Search Results for: "sveikatos dienos"
Biuras ir kompiuteris – tai įprasta daugumos šiuolaikinių žmonių darbo aplinka. Net jei esate kūrybinės specialybės atstovas, tikėtina, kad vis tiek didžiąją dalį laiko praleidžiate prie kompiuterio. Dar daugiau, kompiuteris tapo pagrindiniu ne tik darbo, bet ir pramogų įrankiu, todėl dalis žmonių prie jo praleidžia kone ištisą dieną. Tuo tarpu mokslininkai ir sveikatos specialistai jau senokai skambina pavojaus varpais – ilgas sėdėjimas ne ką mažiau pavojingas sveikatai nei rūkymas ir jis ne tik augina papildomus kilogramus, bet ir trumpina gyvenimo trukmę.
Artėjant Šv. Valentino dienai vis girdime patarimus, ką dovanoti savo antrajai pusei meilės dienos proga. O „LaisvalaikioDovanos.lt“ lankytojai išrinko blogiausių Šv. Valentino dienos dovanų moterims TOP-10. Pateikiame patarimus, ko negalima dovanoti moterims Šv. Valentino dieną.
Sužinokite, ką jūsų kūnui ir mintims žada žvaigždės. Kuris metų laikas bus pats sėkmingiausias? Kada vertėtų pasisaugoti? Kam būtina skirti daugiausiai dėmesio?
Pirmąjį rudens savaitgalį Vilniaus miesto širdis vėl plaks ypatingu ritmu – rugsėjo 6-8 dienomis čia karaliaus „Sostinės dienos 2013“. Devynioliktą kartą rengiama miesto šventė pristatys daugiau nei šimtą renginių, kurių dalyviai – kūrybingi ir talentingi atlikėjai ne tik iš Vilniaus bei įvairų Lietuvos miestų, bet ir žinomi, pripažinti kolektyvai iš įvairių pasaulio šalių. Spalvingu ir gausiu meninių projektų derliumi miesto gyventojai ir svečiai galės mėgautis nemokamai.
Sveika oda – vidinio ir išorinio žmogaus grožio bei bendros organizmo būklės atspindys. Džiugu mėgautis sveika, elastinga oda, tačiau turbūt visiems teko susidurti su didesnėmis ar mažesnėmis veido odos problemomis.
Šiemet minint Pasaulinę sveikatos dieną atkreipiamas dėmesys į augantį atsparumą vaistams ir žmonės raginami medikamentus vartoti atsakingai. „Antibiotikai – tai unikalus mokslo laimėjimas, bet mes vartojame juos per daug masiškai ir neteisingai. Todėl atsirado „superbakterijos”, kurios nereaguoja nei į vieną vaistą. Vertindami pasaulio globalizacijos mastus, mes turime suvokti, kad jokia pasaulio šalis negali jaustis saugi”, – pranešime spaudai cituojama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro generalinė direktorė Suzana Jakab (Zsuzsanna Jakab).
Nepamirškite šiandien išvalyti ir pakvepintų savo kasdieninių draugų tualetų, nes jie šiandien švenčia savo dieną! O kai kas net nusiuntė linkėjimus Kauno merui. Kodėl?
Jau šiandien, per Europos šalių kino forumo „Scanorama“ atidarymą bus paskelbta oficiali, pirmą kartą Lietuvoje rengiamų Norvegijos dienų pradžia. Lietuvos žmonės galės iš arčiau susipažinti su Norvegijos kultūra bei bendrais Norvegijos ir Lietuvos vykdomais verslo, meno ir socialiniais projektais.
„Didžiuojamės, kad mūsų idėjos virto realybe ir jau šią savaitę Lietuvoje pirmą kartą prasidės daugiau nei mėnesį truksiantys Norvegijos dienų renginiai“, – sako Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Steinaras Gilas.
Oficialus renginių ciklo „Norvegijos dienos Lietuvoje 2010“ atidarymas vyks Vilniuje, kino teatre „Forum Cinemas Vingis”. Dalyvaujant Norvegijos ambasadoriui S. Gilui bei Lietuvos kultūros, politikos ir verslo atstovams, sostinės žiūrovams bus parodytas žymaus norvegų režisieriaus Hanso Petterio Molando filmas „Savaip sąžiningas žmogus“, nominuotas „Auksiniam lokiui“ Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje.
Norvegijos filmai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kino teatruose bus rodomi lapkričio 11-28 dienomis.
