame sporte neapsieisi be kūno apsaugų, tačiau ir jos ne visada apsaugo.
Futbolas
Tai sporto šaka, kurioje dažniausiai patiriami smegenų sukrėtimai. Taip pat palyginti ne retai pasitaiko staigių mirčių. Futbolas yra viena iš sporto rūšių, kuriose įtraukiama ir galva, žaidžiama galva (ir čia kalbama tikrai ne apie mąstymą…).
Automobilių/motociklų lenktynės
Čia mirtys dažnos ir neišvengiamos, nes lenktynės neapsieina be didžiulio greičio (juk kitaip ir nebūtų lenktynės). Motociklininkai turi išlaikyti pusiausvyrą, važiuodami įvairiais keliais, posūkiais ir visa tai lydi beprotiškas greitis. O esant tokiam greičiui šalmas ar kitos apsaugos ne visada padeda.
Jojimas ant buliaus
Lipti ant nugaros toną sveriančiam įsiutintam gyvūnui turbūt tikrai labai drąsus žingsnis. Drąsus arba beprotiškas. Galbūt todėl Lietuvoje ši sporto šaka neprigijo. Kai kuriems šis žingsnis gali būti ir paskutinis.
Būti numestam keletą metrų – beveik būtinybė. Nors tereikia ant buliaus išsėdėti „tik“ (mažiausiai) aštuonias sekundes, tačiau įsiutęs gyvūnas visą tą laiką iš visų jėgų stengiasi numesti nepageidaujamą „svorį“. Tikriausiai tai pavojingiausios aštuonios sekundės pasaulyje.
Žirgų lenktynės
Žirgas – ne bulius ir jis nesistengia numesti raitelio, tačiau tai irgi viena pavojingiausių sporto šakų pasaulyje. Amerikoje iš 100000 dalyvių užfiksuotos 128 mirtys (žinoma, žirgų mirtys čia neįtraukiamos…).
Galbūt galima sakyti, jog tai nėra jau toks didelis skaičius, tačiau jei palyginsime šį sportą su kita taip pat pavojinga šaka – boksu, gali tekti pakeisti savo nuomonę. Idomu, jei žirgų sporte mirčių skaičius viršija šimtą, tai bokse iš 100000 dalyvių miršta 1-2.
Nardymas povandeniniuose urvuose
Dar viena šaka, priskiriama prie pavojingiausių pasaulyje. Didžiulis gylis, ledinis vanduo, neištirti požeminiai urvai, hipotermija, atsiskyrimas nuo nardymo komandos, menkas matomumas, oro trūkumas – tai tik keletas iš pavojų, tykančių vandenynų gelmėse. Nors nardytojai ir būna puikiai pasiruošę, apmokyti, tačiau ir jie neapsaugoti nuo šių grėsmių.
Dekompresija (slėgio sumažėjimas) gali sukelti problemų su stuburo smegenims, plaučiais, smegenims. Sakoma, jog pasisekę nardymai yra tie, iš kurių grįžtama.
Kopimas į kalnus/alpinizmas
Yra įvairių alpinizmo rūšių. Tai gali būti lipimas į uolas, snieguotais kalnais, taip pat kopimas, nešantis su savimi bagažą arba be jo ir pan. Galima ne tik paslysti, bet pavojų sukelti gali ir pasikeitusios oro sąlygos.
Būnant tokiame aukštyje, pagalbos gali tekti ir ilgiau palaukti, juk, pvz., medikų sraigtasparniui nusileisti ant uolos būtų sudėtinga. Hipoksija (deguonies trūkumas), hipotermija, nušalimai, pneumonija (plaučių uždegimas) – tai dažniausios alpinistų nelaimės. Net 179 alpinistai (iš 1300) žuvo, norėdami įkopti į garsųjį Everestą.
Ledo ritulys, golfas, slidinėjimas…
Čia tik gali sužeisti lazda, ar pastumti, bet gali trenkti žaidėją ir į apsauginę sienelę. Galbūt truputį keista, tačiau prie pavojingų šakų priskiriamas ir golfas. Nors atrodytų, jog nėra kontakto su kitu žaidėju, taigi ir traumų būtų galima išvengti.
Amerikoje per metus įvyksta apie 4000 mirčių golfo lauke. 5% dėl blogo oro (dėl žaibų!). Pavojingas yra ir banglenčių sportas (ne visada pasiseka „suvaldyti“, pvz., 6m. aukščio bangą), ir slidinėjimas, ir… tikriausiai visos sporto šakos.
