Search Results for: "statyba"
Antradienio popietę Vilniaus centre aidėjo sirenų gausmas, šūksniai „Atomui – ne!“, palydimi garsiai mušamo gongo. Taip nevyriausybinių organizacijų surengtoje akcijoje prieš atominę energetiką buvo minimos 25-osios Černobylio tragedijos metinės. Keli šimtai jaunuolių eitynėse Gedimino prospektu nuo Seimo iki Vyriausybės reiškė protestą prieš Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos valdžios ketinimus statyti tris atomines elektrines (AE) – Astrave, Visagine ir Kaliningrado srityje.
Nešini plakatais su užrašais „Už ateitį be atomo“ , „Vakar Japonija, šiandien – Lietuva“, „Gal žinai, kur evakuotis?“, „Ne – naujiems Černobyliams“ jaunuoliai reiškė savo nepritarimą atominių elektrinių statybai. Jie taip pat įteikė peticiją Seimo pirmininkės atstovui, kurioje Lietuvos valdžios reikalaujama atsisakyti planų statyti naują Visagino atominę elektrinę, paskelbti moratoriumą „visiems veiksmams, prisidedantiems prie atominės energetikos plėtros Lietuvos teritorijoje bei netoli jos“.
Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje, per kurį radiacija buvo užteršta ir Lietuva, įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Pastarosiomis savaitėmis pasaulio dėmesys buvo nukrypęs į Japoniją, kurios pareigūnai stengiasi užkirsti kelią radiacijos nuotėkiui iš žemės drebėjimo pažeistos Fukušimos-1 atominės elektrinės. Renginio metu, visos įvykių aukos buvo pagerbtos tylos minute.
Daugiau demonstracijos akimirkų – nuotraukų galerijoje.
Ieva Varkojytė
Trečiadienį Odminių skvere bus surengta visuomeninė ekologinė akcija „Uždek žvakutę“, kurios pagrindinis tikslas – pagerbti atominių elektrinių katastrofų aukų atminimą ir atkreipti Lietuvos piliečių dėmesį į naujų branduolinių jėgainių statybos Lietuvoje ir Baltarusijoje problematiką.
Ar girdėjote apie 7 Senovės pasaulio stebuklus? Ką bendro turi Gizos piramidė ir… Vilniaus Vakarinis aplinkkelis? Ar gali traktorius būti išmanusis? Kas bendro tarp bičių avilio ir statybų aikštelės? Ar žinote, kad robotai ir dirbtinis intelektas atkeliauja į statybas? Ką bendro turi stygų teorija ir… statybų planas? Paranormalūs reiškiniai, telepatija, kolektyvinis protas – visą tai galime rasti išmaniųjų statybų aikštelėje. Taip žiūrovą suintriguoja „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai, vieni pirmieji pasivažinėję statomu Vilniaus Vakariniu aplinkkeliu.
Kiek metų seniausiam žinomam keliui ir kur jį rasti? Kodėl žmonės pradėjo kelius grįsti akmenimis? Kaip atrodė romėniški keliai ir kodėl jie buvo svarbūs imperijai? Kokiais keliais egiptiečiai transportavo akmenis į piramidžių statybas? Ar žinote, kad keliai gali būti betonuojami? Ar įmanoma nutiesti kelią nepastebėtam? Koks yra gero kelio receptas? Ar galima asfaltuoti žiemą? Kodėl specialistai pasibaisėjo Youtube vaizdais, kuomet yra asfaltuojama… baloje? Šiais klausimais savo reportažą iš Kelių tyrimo instituto laboratorijos tęsia „Įdomiosios inžinerijos“ vedėjai. Šį kartą jie apsilankė ir Kaune, kur pakalbino specialistus, atlikusius Hario Poterio knygų vertus darbus. Skubame supažindinti žiūrovus su nematomais… kelininkais.
„Vilnius mane sužavėjo, jaučiausi tarsi apsėstas“. Taip savo pirmąją dieną sostinėje prisimena garsus architektas Algimantas Nasvytis. Pasak jo, užteko vos kelių žvarbios 1939 metų žiemos akimirkų, praleistų Senamiestyje, kad apsispręstų ateityje būti architektu. Šiandien kūrėjo projektuoti pastatai tapo neatsiejama sostinės dalimi. Dalį jų – LR Seimo rūmus, Nacionalinį dramos teatrą, restoraną „Neringa“ – iš arčiau bus galima pažinti savaitgalį (balandžio 23 – 24 dienomis) vyksiančiame antrajame atviros architektūros „Open House Vilnius“ renginyje. Su architektu, Kultūros ir meno premijos laureatu A. Nasvyčiu kalbamės apie garsiausius ir mylimiausius jo kūrinius.
Anykščių regioniniame parke esantis Medžių lajų takas išrinktas kaip geriausias Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos surengtuose apdovanojimuose turizmo inovacijų srityje.
Naujo LMTA studijų miestelio Olandų gatvėje, Vilniuje, architektūriniam konkursui pateikti 28 projektai. Konkursą organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Lietuvos architektų sąjunga.
Kūrybiškos statybos konkurso taisyklės gana paprastos – reikia pagaminti kuo stipresnį tiltą iš pasirinktos formos makaronų ir klijų. Tiltas turi sverti iki vieno kilogramo, jo ilgis negali viršyti 1,3 metro, aukštis – 65 centimetrų, o plotis – 13 centimetrų. Čempionatą laimės ta komanda, kurios tiltas atlaikys didžiausią apkrovą.
Savo srities specialistai atskleidžia pagrindinius žingsnius link svajonių namo.
Tą dieną, kai įžengė į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, baletas tapo kasdieniu Martyno Rimeikio palydovu. Neseniai pradėjęs eiti choreografijos meno pažinimo link, M. Rimeikis buvo pakviestas į ryt prasidedantį vieną didžiausių pasaulyje šokio renginių –tarptautinę šokio mugę „Internationale Tanzmesse NRW“ – pristatyti savo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) projekto „Kūrybinis impulsas“ miniatiūros „Belaukiant Godo“.