Ketvirtadienį kino teatre „Forum Cinemas Vingis” taip pat bus pristatyta fotografo Tomo Černiševo nuotraukų paroda, siūlanti artimiau pažvelgti į Lietuvos vietoves ir žmones, kurių gyvenimus pakeitė Norvegijos parama.
Pagal Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos paramos mechanizmus, per 2004 – 2009 m. Lietuvai buvo skirta 67,3 mln. eurų (232,3 mln. litų), o 2009-2014 m. laikotarpiu numatoma skirti dar 84 mln. eurų (290 mln. litų). 2004-2009 metais, pagrindiniai Norvegijos paramos Lietuvai prioritetai buvo sveikatos apsauga, vaikų priežiūra ir Europos kultūros paveldo Lietuvoje išsaugojimas.
„Kiekvienas Norvegijos remiamas projektas Lietuvoje yra daugelio talentingų, darbščių bei savo sričiai pasišventusių žmonių vizijos ir sunkaus darbo rezultatas. Puikių šio darbo pavyzdžių randame visoje Lietuvoje: gražėja vaikų globos namai, gerėja sąlygos sveikatos apsaugos bei mokymo įstaigose, atgimsta Lietuvos kultūros paveldo paminklai. T. Černiševo fotografijos atspindi teigiamus bendruomenių ir Lietuvos žmonių gyvenimo pokyčius“, – sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje S. Gilas
„Norvegijos dienos Lietuvoje 2010“ renginiai supažindins su norvegų kultūra, Norvegijos neatlygintinai skiriama finansine parama įvairioms iniciatyvoms Lietuvoje įgyvendinti bei Norvegijos verslininkų indėliu į Lietuvos ekonomikos stiprinimą.
Kas sieja organų donorystę ir projektą „Misija Sibiras“? Iš pirmo žvilgsnio niekas. Joks žmogus su persodintu organu nedalyvavo „Misijoje Sibiras“. Turbūt nė vienas misijos dalyvis, tvarkydamas tremtinių kapus Sibire negalvojo apie organų donorystę. Galima „juodai“ pajuokauti, kad laukiantieji kokios nors transplantacijos dažniau pagalvoja, kas tvarkys jų pačių kapus.
Tačiau šie du, iš pirmo žvilgsnio visiškai nesisiejantys dalykai, vis tik turi kai ką bendro. Tuo galėjo įsitikinti parodos „Sveikatos dienos 2011“, vykusios balandžio 8–10 d. Kaune, prekybos centre „Mega“, dalyviai, klausę asociacijos „Gyvastis“, jungiančios žmones, gyvenančius persodintų organų dėka arba laukiančius persodinimo operacijos, pranešimo „Organų donorystė: mitai ir faktai“.
Transplantacijos Lietuvoje atliekamos daugiau nei 40 metų. Mūsų šalies medikai daro stebuklus persodindami praktiškai visus organus, kurie persodinami išsivysčiusiose šalyse – inkstus, širdis, kepenis, plaučius, kasos-inksto, širdies-plaučių kompleksus. Mūsų šalies žmonės daro gerumo stebuklus – sutinka paaukoti mirusiųjų artimųjų organus tam, kad gyventų kiti. Transplantuotieji ne tik gyvena patys, bet ir susilaukia vaikų, taip kurdami dar vieną stebuklą.
Tačiau, vis tik prie ko čia „Misija Sibiras“? Kas matė šį filmą turbūt atsimena vietą, kurioje rodoma kaip kentėjo žygeiviai patirdami troškulį. Troškulį, kai už puodelį vandens būtų galėję atiduoti viską, ką turėjo. Kai buvo pasiryžę gerti iš balos. Ir ašaras, kai galų gale pamatė vandenį…
Lygiai tokį patį troškulį kenčia tie, kurių savi inkstai nebefunkcionuoja. Tie, kuriems tris kartus per savaitę atliekamos hemodializės procedūros. Tie, kurie laukia inksto persodinimo operacijos. Jei inkstai visiškai nebegamina šlapimo, kiekvienas išgertas gurkšnis lieka organizme iki kitos dializės procedūros. Todėl skysčius reikia „žiauriai“ riboti. O troškulys tampa nuolatine būsena, nes per dieną galima išgerti tik 2–3 stiklines skysčių. Ir čia skaičiuojama viskas – ne tik vanduo, kava, arbata, sultys, gaivieji gėrimai ar sriubos, bet ir jogurtai, grietinė, ledai, vaisiai, daržovės.
