Search Results for: "sveikatos priežiūra"
Artėjant šaltajam sezonui, organizmas darosi mažiau atsparus įvairiems susirgimams ar ligų paūmėjimams. Apie užklupusias ligas gali signalizuoti ir nagai. Nuolatinis nagų lūžinėjimas, jų spalvos ar formos kitimas neretai gali būti klaidingai siejamas su netinkamu nagų lako pasirinkimu ar kitais pašaliniais veiksniais.
Terminas „Jautri oda“ naudojamas apibūdinti įvairias nemalonias jutimines reakcijas į sąlytį su kosmetinėmis priemonėmis ar dėl aplinkos poveikio. Tai gali pasireikšti įvairiais požymiais, kuriuos galima pastebėti apžiūrint odos paviršių – odos paraudimas, šerpetojimas, ar jutiminėmis, nebūtinai matomomis reakcijomis – deginimo, gėlimo, dilgčiojimo, niežulio jausmas.
Sveika oda – vidinio ir išorinio žmogaus grožio bei bendros organizmo būklės atspindys. Džiugu mėgautis sveika, elastinga oda, tačiau turbūt visiems teko susidurti su didesnėmis ar mažesnėmis veido odos problemomis.
Kaip būtų, jeigu Lietuvoje nebūtų privalomojo sveikatos draudimo? Pirmiausia reikia pabrėžti, kad privalomasis sveikatos draudimas – tai valstybinis draudimas, kuris yra ir mūsų sveikatos apsaugos sistemos finansavimo pagrindas. Iš jo įmokų Privalomojo sveikatos draudimo fonde (PSDF) sukaupiamos lėšos, kurias administruoja ligonių kasos. Taip pat ar panašiai veikia daugelio pasaulio šalių sveikatos draudimo sistemos.
Ką reiškia gydytis be sveikatos draudimo? Ligos, tuo labiau sunkios, atveju gydymas gali pareikalauti vadinamųjų katastrofinių sveikatos išlaidų, kurių daugelis žmonių susirgę negalėtų išsimokėti, ir tai taptų asmenine, net šeimos tragedija. Tektų mokėti už kiekvieną medicinos paslaugą. Netgi tokia, atrodytų, nesudėtinga tulžies pūslės šalinimo operacija laparoskopu neapdraustam privalomuoju sveikatos draudimu asmeniui kainuotų kelis tūkstančius litų. Širdies operacijos kaina siekia 11 tūkst. ir daugiau litų, nekomplikuotos inkstų transplantacijos – apie 40 tūkst. Lt, o viena gydymo reanimacijoje para kainuoja apie 1,5 tūkst. litų. Po sunkesnių ligų, operacijų rekomenduojama reabilitacija, kurios kaina gali siekti iki 20 tūkst. litų (priklausomai nuo ligos sunkumo). Nepigios kelio bei klubo sąnarių protezavimo operacijos ir po jų būtinos reabilitacijos paslaugos: gydymo bei protezo kaina gali siekti daugiau nei 10–12 tūkst. Lt ir pan.
Neapsidraudusiam (neapdraustam) reikėtų mokėti ir už kiekvieną apsilankymą pas šeimos gydytoją, gydytojus specialistus, be to, tokiam pacientui nebūtų išrašomi kompensuojamieji vaistai. Štai pernai buvo pateikta per 11 milijonų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų, šioms reikmėms kompensuoti iš PSDF biudžeto prireikė daugiau kaip 700 mln. litų. Pavyzdžiui, už vieno mėnesio vaistus nuo per didelio kraujospūdžio žmogus vietoj šimto ar poros šimtų litų vaistinėje primokėjo tik kelis ar keliasdešimt litų. Jau nekalbant apie apdraustiesiems ligonių kasų centralizuotai perkamus (pagal patvirtintą sąrašą) medikamentus bei medicinos pagalbos priemones, kai gydymo kursas per metus kartais kainuoja daugiau kaip 100 tūkst. litų.
