Search Results for: "teminis vakarėlis"
Kalėdos jau beveik ranka pasiekiamos, tačiau ne visiems jos laukiamos ir mielos. Ne visi pamišę dėl masinės pirkimo manijos, ne visiems patinka milijonas patiekalų ant stalo, ne visiems įdomu nuolat klausytis Kalėdinių dainų.
Ir ne, nuo Kalėdų neįmanoma pasislėpti, ypač kai jos prasideda nuo lapkričio pabaigos. Tad mėnesį laiko pasislėpti negyvenamoje saloje – didelė prabanga, o apsimesti nepastebint viso to, kas vyksta aplink, ne kiekvieno jėgoms.
Tad kodėl kai kurie žmonės nemėgsta Kalėdų? 10 priežasčių.
Kalėdiniai e. atvirukai. Turbūt prieš pat Kalėdas darbe gaunate šimtus elektroninių sveikinimų, kurie visiems siuntinėjami vienodai šabloniški ir neįdomūs. Apie popierinius sveikinimus to negalime pasakyti ir gaila, kad jie pamažu nyksta, nes laikome juos originalesniu būdu pasveikinti draugus ar įmones. Ne ką geresnė situacija ir su draugais, kurie jau turbūt keletą metų nebesivargina siųsti popierinius sveikinimus ir pasitenkina papostinimais Facebooke arba užtagina tave bendroje kalėdinėje atvirutėje. Ar ne mieliau ant spalvoto popieriaus ar nedidelės atvirutės parašyti asmeninį sveikinimą, kuris Jums kainuos su išsiuntimu litą. Ir gabalėlį laiko einant iki pašto. O įmonėse paštas pats ateina, vokus apmoka direktorius, tad tereikia noro ir šventinės nuotaikos, kuri ir sukuria tikras, ne dirbtines e. Kalėdas.
Kalėdinės eglutės. Ar tikrai kasmet mums reikia pirkti kalėdines eglutes, kurios kainuoja apie 60 Lt? Ar tikrai mums reikia puošti eglių šakas, kurių spygliai po keleto savaičių pabyra po visą butą? Eglė nėra blogas dalykas, jei žinome tikrąją jos paskirtį – paslėpti po ja dovanas, tačiau kartais papuoštos gyvos eglutės namie atrodo labai sadistiškai, nes dėl keleto savaičių grožio mes nukertama medį, kuriam užauti prireikė daugybės metų.
Darbo kalėdiniai vakarėliai. Jei jau dirbate, kiekvienais metais prieš pat šventes turite dalyvauti masiniame kalėdiniame firmos vakarėlyje, kuriame visi linksmai plepate, apsikeičiate dovanomis, kai kad net išvažiuojate už miesto ribų. Tačiau ne visiems ir ne visada norisi švęsti su kolegomis, su kuriais ir taip mataisi kiekvieną dieną. Ypač, jei firma didelė, daugumos jų nepažįstate, o teminis vakarėlis tiesiog žudo savo fantazija. Tad gal verta apsiriboti valandiniu pasisėdėjimu ir mažų smulkmenų apsikeitimu darbo metu? O jei bendradarbiai atsineša keptą obuolių pyragą – išvis tobula.
Kalėdinės dainos. Kasmet vis tos pačios, tik kitų perdainuotos. Dirbtinai džiaugsmingos ir mėnesį laiko skambančios visuose prekybos centruose ir parduotuvėse. Nemanome, kad reikia priminti, jog artėja Kalėdos, nes šios šventės pamiršti neįmanoma.
Kalėdiniai filmai. Nes kasmet per televiziją juos rodo tuos pačius, nes kasmet mes tėvų namuose tuos pačius ir žiūrime. Ne vienam Kalėdos asocijuojasi su 101 dalmantinu, Vienas namuose ir kitais šimtą kartų matytais filmais. Kartais net sunkiai suvokiama, kodėl žmonės juos vis žiūri ir žiūri. Bet turbūt kas lieka, kai per kitus kanalus rodo tą patį, o TV per šventės – vaišių dalis (teko stebėti kalėdinius šeimų pasibuvimus – visi sėdi prie stalo ir žiūri TV. Ar tą turi galvoje Kalėdų mėgėjai, teigdami, kad šios šventės į vieną ratą suveda šeimas?).
Kalėdinis apsipirkinėjimas. „Iki Kalėdų liko vos savaitė, o aš dar neturiu dovanų”, – kažkur girdėta frazė? Paskutinėmis dienomis lakstome po parduotuves, jei nesugalvojame, ką padovanoti, perkame įvairiausius niekam nereikalingus niekučius, nes pasveikinti juk būtina. Dovanoms išleidžiame krūvą pinigų, jas suvyniojame į šimtus metrų popieriaus, kuris vėliau suplėšomas ir išmetamas lauk. Neišsiplėsime dėl pelno, kurį prekybos centrai gauna per kalėdines šventes, tačiau ar tikrai mums reikia taip masiškai apsipirkinėti ir žiemos šventes sieti su dovanomis?