Žmonės, kurie gyvena persodinto inksto dėka, neužmiršta kadaise patirto troškulio. Nesvarbu, kad kai kurie jau daugybė metų gali gerti tiek skysčių, kiek nori, neskaičiuodami kiekvieno gurkšnio. Galiu pati paliudyti – nuo pirmos inksto persodinimo operacijos praėjo net 27 metai, tačiau puikiai atsimenu, kaip vakarui „susitaupydavau“ stiklinę vandens ir iš lėto ją išgerdavau. Kaip valydama dantis palenkdavau galvą prie čiaupo ir ilgai leisdavau vandeniui tekėti ištroškusia burna. Kaip neištvėrusi greitai gurkštelėdavau keletą didelių gurkšnių ir bėgdavau iš vonios. Troškulys buvo toks, kad atrodė, galėtum vonią išgerti.
Prisimenu penkiametę dializuojamą mergytė, kuri sakė: „Kai man daktarai įdės inkstuką, aš gersiu, gersiu, gersiu.“ Ta pati mergytė, išgirdusi, kad kitoje palatoje gydomam berniukui tėtis atnešė arbūzą ir kviečia visus vaikus, pusiau klausė, pusiau teigė: „Bet man negalima? Taip?“
Prisimenu ir tuos, kurie naktį prieš dializės procedūras praleisdavo sėdėdami, – skysčiai „semdavo“ plaučius, todėl gulėdami jie dusdavo.
Visa tai žinant, nekeista, kad žiūrėdama filmą „Misija Sibiras“ šiaulietė Danutė Račkauskienė, 17 metų gyvenanti persodinto inksto dėka ir daugiau kaip 10 vadovaujanti Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijai „Atgaja“, iš karto atkreipė dėmesį į tuos filmo momentus, kuriuose „Misijos Sibiras“ dalyviai patyrė troškulį. Danutė jau daug metų skaito paskaitas, propaguojančias organų donorystę ir skatinančias saugoti sveikatą. Labai sunku papasakoti sveikam žmogui, kaip jaučiasi žmogus, kurio inkstai nebefunkcionuoja. Juo labiau, kad informacijos apie inkstus nėra daug – Europos inkstų sveikatos aljanso (European Kidney Health Alliance (EKHA) duomenimis, inkstų problemų turi kas dešimtas Europos gyventojas, tačiau kas tie inkstai ir ką jie „veikia“ žino tik apie 5 proc.
Filmo „Misija Sibiras“ atkarpa labai vaizdžiai parodo, kaip jaučiasi troškulį kenčiantis žmogus ir padeda iliustruoti sergančiųjų inkstų nepakankamumu būseną.
Dėkojame „Misija Sibiras“ organizatoriams, kurie mielai sutiko, kad asociacijos „Gyvastis“ atstovai naudotų filmo ištraukas, skaitydami paskaitas ir pranešimus apie organų donorystę bei inkstų ligas. Šiuo tikslu filmo ištrauka pirmą kartą buvo parodyta parodos „Sveikatos dienos 2011“ skaitomo pranešimo „Organų donorystė: mitai ir faktai“ metu.
Taip pat dėkojame parodos „Sveikatos dienos 2011“ dalyviams, kurie domėjosi organų donoryste, pildė asmens sutikimo po mirties paaukoti savo organus transplantacijoms formas, dovanojo kraują.
Parodos metu buvo užpildyta pora dešimčių anketų donoro kortelei gauti, 40 žmonių neatlygintinai paaukojo savo kraujo. Norinčiųjų buvo gerokai daigiau , tačiau kai kurie negalėjo dovanoti kraujo dėl medicininių kriterijų, o užpildyti donoro kortelės – dėl to, kad neturėjo asmens dokumento.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 700 žmonių su persodintu inkstu, širdimi, kepenimis, plaučiais, kasa. Kai kurie persodinto organo dėka gyvena daugiau kaip 30 metų. Iš viso Lietuvoje per 40 metų atlikta apie 1300 transplantacijų.
Kovo 31 d. duomenimis inksto transplantacijos Lietuvoje laukė 221, kepenų – 44, širdies – 16, plaučių – 1, širdies ir plaučių komplekso – 3, ragenos – apie 230 žmonių.
Norite šaltą vakarą prisiglausti prie kažko švelnaus ar pūkuoto? O gal tiesiog pasiguosti dėl nevykusio pirmadienio ar bjauraus oro? Tokiais atvejais jūsų geriausiu draugu gali tapti mylimas augintis. Jis niekada jums nepasakys, kad dėl blogų minčių kaltas tik jūs pats ar, kad gana niurzgėti.