PSDF biudžetas, be kita ko, finansuoja ir gyventojams svarbias sveikatos programas: moksleivių sveikatos priežiūrą mokyklose, vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugas, onkologinių ligų prevenciją (gimdos, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio ir kt.). Šios prevencinės programos padeda anksti diagnozuoti ligas ir veiksmingiau jas gydyti.
Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose mūsų šalies teisės aktuose yra įtvirtintas toks privalomojo sveikatos draudimo modelis, kuris remiasi visuotinumo (privalomumo) ir solidarumo principais. Tai reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje bei teisėtai dirbančių, ir laikinai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos sukaupiamos Privalomojo sveikatos draudimo fonde ir tampa garantija apdraustiesiems, nes jų sveikatos priežiūros išlaidos (bent jau didžioji dalis) iš jo ir kompensuotos. Ši garantija reiškia, kad visiems bus suteikta paslaugų tiek, kiek reikės, nepriklausomai nuo sumokėtų įmokų.
Valstybės lėšomis draudžiami labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys – vaikai, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, darbo biržoje užsiregistravę bedarbiai, asmenys, turintys būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pensijai gauti, neįgalieji ir kiti, – jei jie neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos. Pabrėžtina, kad valstybės įmokos už vieną draudžiamąjį privalomuoju sveikatos draudimu per 10 metų ūgtelėjo beveik 4 kartus: 2001 m. ji buvo 187,2 Lt, o šiemet – po 744,7 lito. Tokių valstybės lėšomis asmenų šalyje nuolat daugėja, dabar jų – apie 2,2 milijono.
Savarankiškai mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas dabar per mėnesį sumoka 72 Lt (per metus – 864 Lt). O vidutinė metinė vieno dirbančiojo asmens privalomojo sveikatos draudimo įmoka šiemet – apie 2100 litų. Tačiau tai dar kartą patvirtina, kad pagal solidarumo principą už silpnesnius visuomenės narius jų sveikatos draudimo didesnę naštą prisiima socialiniu požiūriu stipresni.
Na, o jei privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas (ar apsidraudęs) Lietuvos pilietis lankosi Europos Sąjungos šalyse, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje ir jam prireikia būtinosios medicinos pagalbos, ten jam suteiktos tokios paslaugos visiškai arba iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų.
Visa tai privalomojo sveikatos draudimo dėka ir sukuria mūsų visuomenėje bendrą sveikatos apsaugos garantijų stogą, jungiantį (o ne išskaidantį) įvairių sluoksnių ir grupių visuomenės narius.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras („Vasaros” ligoninė) kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerija ir VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje” organizuoja renginį „Draugaukime 2010”, skirtą Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti. Renginys vyks š. m. spalio 8 d., penktadienį, 11.00–15.00 val.
„Siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad psichinė sveikata tiek pat svarbi, kiek ir fizinė, kad ji glaudžiai susijusi su individo ir visuomenės gerove. Tačiau tikriausiai tebesame varžomi kultūrinių stereotipų, išankstinių nuostatų: psichikos sveikata vis dar rūpinamės per mažai. Tuo tarpu Pasaulio Sveikatos Organizacija skelbia, kad Lietuva tebėra pirma Europoje bei pasaulyje pagal savižudybių, patyčių mokyklose, tautos alkoholizacijos, kvaišalų vartojimo, smurto prieš moteris ir vaikus reiškinių rodiklius. Vien politinės valios įveikti šiuos reiškinius negana – pati visuomenė turi šviestis ir domėtis, performuoti sau pačiai nepalankias nuostatas, imtis aktyvesnio vaidmens savo pačios gyvenime” – teigia renginio organizatoriai.
Renginio metu lankytojai galės susipažinti su psichiatrijos istorija bei išbandyti tiek senovines, tiek šiuolaikines psichiatrijoje taikomas priemones, įsigyti literatūros, susijusios su psichikos sveikata, gauti informacijos aktualiais klausimais. Bus demonstruojami filmai apie psichikos sveikatą, psichiatrijos istoriją, organizacijas, teikiančias psichikos sveikatos paslaugas. Bus organizuojamos diskusijos, kurias moderuos jauni gydytojai psichiatrai. Su Lietuvos psichologijos studentų asociacijos nariais bus galima padiskutuoti apie psichologiją ir psichologo darbą, stebėti optines iliuzijas ir išgirsti mokslinį jų paaiškinimą. Savo vykdomus projektus pristatys „Vaikų linija” bei Jaunimo psichologinės paramos centras.
