Search Results for: "the generation"
Festivalio „Kino pavasario“ komanda sugrįžo iš neseniai pasibaigusio vieno svarbiausių kino industrijos renginių Berlyno kino festivalio. Žinoma, ne tuščiomis. „Kino pavasaryje“, kovo 31–balandžio 14 d., bus parodyta net 13 „Berlinalėje“ gerai įvertintų filmų.
Dizainerio Gedimino Šiaulio kūrinius to patys nežinodami yra matę daugelis lietuviškos muzikos gerbėjų – šis dizaineris sukūrė tokių gerai žinomų grupių kaip „Biplan“, „InCulto“, Leonas Somovas ir Jazzu albumų viršelius. Studijos „PetPunk“ meno vadovas teigia, kad viršelio nuotaiką pirmiausia padiktuoja pati muzika.
Karta, kuriai suteiktas žodis. Jie neša žinią, nes turi, ką pasakyti. Jais tiki. Naujasis grupės „Skamp“ video su gyvu pasirodymu būtent apie juos. „This Generation“. Jie šiandienos akys, veidai ir dvasia.
Anot Dr. Arthur Aron, Stony Brook universiteto (Niujorkas) Tarpasmeninių santykių laboratorijos nario, yra 36 klausimai, kurių klausinėjantys vienas kito žmonės per 45 minutes tikrai užsinorės susimatyti dar kartą ir po diskusijos jiems liks teigiamų įspūdžių.
XX a. amerikiečių tapytojas ir iliustratorius Norman’as Rockwell’as (1894-1978) savo gyvenimą įprasmino piešdamas. Visa tai, ką matome aplink save galima patalpinti atmintyje, įamžinti fotoaparatu ar nupiešti, pastarasis būdas turi savų privalumų – juo galima pabrėžti arba paslėpti tam tikrus akcentus, suteikiant iliustracijai šiek tiek kitokį charakterį. Būtent tokius darbus kurdavo ir Rockwell’as, kai kurių vadinamas, „konservatyviuoju iliustratoriumi, savojo talento švaistūnu“. Iš tiesų, jo kūriniuose nepastebėsi siurrealistinio meno subtilybių ar netikėtų formų. Normanas iliustravo gyvenimą.
Maištautojai, nepritapėliai, tabu laužytojai, autostopininkai, vėjavaikiai – čia tik dalis apibūdinimų, kurių sulaukė kultinė bitnikų (Beat generation) karta. Atliepdami 90-ąsias Jacko Kerouaco gimimo metines ją trumpam į kino ekranus sugrąžins 9-ojo Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF’12) rengėjai. Būtent šiems maištautojams šiemet pašvęsta specialioji festivalio programa „Bitnikai kelyje“, kuri pristatys legendinės trijulės – J. Keroauco, William S. Burroughso, Alleno Ginsbergo – portretus.
Artėja laikas geram kinui. Kinui, kuris atveria akis. Kovo 15-29 dienomis išskirtinių filmų laukiančius džiugins „Kino pavasaris“. Festivalis jau 17-tą kartą veržiasi į lietuvių sielas, kad jas suvirpintų, priverstų suklusti, išsgirsti, susimąstyti ir pajausti. Jau vadinamas sparčiausiai augančiu kino festivaliu Rytų Europoje, pernai „Kino pavasaris“ sulaukė net 64 tūkst žiūrovų. Šiemet tikimąsi dar didesnio kino mylėtojų antplūdžio. Kovo vidurys jiems taps tikra kino švente, nes bus siūloma dar daugiau filmų – beveik du šimtai – įtinkančių įvairiausiam skoniuia: laukiantiems dramatiškų pasakojimų, aštrių pojūčių mėgėjams, dokumentikos gerbėjams ar mėgstantiems animaciją. Šiais metais prie „Kino festivalio“ prisijungęs VIASAT komedijų festivalis dovanos šūsnį smagių, ironiškų filmų, kurie kvies lietuvius pasitikrinti savo humoro jausmą.
Šį pavasarį netrūks ir skandalingų bei šokiruojančių juostų, kurios neabejotinai sukels diskusijų. Tačiau to ir siekia “Kino pavasaris” – dovanoti kitokį ir visada įsimintiną kiną.
