Search Results for: "sportuoti"
Visas pasaulis pamišo dėl sveiko gyvenimo būdo. Žmonės pažįsta naujas metodikas, perprogramuoja ne tik savo treniruočių, fizinių krūvių, mitybos režimus, bet ir keičia savo kvėpavimą ir minčių eigą.
Nesakau, kad tai yra blogai, bet dauguma iki šiol nežino pačių paprasčiausių draudimų. Taigi, ko negalima daryti treniruočių metu?
1. Bėgioti rytais
Bėgimas rytais
Skirtingai nuo kitų punktų, šis, greičiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio. Tikite Jūs savo bioenergetika ar ne, bet šis mokslas aiškiai teigia: išnagrinėjus žmonių bioritmus buvo nustatyta, kad sveikiausia bėgioti yra 20:00 – 22:00 val. tarpe, praėjus maždaug valandai po vakarienės. Po “pasilakstymo” valgyti patariama ne anksčiau kaip po 40 minučių.
2. Bėgioti asfaltu
Bėgimas asfaltu
Asfaltas blogas tuo, kad praktiškai nesugeria smūgių, sukeliamų bėgiojant. Tai gresia jūsų blauzdiniams pėdų sąnariams, kelių ir dubens sąnariams ir netgi juosmeniui. Todėl, jeigu nėra galimybės bėgioti specialią dangą turinčiais bėgimo takais, bėgiokite parkuose, kur yra lygių takelių.
3. Bėgioti šaligatviais šalia kelio
Bėgimas šaligatviais kenkia sveikatai
Bėgimo metu suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Jeigu įkvepiate švarų orą, jūsų organizmas valosi ir rūpinasi tuo, kad kiekviena ląstelė gautų maksimalų leistiną deguonies kiekį. Užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis oras užteršia organizmą, bėgimo metu veikiantį “dulkių siurblio” režimu.
4. Treniruotis “skuduruose”
Treniruočių batai
Tai reiškia, kad bėgimui turite išsirinkti ne senus marškinėlius, kurių “negaila išmesti” bei šortus, užsilikusius spintoje nuo 9-os klasės. Neverta pirkti sportinio kostiumo iš 100% medvilnės: ji greitai sugeria prakaitą, limpa prie odos ir trikdo kvėpavimo procesą. Geriausia rinktis aprangą, kurios sudėtyje yra likros, poliesterio, elastano arba neilono. Tik tokia sportinė apranga gerai išsisaugos ir neišsitampys po mėnesio intensyvių treniruočių.
5. Sportuoti basomis
Sportas be batų
Sportuodami basomis, su kojinėmis ar netgi avėdami sportbačius plokščiu padu jūs didinate krūvi savo stuburui ir praktiškai garso greičiu verčiate dilti trapius slankstelius. Toks sportas ypač kenksmingas tiems, kurie turi problemų su kraujagyslėmis, kadangi minėtu atveju jos patiria dvigubai didesnį krūvį.
6. Gerti tada “kai norisi”
vanduo
Apie tai, kad treniruočių metu gerti skysčius yra tiesiog būtina, žino visi. Tačiau tai netrukdo mums gerti “tik panorėjus”, o tai, labai intensyviai sportuojant, gresia dehidratacija (organizmas netenka skysčių). Jeigu Jūsų tokia perspektyva netenkina, įsiklausykite į profesionalių fiziologų patarimą ir padarykite 2-3 gurkšnius vandens kas 20 minučių. Net jei dar nemirštate nuo troškulio.
7. Naudotis antiperspirantu
Prakaitas
Treniruočių metu žmogus stipriai prakaituoja – kūnas tokiu būdu aušinasi ir šalina šlakus. Antiperspirantai labai sėkmingai trikdo minėtą procesą, ko pasekoje organizmas nesugeba vykdyti savo funkcijų.
8. Klausytis grotuvų (pvz. MP3)
Bėgiojimas ir muzikos klausymasis
Kyla klausimas: “O kaip gi kitaip?”. Bent jau sumažinkite garsą. Kanadietis Viljamas Chodžetsas iš Albertos Universiteto išsiaiškino, kad fiziniai krūviai derinyje su garsia muzika anksčiau ar vėliau gali sukelti visišką klausos netekimą. Įvyksta tai, beje, netikėtai, o ne palaipsniui.
9. Blaškytis ir būti blogos nuotaikos
Nusiteikimas sportuoti
Iš dalies šis punktas panašus į 8-tą. Jeigu tu kalbiesi, žiūri TV arba mąstai apie pašalinius dalykus, tu blaškai (neleidi sportuoti) patį svarbiausią kontrolės organą – smegenis. Tokiu atveju smegenys “nestebi” raumenų veiklos, jos pradeda “chaltūrinti” ir treniruotės efektyvumas nukrenta praktiškai iki NULIO. Būtent todėl profesionalūs instruktoriai rekomenduoja treniruočių metu stebėti savo veiksmus ir pojūčius, “užmegzti su savo kūnu psichologinį kontaktą”.