Apie psichikos sveikatą ir jos priežiūrą bus kalbama ir meno kalba: aikštėje veiks psichikos sveikatos paslaugų vartotojų dirbinių paroda bei vyks Menų dirbtuvės, kuriose menininkai kartu su renginio dalyviais improvizuos kurdami šiuolaikinį psichikos sveikatos specialisto įvaizdį. Renginio metu koncertuos grupė „InCulto”, vokalinis merginų ansamblis, Gospelo choras. 14 valandą renginį vainikuos Menų dirbtuvėse sukurtos drabužių kolekcijos demonstravimas.
Informacinių technologijų korporacija IBM paskelbė sąrašą svarbiausių technologijų, kurios gali pakeisti žmonių gyvenimus, jų darbo ir bendravimo įpročius jau per ateinančius penketą metų.
IBM prognozės remiasi ne tik bendrovės mokslinių tyrimų rezultatais ir naujausiais technologiniais pasiekimais, bet ir visuomenės raidos bei informacinių technologijų rinkų tendencijomis.
Vienas didžiausių technologinių pasiekimų per artimiausius metus, ekspertų teigimu, bus sprendimai, leisiantys panaudoti judančių ar šilumą skleidžiančių kūnų energiją įvairių prietaisų aprūpinimui elektra.
Tokių sprendimų pritaikymas leistų generuoti elektros energiją paprasčiausio pasivaikščiojimo ar važiavimo dviračiu metu. Maža to, išplėtojus šias technologijas būtų galima ir pastatų vamzdžiais tekantį vandenį panaudoti gyvenamųjų patalpų ar biurų aprūpinimui elektros energija. Mokslininkai ieško būdų ir vandenynų bei jūrų bangavimo metu išskiriamai energijai kaupti ir paversti elektra.
Bendrovė prognozuoja, jog per artimiausius penkerius metus visiškai nustosime naudotis šiandien mums įprastais skaitmeniniais iš raidžių, skaičių ir kitų simbolių sudarytais slaptažodžiais.
Norėdami atsiskaityti banko
kortele, pasiekti asmenines internetinės bankininkystės, elektroninio pašto, socialinių tinklų platformas ar kitus privačius duomenis internete, savo tapatybę galėsime patvirtinti pasinaudoję mūsų genuose užkoduota informacija.
Mokslininkų teigimu, kiekvienas asmuo turi unikalias biologines savybes, kurios leidžia jį identifikuoti, o sparčiai vystomi biometrinių duomenų nuskaitymo įrenginiai jau greitai gali visiškai pakeisti slaptažodžiais patvirtinamą prisijungimą prie asmeninės informacijos.
Daug greičiau ir saugiau privačius duomenis pasiekti jau neužilgo mums padės nepakartojamą kiekvieno žmogaus akies tinklainės sandarą, balso tembrą ar veido formą atpažįstančios technologijos.
Kita ne mažiau intriguojanti IBM ateities vizija – galbūt jau netolimoje ateityje visiškai realia tapsianti žmogaus minčių skaitymo galimybė.
Mokslininkų pastangos susieti žmogaus smegenų veiklą su kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais jau duoda rezultatų. Ekspertų teigimu, per artimiausius penkerius metus paskambinti artimajam ar kolegai galėsime vien tik apie tai pagalvoję, o asmeniniai kompiuteriai supras žmogaus komandas iš tam tikrų mūsų smegenų sričių veiklos suaktyvėjimų.
Mokslininkai mano, kad pirmiausiai tokios minčių skaitymo technologijos bus pritaikytos pramogų ir kompiuterinių žaidimų industrijoje, tačiau jų panaudojimo sritys daug platesnės – nuo medicinos iki inžinerijos ar architektūros.