Kino šventė – festivalis “Kino pavasaris” – lauks Jūsų kovo 15-29 dienomis
GENERATION P
Rež. Victoras Ginzburgas (Rusija)
Kas skaitė garsųjį Viktorą Peleviną, žino, kad nuotaikingumo ir „čiuožiančio stogo“ efekto iš šio filmo tikrai galima tikėtis. Būtent pagal šio Rusijos rašytojo kultinę knygą „Generation P“ pastatytas šis filmas. Jaunas poetas Vavilenas Tatarskis jau spėjęs nusivilti gyvenimu pokomunistinėje Maskvoje. Įsidarbinęs reklamos agentūroje, jis netrukus suvokia, kad turi gebėjimą talentingai kurti reklamas. „Pepsi Cola“, „Sprite“, „Snickers“, „Parliament“ – Tatarskio meistriškai apvilkti rusiško glamūro komunikacijos rūbu produktai sparčiu žingsniu veržiasi į šalies rinką. Jaunasis reklamščikas klęsti, patiria patogaus gyvenimo gardumą, tačiau ateina ta diena, kai aukso gysla ima trauktis. Ko griebtis, kai išsenka kūrybinės idėjos: LSD, grybų, kokaino ar degtinės? Kelionė į kūrybinio įkvėpimo paieškas atneša herojui naujų potyrių.
GEORGE’AS HARRISONAS: GYVENIMAS MATERIALIAME PASAULYJE
„George Harrison: Living in the Material World“
Rež. Martinas Scorsese (JAV). Dokumentinis
Garsusis kino kūrėjas, Oskaro statulėlės savininkas, Martinas Scorsese šį kartą imasi dokumentikos. M.Scorsese atskleidžia mažiausiai viešumoje „skalbtą“ legendinės grupės „The Beatles“ narį George’ą Harrisoną. Kai visų akys buvo nukreiptos į Johną Lennoną, Paulą McCartney ir akies kraštelis dar užkliūdavo už Ringo Starr’o, tylusis George’as Harrisonas liko tarsi šešėlyje. Tačiau jo gyvenimas sproginėjo įvykiais tarsi kaitinami kukurūzų spragėsiai: pokario Liverpulio vargai, „bitlų“ manija, LSD era, lemtingas užpuolimas, pasinėrimas į indų religiją ir gyvenimo paieškos už materialumo ribų. Filme kalba muzikanto žmona Olivija, vienintelis sūnus Dhani, gyvi „The Beatles“ nariai, Yoko Ono, Ericas Claptonas, režisierius Terry Gilliamas ir kiti.
DAIKTŲ APSĖSTI
„A Glorious Mess“
Rež. Urlich Grossenbacher (Šveicarija). Dokumentinis
Tai dokumentinis pasakojimas apie žmones, kurių pasitaiko turbūt kiekvienoje šeimoje ar bent giminėje – apie mėgstančius kaupti daiktus. Jie, šiukštu, neišmes nė vienos senienos, tardami legendinę frazę „o jei kada prireiks“ ir dėdami daiktą į dulkėmis apsitraukusią bei gausiai prigrūstą lentyną. Režisierius atveria tokių „apsėstųjų“ lobių saugyklas ir supažindina su savotiškais jų išradimais, pavyzdžiui, dangoraižiais iš senų garsajuosčių. Kiekvienam iš šių kolekcionierių daiktai yra mielesni net už šeimos narius bei draugus. Meilė daiktams taip pat sukelia konfliktų ne tik su artimaisiais, bet ir su kaimynais bei pareigūnais. Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje „Daiktų apsėsti“ išrinktas geriausiu filmu programoje „Kino kritikų savaitė”.
PRIKLAUSOMYBĖ GARANTUOTA
„Addiction Incorporated“
Rež. Charles Evans Jr. (JAV). Dokumentinis
Milžiniškos tabako koorporacijos visada apipintos gandais ir įtarinėjimais. Šis filmas pasakoja apie vieną iš šios industrijos krizių, kai paaiškėjo, kad cigarečių gamybai naudojama cheminė medžiaga, padidinanti priklausomybę nuo tabako ir rūkalų. Tai paliudijo vienu didžiausių skundikų dabar vadinamas Victoras DeNoblis, dirbęs vienoje tabako kompanijoje 1990 metais, kai ši priklausomybę didinanti medžiaga buvo atrasta. Nepaisydamas konfidencialumo sutarties, jis 1994 metais viešai pasidalino savo nuo visuomenės slepiamomis žiniomis, tuo suvienydamas žurnalistus, politikus, teisininkus bei informatorius siekti, kad valstybė reglamentuotų tabako industrijos veiklą.