Kalėdinės dovanos. Teko girdėti dviejų moterų pokalbį, kuomet viena skundėsi, jog jos paauglė dukra liepė mamai vaikinui padovanoti brangų megztinį, o sūnus savo draugei mamos paprašė prabangių CHANEL kvepalų. Moteris buvos išties susirūpinusi, nes vien dovanoms išleis apie 1000 Lt. Nedovanoti neišeina, nes vaikų antrų pusių tėvai dovanos, kaip jiems atsilikti? Tačiau ne visiems patinka gauti krūvas dovanų, kurių po to neturime kur dėti. Tad gal ne veltui jau keletą metų agituojama už nuoširdžias ir nebrangias dovanas, kurias puikiai galima pagaminti patiems. Arba tiesiog padovanoti rabarbarų uogienės, aprištos kaspinėliu. Originalu ir labai miela.
Kalėdinis stalas. Va, čia tai priežastis nemėgti Kalėdų! Kad ir kaip keistai skamba, tačiau perkrautas kalėdinis stalas tikrai nėra džiaugsmas kiekvieno skrandžiui, kuris po tokių pasisėdėjimų visiškai išsimuša iš ritmo ir sveikos būsenos. Ar tikrai mums reikia tiek daug valgyti per šventes? Ar tikrai per šventinę vakarienę reikia penkių rūšių salotų, 2 karštų ir visų kitų patiekalų? Nekalbant apie tortus, šakočius… Turbūt ne vienam šventės asocijuojasi su suplukusiomis mamomis, nuo pat ryto gaminančiomis patiekalus, kurie per Kūčių ar Kalėdų vakarą dar ir turi būti patiekti, atnešti į stalą. To, ko nesuvalgome, užbaigiame kitą dieną arba tiesiog išmetame, o grįžę į savo namus vienas kitam verkiame, kiek daug prisivalgėme.
Kalėdinės dekoracijos. Lietuviai Kalėdoms puošiasi su saiku, namie dažniausiai pasidabina eglutę, pakabina elektrines girliandas, senelio Šalčio kojines etc. Tačiau kai kurie (ypač prisižiūrėję gėrybių užsienyje), į kiemus išgabena šventinius nykštukus, namo sienas apkarsto girliandomis, sustato dirbtinius Kalėdų senius… Nes kitaip nepajusime šventos dvasios, nes kitaip pamiršime, kad dabar Kalėdos.
Dešimta priežastis – kodėl visgi mes mėgstame Kalėdas? Nes prisimename senus draugus, nes užsienyje gyvenantys giminės ir draugai sugrįžta į namus, nes seneliai pasipuošia prisiruošia į bažnyčią, nes šeimos susirenka kartu, nes per šventes visi būna ne tokie pikti… Mėgstame Kalėdas, nes jos neša geras emocijas, šilumą. Tik gaila, kas paskutiniu metu jos suvokiamos ne taip.
P. s. Jei kam išvardintos priežastys atrodo pernelyg radikalios ir šimtą kartų girdėtos – Jūs būsite teisūs. Tačiau taip, kaip per Kalėdas žiūrime tuos pačius filmus, klausomės tos pačios muzikos, taip ir galime perskaityti straipsnį tema, apie kurią susimąsto ne vienas.
Linksmų ir minkštų švenčių!
Nori su trenksmu pasitikti 2014-uosius, bet dar nežinai kur ir kaip? Skubame į pagalbą ir pateikiame sostinės vakarėlių gidą!
Šokis – viena iš seniausių meninės išraiškos formų, visais laikais žavėjusi žmogų galimybe savo paties kūnu išreikšti jausmus, mintis, emocijas. Nereikia nei drobės su teptukais, nei muzikos instrumentų, nei fotojuostos; šokių aikštelėje egzistuoji tik tu ir ritmas, judinantis kiekvieną tavo kūno ląstelę. Na, šnekant apie lindyhopą, situacija kiek kitokia: šiuo atveju šalia tavęs šokių aikštelėje – tvirtai tave apglėbęs šokių partneris, dar bent dešimt tokių pačių siautulingai trypiančių porų, kelios dešimtys šypsenų, garsus juokas, burys muzikantų, besiplaikstančios „vintažinės“ suknelės ir kartu su šokėjais į orą besikilntojantys platūs spalvingi kaklaraiščiai. Energija, šypsenos ir šurmulys – neatsiejama lindyhopo dalis.