10. Sportuoti pavargus
Sportas pavargus
Jeigu neišsimiegojote arba esate pervargę, fizinis krūvis nesuteiks jokių pozityvių rezultatų. JOKIŲ! Viskas, ką galite gauti tokiu atveju – tai tik streso hormonų “išmetimo” į kraują…
Būkite sveiki!
2016 metų olimpinį maratono normatyvą įvykdžiusi, bet likusi už laimingojo trejeto ribos Monika Juodeškaitė 2017 metus pradėjo neįprastame vaidmenyje – išvyko į Tanzaniją vaikus mokyti anglų kalbos. „Kauno maratono klubo“ narė vaikams taip pat veda sporto užsiėmimus ir nuvežė klubo dovanų. Su bėgike kalbėjomės apie gyvenimą Afrikoje, liūdną vaikų kasdienybę ir nemažėjantį norą bėgioti.
Visi žinome, kad fiziškai aktyvus žmogus yra sveikas, tačiau ne visi ryžtasi sportuoti. Nuo stadiono, dviračio ar sporto klubo gali atgrasyti stereotipai – tai jauniems, sveikiems, sportiškiems žmonėms. Ar tikrai kiekvienas gali būti fiziškai aktyvus? Kaip pasirinkti tinkamą veiklą ir nuo ko pradėti?
Šv. Valentino diena – jau visai čia pat, ir daugelis įsimylėjėlių suka galvas, ką nuveikti kartu su antrąja puse. Visi, kurie norėtų šv. Valentino dieną paminėti originaliau nei vien tik vakariene mieste ar senų romantiškų filmų peržiūra, šiemet turi puikią alternatyvą – vasario 14 d. Druskininkuose įvyks didžiausia žiemos sporto ir pramogų šventė Lietuvoje – „LTeam“ žiemos olimpinis festivalis.
Norint, kad mūsų organizmo imuninė sistema veiktų aktyviau, specialistai pataria sportuoti ir sveikai maitintis. Tačiau gyvenant vis greitesniu ritmu sportui lieka vis mažiau laiko, tuo tarpu dažnam naujokui kyla klausimas – kaip pradėti?
Vis žvarbesni rudens orai kėsinasi į mūsų sveikatą. Norint, kad mūsų organizmo imuninė sistema veiktų aktyviau, specialistai pataria sportuoti ir sveikai maitintis. Tačiau gyvenant vis greitesniu ritmu sportui lieka vis mažiau laiko, tuo tarpu dažnam naujokui kyla klausimas – kaip pradėti?
Vasarą šalies sporto klubai negali pasigirti tokiu gausiu lankytojų skaičiumi kaip įprastai. Dažnas mūsų šaltuoju sezonu palaikydamas savo fizinę formą bei ištvermę spoto salėje, vasarą šiam užsiėmimui įprastai paskirtu laiku mieliau užsiima kita, nesportine veikla. Pasirodo, be reikalo.
Viena iš stipriausių motyvacijų pradėti sportuoti – pablogėjusi sveikata ar net ligos diagnozavimas, nors specialistai pataria tai daryti reguliariai, ištisus metus, bet susigriebiama vėliau. Dažnu atveju, moterys po gimdymų skuba atsikratyti priaugtų kilogramų ir pradeda labai sąžiningai prisižiūrėti mitybos ir daugiau judėti. Partnerio neištikimybė ar iširę šeimos santykiai, taip pat gali lemti žmogaus pasirinkimą aktyviai sportuoti. „Atėjęs noras pasikeisti, patikti ne tik kitiems, bet ir sau ar atletiškam partneriui skatina žmones užsirašyti į sporto klubą ir kreiptis į specialistą pagalbos“,- dalinasi savo patirtimi Europos klasikinio kulturizmo čempionas ir asmeninis treneris Deividas Dubinas.
Norint būti sveikam, būtinas ir fizinis aktyvumas. To nepaneigs niekas. Ir ugdyti įprotį sportuoti reikia pradėti dar vaikystėje. Bet kas per daug, tas nesveika…
Kartais labai sunku save motyvuoti sveikai gyventi, valgyti daug daržovių, o ypatingai – reguliariai sportuoti, nors dažnai girdime posakį: „sportas – sveika“, be to, labai norime turėti gražias kūno formas, ypatingai artėjant vasarai. Taigi, tokių problemų sprendimus randa kompanija „Bar Brothers“, kurie sukūrė, iš tiesų, stipriai motyvuojantį vaizdo klipą, specialiai moterims, palydimą šūkiu – „Girls Can Do It Too!“ („Merginos irgi gali tai padaryti!“). Beje, ne vienas vyriškis jame taip pat turės į ką pažiūrėti.