ANTROJI ŽEMĖ
„Another Earth“
rež. Mike Cahill (JAV). Fantasy ir Sci – fi gerbėjams
Muzikos profesorius Džonas ir talentinga studentė Roda naktį pakliūva į autoavariją. Įvykio nebūtų, jei mergina vairuodama nebūtų užsižiūrėjusi į suspindusią naują planetą danguje. Sužalotas Džonas nutraukia ryšius su mylimąja. Roda, sutikusi jį po kelerių metų, išvysta žmogų, nugrimzdusį į alkoholį ir depresiją. Tuo pat metu mokslininkai išsiaiškina, kad merginos matytoje planetoje gyvena tokie pat žmonės, kaip mes. Kaltės jausmo kamuojama Roda tikisi kompensuoti Džono praradimus bilietu į Žemę nr. 2. Filmas „Antroji žemė” specialiuoju žiuri prizu apdovanotas Sandanso kino festivalyje, į konkursinę programą jį pakvietė ir Lokarno kino festivalis.
HASTA LA VISTA
„Come as You Are“
rež. Geoffrey Enthoven (Belgija)
Trims bičiuliams – Filipui, Larsui ir Jozefui – patinka gerti vyną ir fantazuoti apie moteris. Nė vienas neturėjo intymių santykių, tad nusprendė keliauti į Ispaniją ir pagaliau atsisveikinti su nekaltybe. Ne taip paprasta bičiuliams bus įvykdyti šią misiją, nes vienas yra aklas, kitas prikaustytas prie invalido vežimėlio, trečias – visiškai paralyžiuotas. Nepaisant to, kelionė kupina ironijos ir juodojo humoro.
ATEIVIS IŠ KOSMOSO
„Extraterrestial“
rež. Nacho Vigalondo (Ispanija)
Chulijus ir Chulija – keistuolis ir gražuolė – pabunda lovoje. Pagirios vis dar plėšo galvas, o jaunuoliai visiškai neprisimena karštos linksmybių nakties – nei kaip susitiko, nei kiek išgėrė, nei kaip atsidūrė Chulijos bute. Mergina nori kuo greičiau išspirti nepažįstamąjį. Lyg būtų maža pagirių ir nežinia iš kur atsiradusio vyriškio šalia, ji pamato, kad virš miesto kabo milžiniškas kosminis laivas, o gatvėje – nė gyvos dvasios. Tik pasibeldęs įkyrus kaimynas praneša apie ateivių invaziją ir gyventojų evakuaciją iš miesto. Tuo pat metu namo grįžta merginos mylimasis. Pamatęs Chulijų nustemba, tačiau šis suskumba gelbėti savo sveiką kailį žaibiškai nukreipdamas kalbą, esą, jų kaimynas Anchelis yra ateivis ir juo būtina kuo greičiau atsikratyti.
MARTA MARSĖ MEI MARLENA
„Martha Marcy May Marlene“
rež. Sean Durkin (JAV)
Sektos visada apgaubtos mistikos, baugina savo uždarumu ir po tuo slypinčiomis paslaptimis. Filmo herojė Marta, ištrūksta iš sektos gniaužtų ir užsitraukia jos nemalonę. Išsigandusi ji prisiglaudžia pas vyresnę seserį Liusę, tačiau neišdrįsta jai prisipažinti apie kelis mėnesius trukusį dvasinį smurtą. Martos prisiminimai ir besikartojantys košmarai virsta agresijos priepuoliais ir stumia merginą į dar pavojingesnę psichologinę būseną. Filmas Sandanso nepriklausomo kino festivalyje buvo apdovanotas žiuri prizu už geriausią režisūrą.
SVAJONĖ APIE MONTEVIDĖJŲ
„Montevideo, God Bless You“
rež. Dragan Bjelogrlić (Serbija)
Balkaniškai smagus filmas paremtas garsaus sporto žurnalisto Vladimiro Stankovičiaus knyga apie Jugoslavijos nacionalinės futbolo rinktinės pasirengimą 1930 metų Pasaulio futbolo čempionatui Urugvajuje. Sporto funkcionieriai turi kuo greičiau suburti nacionalinę rinktinę, tačiau nelabai turi iš ko rinktis, tad griebiasi ploniausių šiaudelių. Jų pažįstamas inžinierius Boško Simonovičius netyčia pastebi, kaip vargingai gyvenantis ir gamykloje nugarą lenkiantis jaunuolis Aleksandras Tirnaničius po darbo puikiai spardo kamuolį tiesiog gatvėje. Valdininkai ne tik nenoromis paima vaikiną į rinktinę, bet ir jos treneriu paskiria patį B. Simonovičių. Nors iš vargo ir bėdos suburta komanda sulaukia patyčių, jaunųjų sportininkų širdys užsidega noru įrodyti, ką jie sugeba aikštelėje. O kai ir savoje komandoje atsiranda kova dėl vyriškumo, garbės ir moters meilės… viskas nusidažo dar spalvingiau ir smagiau.