Netgi begalinis noras turėti gražias kūno formas gali būti pavojingas, ne tik dėl galimų traumų, pvz., treniruoklių salėje, jei neteisingai atlieki pratimus, tačiau ir dėl per didelio noro pasiekti tobulybę. Juk kas per daug, tas irgi nesveika…
Taigi sportas ne visada suteikia sveikatos, kartais jis gali būti netgi labai pavojingas sveikatai. Net ir pati paprasčiausia ir nesudėtingiausiai atrodanti sporto šaka gali sukelti pavojų (dėl daugybės, galbūt kartais sunkiai paaiškinamų priežasčių). Tačiau, jeigu jau pasirenkate kažkokią sporto šaką, tuomet žinokite, „į kokią galerą jus velnias neša“ ir būkite atsargūs! Gerų rezultatų!
Jau ne vienus metus Lietuvos turizmo sektoriuje justi aktyvių atostogų poreikis. Kelionių ekspertai išskiria paklausiausias atostogų kryptis, kuriomis aktyvių pramogų gali tikėtis ir pradedantieji, ir jau patyrę sporto entuziastai, ir draugų kompanijos, ir šeimos su vaikais.
Kad ir kaip daugelis iš mūsų piktinamės žiemos orais, vis tik dabar yra taip ilgai lauktas žiemos sporto mėgėjų laikas! Šiuo metu vienos populiariausių atostogų krypčių yra slidinėjimo kurortai. Tačiau ne paslaptis, kad tai gana pavojingas ir fizinio pasiruošimo reikalaujantis sportas, neretai pasibaigiantis traumomis. Tad ką daryti, kad taip lauktos žiemos atostogos nesibaigtų ašaromis?
Išbarstyti per didžiąsias metų šventes prilipusių kilogramų ir išvalyti, nuraminti nuo šurmulio, rūpesčių pavargusį protą, – tokias pagrindines slidinėjimo priežastis iškart po Naujųjų įvardija kelionių organizatorių atstovai. Tradiciškai, slidinėjimo sezonas įsibėgėja būtent sausį, todėl jau dabar kelionių agentūrose – didžioji slidinėjančiųjų apgultis. Kelionių ekspertai pataria, kokiais kriterijais remiantis geriausia rinktis žiemos kurortus. Ypač kuomet kompanijoje – ir visiškai „žali“, ir į kalnus jau nuolat skrendantys aktyvių atostogų mėgėjai?
Pasak Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos atstovo, slidinėjimas kaip laisvalaikio praleidimo būdas mūsų šalyje populiarėja, tačiau į svečias šalis išvykstantys turistai ne visada žino, kad slidinėjimo trasose kaip ir vairuojant kelyje egzistuoja tam tikros judėjimo ir elgesio taisyklės. Slidininkų iš Lietuvos dažnai sulaukiančio Slovakijos Aukštųjų Tatrų slidinėjimo kurorto vadovas įspėja, kad norint išvengti tokių klaidų kaip netinkamas kopimas ir nusileidimas pėsčiomis ar sustojimas kelio viduryje, su kalnų slidinėjimo reikalavimais derėtų susipažinti dar prieš žengiant į trasą.
Pirmąjį Lietuvos istorijoje medalį pasaulio vandens slidinėjimo čempionate Floridoje pelniusio Ričardo Lažinsko sėkmės paslaptis – geras miegas, taisyklinga mityba ir nuolatinės treniruotės. Pasak R. Lažinsko, pasirengti varžyboms reikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, todėl geriausia pradėti sportuoti nuo pat mažens.
Vasario 12-21 dienomis Norvegijos mieste Lilehameryje vyksiančiose antrosiose Jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaus ir snieglenčių kroso atstovas Aras Arlauskas. Šešiolikmetis šia sporto šaka susidomėjo, kai pirmą jėgas išbandė varžybose Ignalinoje.
Iškritus pirmam sniegui, po truputį pratinamės prie artėjančios žiemos. Lauke darosi vis atšiauriau, o šiltuoju metų laiku propaguotas aktyvus poilsis daug kam nueina į antrą planą. Tačiau tingiai žiemojantis mūsų kūnas nėra gerai sveikatai – fizinio aktyvumo stoka nulemia ne tik prastėjančią fizinę formą, tačiau ir silpnėjančią imuninę sistemą. Tad kokia fizine veikla užsiimti žiemą ir kaip tam pasiruošti?