Kovo 28-29 dienomis dešimtys dūkstančių šviesiaplaukių žingsniuos Latvijos sostinės gatvėmis – prasidės kasmet rengiamas festivalis „Go Blonde”. Oro bendrovė „airBaltic” norintiems pamatyti festivalį paruošė specialius skrydžių ir nakvynės pasiūlymus.
Lietuvoje plintant kulinarinių vakarėlių madai, dizainerė Gabrielė Januškevičiūtė sumodeliavo stilingas prijuostes svetingiems teminių namų vakarėlių šeimininkams.
Prijuostės yra sukonstruotos iš įvairiaspalvių juostų, ant kurių įvairiomis pasaulio kalbomis užrašytas tas pats pasveikinimas „Skanaus!”
„Skirtingos spalvos ir užrašai simbolizuoja skirtingų šalių virtuves, todėl tiks dėvėti bet kokiame – ir japoniškame, ir suomiškame, ir tradiciniame lietuviškame ar kitokiame kulinariniame vakarėlyje“, – sako G.Januškevičiūtė.
Dvi prijuostės, pažymėtos firmine dizainerės etikete, atiteks Metų kulinarinių vakarėlių šeimininkams – jai ir jam. „Electrolux“ ir žurnalo „Virtuvė Nuo…Iki“ rengiamo konkurso dalyviai kviečiami pateikti įspūdingiausio savo metų vakarėlio nuotraukas ir aprašymus, apimančius ne tik patiekalus, bet ir dekorą, muzikinį foną, aprangos kodą ir užsiėmimus.
Pasak rinkimų organizatorių, tai gali būti ir teminis 2011 metų sutikimo vakarėlis, nes konkursas vyks iki kitų metų sausio vidurio, o nugalėtojai bus paskelbti vasario mėn.
„Kino pavasaris” jau penktą kartą kviečia sostinės svečius bei gyventojus apsilankyti „Lotynų Amerikos kultūros dienose”, šiemet žadančiose itin margą renginių programą: kino festivalį, fotografijos parodą, kultūrines popietes, teminius vakarėlius bei koncertą.
Kino mėgėjus „Pasakos” kino teatre su Lotynų Amerikos kinematografo naujienomis supažindins net septyni tarptautinio pripažinimo sulaukę filmai bei trumpoji animacijos programa. Turėsite unikalią galimybę išvysti Argentinos, Meksikos, Peru, Kolumbijos bei Čilės kino kūrėjų darbus.
Tai ir „Oskarui” nominuotas bei „Auksiniu lokiu” įvertintas Claudia Llosa filmas „Liūdesio pienas”, net 19-os kino įvertinimų sulaukęs Rodrigo Pla filmas „Vidinė dykuma”, tikrais įvykiais paremtas Andres Baiz „Šėtonas” ir kiti filmai.
Pristatysime ne tik žanrinę filmų įvairovę bei regiono aktualijas, bet ir pasistengsime į lietuviškai pilką rudenį įnešti Lotynų Amerikos spalvų, garsų ir magijos.
„Lotynų Amerikos kultūros dienos” žiūrovams jau tradiciškai pateiks įvairių kultūrinių žanrų puokštę: kviesime susipažinti su Kubos realybe fotografijos parodoje bei kultūrinėje popietėje, kurioje įspūdžiais dalinsis ten buvę lietuviai.
Virtualią Argentinos pažinimo kelionę pasiūlys Lietuvoje gyvenantis argentinietis Carlos Brebbia, o argentinietiško vyno naktis leis ne tik pasimėgauti šiuo gėrimu, bet ir susipažinti su jo gaminimo tradicijomis.
Literatūrinėje popietėje pristatysime garsaus Argentinos rašytojo Marcelo Birmajer romaną „Vienos moters istorija”, o su užburiančia fado tradicija susipažinsime jungtiniame portugalų muzikos meistrų bei Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerte.
Šokio gerbėjus teminis salsos vakarėlis kvies ne tik stebėti, bet ir pasimokyti šio šokio žingsnelių, mėgaujantis „Mojito“ kokteiliu.
Spalio 22-29 dienomis „Kino pavasaris” kviečia visus apsilankyti „Lotynų Amerikos kultūros dienų” renginiuose.
Gražiausių ir seksualiausių diskotekų Ibizoje, Majamyje, San Tropeze ar Honkonge šeimininkai „Hed Kandi“ gegužę nušvies ir POP STAR BAR žvaigždę. Vieno garsiausių diskotekų „brendo” „Hed Kandi“ atstovas, įveikęs 12 000 kilometrų, atvyksta į Kauną.