Per ateinančius penkerius metus ekspertai tikisi ir ženkliai sumažėjusios skaitmeninės atskirties tarp atskirų pasaulio regionų ir jų gyventojų.
Informacinėms technologijoms pingant, vis daugiau žmonių gali įsigyti kompiuterius ar mobiliuosius telefonus. IBM skaičiavimais iki 2017 metų pasaulyje bus parduoti
5,6 milijardai mobiliųjų prietaisų, o tai reiškia, kad maždaug 80 procentų dabartinės pasaulio populiacijos turės priėjimą prie informacijos, kuri šiandieniniame pasaulyje nepaprastai svarbi visuomeninės gerovės augimui.
Galimybė informaciją pasiekti vis didesniam skaičiui pasaulio gyventojų lems ir naujų verslo modelių, tokių kaip mobilioji prekyba, ar visuomeninių paslaugų, tokių kaip nuotolinė sveikatos priežiūra, atsiradimą.
Remiantis IBM prognozėmis, per artimiausius penkerius metus visiškai išnyks nepageidaujami elektroniniai laiškai (angl. spam). Į elektroninio pašto dėžutes plūstančias ir daugelį erzinančias reklamas pakeis suasmenintos ir kiekvieno individualaus gavėjo poreikius bei interesus atitinkančios žinutės.
Kartu elektroninių šiukšlių filtrai taps tokie preciziškai tikslūs, kad joks nepageidaujamas laiškas nebegalės jų pergudrauti.
Kompiuterinės analitinės technologijos leis vartotoją pasiekti tik tai informacijai, kuri yra svarbi jam. Pavyzdžiui, pranešimą apie savo mėgiamos grupės koncertą elektroniniu paštu
ar mobiliajame telefone vartotojas galės gauti ir bilietus iš karto užsisakyti vos tik jiems pasirodžius prekyboje.
inShare
Retų ligų iniciatyvinės grupės vardu, vasario 28 dieną minint tarptautinę retų ligų dieną, siekiame atkreipti Jūsų dėmesį į sergančiųjų retomis ligomis problemas Lietuvoje.
Retomis ligomis vadinamos ligos, kuriomis serga 1 iš 2 000 gyventojų. Kasmet diagnozuojami 6 nauji atvejai 100 000 gyventojų. Retų ligų grupė apima apie 6-8 tūkst. atskirų diagnozių. Apie 80 proc. retų ligų yra genetiškai paveldimos, dažnai tai lėtinės ir grėsmingos gyvybei ligos. Beje, kiekvienas iš mūsų esame 6-8 paveldimų ligų nešiotoju (nešiotojas dažniausiai yra visiškai sveikas asmuo, tačiau dviejų tos pačios ligos nešiotojų porai yra rizika susilaukti sergančių palikuonių). Taigi, reta liga gali paliesti kiekvieną šeimą. Apie dešimtadalį visų retų ligų sudaro retos onkologinės ligos. Retomis ligomis serga apie 30 milijonų ES gyventojų, iš jų apie 200 000 Lietuvos žmonių.
Šiais skaičiais norime pabrėžti, kad retos ligos – tai nėra maža ligonių grupė, ir sąvoka „reta liga” toli gražu nereiškia menko problemos aktualumo. Deja, kol kas Lietuvoje priimant svarbius sprendimus sveikatos apsaugos sistemoje retos ligos vis dar yra šešėlyje, o jomis sergantys pacientai bei jų artimieji prilygsta atstumtiems našlaičiams. Dėl žinių ir resursų stokos labai dažnai jos diagnozuojamos pavėluotai, o vėlyvos diagnozės pasekmės gali būti labai skaudžios: negrįžtamas paciento ir fizinės, ir psichinės sveikatos blogėjimas, kitų sergančių vaikų gimimas šeimoje, nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema.