GYVENIMO SIENOS
„Sidewalls“
rež. Gustavo Taretto (Argentina, Ispanija, Vokietija)
Buenos Airėse gyvenantis Martinas įsitikinęs, kad dėl miestiečių susvetimėjimo kalti… architektai. Interneto svetainių dizaineris dažnai sėdi savo ankštame bute, iš kurio išlenda tik eidamas pas psichoterapeutą. Martinas svajoja pabėgti nuo jį kamuojančios vienatvės ir net neįsivaizduoja, kad netoliese gyvena mergina, kuri jam idealiai tiktų. Architektė Mariana, kenčianti nuo klaustrofobijos, taip pat ieško jos gyvenimo dėlionę užpildyti galinčios detalės. Abu patrauklūs ir savaip neurotiški. Lieka tik viena bėda – kaip jiems susitikti?
LSD ISTORIJA
„The Substance: Albert Hofmann’s LSD“
rež. Martin Witz (Šveicarija). Dokumentinis
„Smegenų atomine bomba“ praminta substancija LSD 23 metus buvo naudojama kaip vaistas. Šiandien, nepaisant to, kad kai kurie psichotropiniai vaistai yra teisėtai naudojami medicinoje, LSD laikomas nelegaliu ir labai stipriu narkotiku. Dokumentiniame filme pasakojama visa istorija nuo Alberto Hofmano narkotiko išradimo dar 1943 metais, jo naudojimo psichiatrijoje ir nesuvaldomo paplitimo už ligoninės sienų hipių eros metais. Net kalbėta, kad JAV kariuomenė atliko bandymus su šiuo narkotiku.
JAUSMŲ ATOSLŪGIS
„The Swell Season“
rež. Nick August-Perna, Chris Dapkins, Carlo Mirabella-Davis (Čekija, Airija, JAV). Dokumentinis
Bendra kūryba gali įžiebti jausmus, bet šlovė jiems – tikras išbandymas. Dokumentinis filmas pasakoja apie juostos „Kartą“ („Once“) herojus Gleną Hansardą ir Marketą Irglovą. Aktoriai savo dainomis ir vaidyba pavergė žiūrovus visame pasaulyje, o taip pat – ir „Kino pavasario“ publiką. Už dainą „Falling Slowly“ aktoriai pelnė „Oskarą“. Šį apdovanojimą jie atsiėmė jau kaip pora. Filmavimo aikštelėje 18-metę čekę Marketą įsimylėjęs 35-erių airis Glenas paliko savo šeimą. Apsvaigę iš meilės vienas kitam, garsieji meilužiai kartu leidosi į pasaulines gastroles. Tačiau aistros ugnis ėmė gesti ir atėjo metas jausmų atoslūgiui.
GAZOS PARŠIUKAS
„When Pigs Have Wings“
rež. Sylvain Estibal (Prancūzija, Vokietija, Belgija)
Gazos regione po didelės audros palestinietis Džafaras randa paršiuką. Skurdžiai gyvenantis vyras priėmė tai kaip Dievas siųstą dovaną. Bet netrukus džiaugsmą pakeitė keiksmai. Juk jis dėl religinių įsitikinimų to paršiuko negali net prisiliesti. Džafaras mėgina gyvulį nušauti. Bet lemtingu momentu suvirpa jo minkšta širdis. Tad nusprendžia paletinietis iš draudžiamo gyvulio bent jau pinigų užsidirbti. Už tvoros gyvenanti rusaitė kaip tik pateikia viliojantį pasiūlymą.
Tarptautiniame Tokijo kino festivalyje šis filmas buvo apdovanotas publikos simpatijų prizu.
Spalio 14 dieną menų laboratorija – klubas „Propaganda“ kviečia visus į „Future Generation“, kuriame vyks neeilinis drum and bass ir dubstep muzikos vakarėlis. Sostinę aplankys vienas iš „Bad Company Uk“ narių Jason Maldini. Dubstepo salėje pagrindinis svečias iš kaimyninės Lenkijos Paszczak. Jūsų laukia du muzikos stiliai atskirose salėse su kvapą gniaužiančiais dydžėjų pasirodymais.
