Search Results for: "smurtas prieš moteris"
Nepriklausomai nuo to, kokie bebūtų mokslo ir civilizacijos pasiekimai, žmonės nelinkę keistis iš vidaus. Keičiasi tik išorė – sužinomi nauji gamtos dėsniai, išrandamos novatoriškos technologijos, tačiau žmonės gyvena kaip gyvene – pykčiai, smurtas ne tik nemažėja, bet netgi tampa rafinuotesni. Ir ši agresija vis dar išsilieja ant silpnosios lyties – moterų. Ir tai vyksta visame pasaulyje – tiek turtinguose vakaruose, tiek religinguose rytuose. Skirtumas tik tame, kad vakaruose nuo fizinio smurto persiorientuojama prie psichologinio, o rytuose, ypač arabų pasaulyje vis dar gyvas ir netgi nebaudžiamas fizinis smurtas. Toliau – keli, praktiškai tradiciniai ir labai populiarūs smurto atvejai prieš arabų moteris, kuomet su rūgštimi sužalojamas kūnas visam gyvenimui…
Smurtas šeimoje jau ne pirmus metus yra viena iš opiausių temų mūsų šalyje. Policijos departmento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais užregistruota 49890 iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tyrimai rodo, kad smurtą patiriančių moterų daugėja. Vieni teigia, jog tai – tobulėjančios pagalbos smurtą patiriančioms moterims padarinys ir aukos dažniau drįsta prisipažinti, jog kenčia, kitų nuomone – tai ne tik šeimos, o visos visuomenės problema, kuri tik didėja ir plečiasi. “Eurobarometro” apklausa rodo, kad net 48 proc. (beveik puse) Lietuvos gyventojų savo šeimose ar tarp draugų pažįsta bent po vieną žmogų, patyrusį bet kurios rūšies smurtą namuose.
„Aš esu“ – tai naujausias tarptautinės kompanijos AVON ir Lilijos Larionovos bei Egidijaus Rainio bendradarbiavimo projektas – vaizdo klipas, skatinantis diskutuoti bei keisti esamą smurto prieš moteris situaciją.
Smurtas prieš moteris ilgą laiką buvo toleruojamas ir laikomas kiekvienos šeimos asmeniniu reikalu, kuris turi likti už uždarų durų, tačiau šiolaikinė brandi ir sąmoninga visuomenė netoleruoja jokių smurto formų – moterys skatinamos netylėti, ieškoti pagalbos, o aplinkiniams primenama, kad smurto toleravimą ir nutylėjimą galima prilyginti nusikaltimui.
Statistika rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi kas trečia moteris Europoje, o situacija Lietuvoje taip pat bauginanti per jau besibaigiančius 2014uosius buvo gauta 20 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. 93 proc. smurtautojų yra vyrai, o absoliuti dauguma aukų moterys, tačiau su smurtu susiduria ir vaikai, senoliai, o taip pat ir vyrai.
Turbūt aiškiai jaučiate situacijas darbe, tarsi oras patalpoje būtų „tirštas“, tvyro įtampa ir kartais norisi „paleisti“ monitorių „tam idiotui“ į galvą. Nepavykus rasti, kokį „laiko plyšį“ ir persikelti į kokią kitą erdvę ir vietą, belieka po darbo grįžus namo išsilieti aprėkiant savo sutuoktinį.
Europos šalių kino forumas ,,Scanorama” ir Moterų informacijos centras (MIC), norėdami padrąsinti Lietuvos moteris šias Šv. Kalėdas pasitikti geresniame pasaulyje – pasaulyje be smurto, jau šį ketvirtadienį moteris sukvies į specialų nemokamą danų režisierės Susanne Bier filmo ,,Geresniame pasaulyje” kino seansą.
Ši penktadienį, 18 val., Elfų teatre, Konstitucijos pr. 23B, bus rodomas spektaklis, skirtas visuotinei akcijai „16 dienų be smurto prieš moteris“. Režisierius Romualdas Vikšraitis pastatė aktorės ir radijo laidų vedėjos Editos Kauzaitės tragikomediją „Tu šiandien dar neverkei, kale, arba tikroji Eglės Žalčių karalienės istorija”. Spektaklis paremtas tikra autorės gyvenimo istorija.
Literatūrine sensacija tapęs švedų rašytojo Stiego Larssono romanas „Mergina su drakono tatuiruote“ Prancūzijoje populiarumu aplenkė knygas apie Harį Poterį, o Danijoje nusileido tik Biblijai.
Medicinos sesuo pasidarė abortą, nes jautė šeimos spaudimą nesusigadinti karjeros. Mažame miestelyje gyvenančiai moteriai, anot jos pačios, aptemo protas, kai ėmė lauktis trečio vaiko ir nė vienas artimasis nepasisiūlė būti šalia. Mergina išsigando, kad yra nepilnametė, nepasiruošusi tapti mama, vaikinas davė pinigų ir liepė „susitvarkyti“. Tai tik kelios istorijos, kurias patyrusios abortą moterys pasakoja prieš keletą mėnesių įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ darbuotojams. Kol parlamentarai pliekiasi „už“ ir „prieš“ abortus, jie atsako į aklavietėje atsidūrusių moterų laiškus, lydi jas pas ginekologus, renka naujagimių kraitelius, poliklinikose dalija lankstinukus ir aiškina, kad valstybė turėtų labiau prisidėti, jeigu jai iš tikrųjų rūpi krizinėse situacijose atsidūrusių moterų likimai. Moralizavimas čia netinka – daug veiksmingesnis būtų gydytojo išrašytas siuntimas psichologo ar socialinio darbuotojo konsultacijai ir tęstinės pagalbos pasiūlymas bei artimųjų, visuomenės palaikymas.