JAV, Japonijoje dėmesys į retų ligų gydymo, vaistų joms kūrimo ir jų prieinamumo, pacientų ir visuomenės informavimo šiuo klausimu svarbą atkreiptas jau prieš tris dešimtis metų, Europoje – maždaug prieš dešimtmetį. Pažangiose ES valstybėse jau sukurti ar kuriami retų ligų informaciniai tinklai ir pagalbos linijos retomis ligomis sergantiems pacientams, steigiamos ir remiamos pacientų organizacijos, remiami retų ligų gydymo ir diagnostikos bei mokslinių tyrimų centrai ir jų tarptautinis bendradarbiavimas, inicijuojamas tarptautinis pacientų bei diagnostinių tyrimų mobilumas.
Lietuvoje šioje srityje smarkiai atsiliekama, todėl neįgyvendinamos retomis ligomis sergančių pacientų teisės sveikatos priežiūros srityje, pažeidžiami tarptautiniuose dokumentuose ir mūsų šalies Konstitucijoje, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtinti kokybiškos sveikatos priežiūros prieinamumo, sveikatos priežiūros lygiatesiškumo, solidarumo principai.
Siekiame atkreipti Jūsų dėmesį į pagrindines problemas, su kuriomis Lietuvoje susiduria sergantieji retosiomis ligomis, jų artimieji, bei gydytojai bei kviečiame palaikyti siūlymus joms spręsti.
Informacijos trūkumas: apie ligą, jos diagnostiką ir gydymą, specializuotus tyrimo bei gydymo centrus Lietuvoje ir užsienyje, geriausius tos srities specialistus. Tam, kad retos ligos susirgusiems pacientams Lietuvoje būtų diagnozuojamos savalaikiškai ir būtų prieinama visapusiška informacija, reikėtų sukurti vieningą informacinę sistemą, pasiekiama gydytojams bei pacientams, kuri leistų įvertinti poreikius bei efektyviai naudotis turimais resursais.
Naujausių tyrimo bei gydymo metodų prieinamumo problemos: Lietuvos pacientų nepasiekia naujausi patikimi ir veiksmingi retų ligų gydymo būdai, nors jie sukurti ir jais naudojasi kitų ES šalių pacientai. Būtina skirti daugiau lėšų retų ligų diagnozavimui, tikslingai numatant specialias lėšas PSDF biudžete ir sudarant sąlygas sveikatos priežiūros įstaigose vykdyti šių pacientų diagnostinius ir klinikinius tyrimus, neskriaudžiant kitų pacientų grupių; užtikrinti efektyvią retų ligų diagnostinių tyrimų atlikimo tvarką, norint juos atlikti kitose ES šalyse; taip pat daugiau lėšų naujų veiksmingų medikamentų, skirtų, profilaktikai, gydymui įsigijimui ir kompensavimui. Svarbu Lietuvoje įteisinti išimtis dėl neregistruotų tiriamųjų vaistų naudojimo pavieniams pacientams ir pacientų grupėms, sergantiems lėtinėmis arba labai sunkiomis arba gyvybei gresiančiomis ligomis, kurią numato ES teisės aktai, kai nėra kitų gydymo alternatyvų ir pacientai neturi galimybės dalyvauti to vaisto klinikiniame tyrime.
Visapusiškų ir koordinuotų sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas: retos ligos dažnai yra sudėtingos, reikalaujančios daugelio specialistų suderinto komandinio darbo, o žinių apie jas dažniausiai turi tik atskiros siauros srities specialistai. Šiuo metu Lietuvoje tokių pacientų sveikatos priežiūra lieka išsklaidyta ir tarpusavyje nesuderinta, todėl svarbu koordinuoti esamas paslaugas bei naujovių diegimą retų ligų diagnostikos, gydymo bei socialinių poreikių tenkinimo srityje, skatinant kompetencijos centrų kūrimą, organizuojant efektyvų ir racionalų tyrimams skirtų resursų panaudojimą, kuriant atskirų retų ligų visavertės priežiūros protokolus, organizuojant specialistų bei pacientų švietimą.
Socialinės pasekmės: Retos ligos paveikia ne tik sergančiojo gyvenimą, bet ir visas jo šeimos narių gyvenimo sritis: mokymąsi, profesinę veiklą, laisvalaikį ir asmeninį gyvenimą. Mūsų šalyje retos ligos diagnozė tampa izoliacijos, diskriminacijos, sumažėjusios pasirinkimo laisvės priežastimi, todėl sergantiesiems ir jų šeimoms reikalingas psichologinės bei socialinės pagalbos priemonių tinklas bei sisteminga švietimo bei mokymo gyventi su liga sistema.
Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 127 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, iš kurių 24 moterims ir 103 vyrams. 89 asmenys (70,1 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus, 20 asmenų (15,7 proc.) – heteroseksualių, 5 asmenys – homoseksualių lytinių santykių metu bei 13 asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas.
Iš viso iki 2010 metų spalio 1 d. Lietuvoje diagnozuoti 1708 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 1417 vyrų ir 291 moteris. Dauguma (72,2 proc.) ŽIV infekuotųjų asmenų Lietuvoje užsikrėtė ŽIV per injekcinių narkotikų vartotojimą, apie 14 proc. – heteroseksualių, apie 6 proc. – homoseksualių santykių metu bei 7,5 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas. Šalyje registruotas vienas vaikas, kuris ŽIV užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos (perinatalinis perdavimas). Pagal amžių, dauguma naujai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje priklauso 25 – 30 metų amžiaus grupei. Jauniausias užsikrėtęs ŽIV asmuo teturėjo 16 metų, vyriausias – 58.
Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų 2009 metais siekė 5,3 atvejus. Tuo tarpu to paties rodiklio vidurkis Europoje – 8,5 atvejai. Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai užregistruoti Estijoje (30,7) ir Ukrainoje (35,4). Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dominuojantis ŽIV plitimo būdas Europoje yra heteroseksualūs santykiai (43 proc.), injekcinių narkotikų vartojimas sudaro 22 proc., homoseksualūs santykiai – 18 proc., nenustatytas užsikrėtimo kelias – beveik 16 procentų ir perinatalinis ŽIV infekcijos perdavimas – apie 1 procentas. Pernai Europos regione nustatyti 127 ŽIV perdavimo atvejai per nesaugų kraujo perpylimą, transplantacijas ar kitas hospitalinės infekcijos perdavimo formas.
Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį, paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, Lietuvoje diagnozuota 263 asmenims. Iš viso nuo AIDS Lietuvoje mirė 85 asmenys. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje pernai siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis, tačiau žemesnis nei Rytų Europos regiono šalių vidurkis (1,8).
Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims valstybė laiduoja (nemokamą) sveikatos priežiūrą, t.y. valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. ŽIV ligos gydymui reikalingų medikamentų poreikis kasmet auga. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkstančių litų. 2007 metais VLK centralizuotai užpirko ŽIV ligos gydymui reikalingus atiretrovirusinius vaistus už 2 milijonus litų, o 2010 metais šis poreikis išaugo iki 2,8 mln. litų. Vidutiniškai dar apie vienas milijonas litų reikalingas ŽIV ligos eigos laboratorinei stebėsenai pagal patvirtintą metodiką. Prognozuota, kad valstybės išlaidos ŽIV ligos gydymui reikalingiems vaistams, kuriuos centralizuotai užperka VLK, po poros metų dar išaugs maždaug dvigubai. Taip pat kasmet didėja PSDF išlaidos, skirtos už suteiktas ambulatorines ir stacionarines paslaugas ŽIV infekuotiems žmonėms Lietuvoje.
Kas sieja Daniją, Kosta Riką ir Singapūrą? Šių valstybių gyventojai jaučiasi saugūs, jaučia prasmę ir gyvena taip, kad patirtų kuo mažiau įtampos ir daugiau džiaugsmo. Žurnalas „National Geographic Lietuva“ lapkričio numeryje žvelgia į laimingiausiomis vadinamas šalis ir jų gyventojus bei išveda laimės formulę.
Neretai gyventojai teiraujasi, kodėl naktį kreipiantis į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių jiems skubiai nebuvo suteiktos gydymo paslaugos ir kodėl už suteiktą pagalbą jiems buvo pasiūlyta susimokėti. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena kelias taisykles, kurias būtina žinoti kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigas gydymo paslaugų prireikus naktį ar poilsio dienomis.