Įtemptas kūrybinis „Bad Company Uk“ kelias ir pelnyto pripažinimo metai
„Bad Company Uk“ toli gražu ne naujokai drum and bass kultūroje ir užima svarbią vietą elektroninės muzikos scenoje. Tai kolektyvas susidedantis iš Jason Maldini, Darren White (D–Bridge), Dan Stein (Dj Fresh) ir Michael Wojicky (Vegas). Susikūrimo metu, išleidę intriguojantį ir revoliucinį singlą „The Nine“, jie legalizavosi kaip sunkiasvoriai drum and bass scenoje. Šiai dainai yra atitekęs tuometinis garbės titulas – 1999 metų drum and bass muzikos „himnas“. Neįtikėtiną palaikymą, kaip naujokai, „Bad Company Uk“ turėjo iš tokių žymių atlikėjų kaip Fabio, Grooverider, Andy C ir Goldie. Jų dėka „Bad Company Uk“ nebuvo lemta praslysti nepastebėtiem tiek pro elektroninės muzikos fanų, tiek pro kritikų ausis.
„Sunku ignoruoti tai, kas patinka žmonėms“, užsiminė D–Bridge apie 2000 metais išleistą albumą „Inside the Machine“, padėjusį rengti dažnas gastroles visame pasaulyje. „Kartais jaučiamas kaltės jausmas, kai atlikėjas privalo išleisti dainas, albumus, tam, kad įrašų kompanijos pasiektų rekordines aukštumas, tačiau jei atvirai, mes mėgstame palaukti, subrandinti mintis, idėjas ir tik tada išleisti iš tiesų kažką ypatingo“, ‒ teigė D–Bridge. Taip buvo su „Inside the Machine“.
Grupė, daug laiko praleidusi įrašų studijoje tais pačiais metais išleido albumą „Digital Nation“. Jis toks intensyvus, jog iki šių dienų skamba kaip „bomba“. Klausantis atrodo, kad garsas pats lenda po mūsų oda. Esant dideliam kūrybiniam įkvėpimui ir produktyvumui, po metų buvo išleistas dar vienas, daug dėmesio sulaukęs albumas „Book of the Bad“.
2002–ieji metai grupei buvo ne ką mažiau svarbūs. Pasirodęs hitas „Mo’ Fire“ (remikso autorius ‒ Rawhill Cru) su įdomiais reggae ritmais ir intriguojančiais vokalais užtikrino sėkmę tolimesniam, tais pačiais metais išleistam albumui „Shot Down on Safari“, į kurį įėjo žinomi kūriniai, tokie kaip „Torpedo“ ir „Hornet“.
Posūkis skirtingais keliais nesutrukdė kurti
Аpie 2003–iuosius metus D–Bridge ir Dj Fresh išėjo iš „Bad Company Uk“, o Maldini ir Vegas toliau dirbo kartu su tuo pačiu pavadinimu, šiek tiek pakeisdami „Bad Company Uk“ muzikos skambesį. Keletas jų sukurtų dainų, kurios ribojosi su įvairiais stiliais (drum and bass, grime, reggae) užėmė aukščiausias pozicijas Didžiosios Britanijos topų sąrašuose. Didelis dėmesys atiteko, kartu su Goldie išleistam singlui – „True Romance”.
Vėliau Maldini ir Vegas leido sau sukurti asmeninį leiblą – „BC presents“, atverdami kelią įvairiems, jauniems drum and bass atlikėjams iš įvairių pasaulio šalių – Body & Soul, The Upbeat, State Of Mind, Chase & Status ir kitiems. Tuo pačiu metu Maldini ir Vegas išleido nuosavus įrašus su Teebee (Facing The Sun) ir Noisia (Meditation).
Atrodė, kad viskas kas geriausia jau sukurta ir pagaminta, tačiau 2003 metais pasirodęs jų įrašas „The Bullet Time“ iš karto užėmė pirmą vietą BBC 1Xtra topuose ir antrą vietą Fabio ir Grooverider topuose.
Pelnyta sėkmė konstatuoja faktą, kad „Bad Company Uk“ vienas iš daugiausiai, o kai kuriuose šaltiniuose skelbiama, daugiausiai gastrolių surengęs projektas visame pasaulyje per visą drum and bass gyvavimo istoriją.
2007 metais „Bad Company Uk“ pakartotinai išleido albumą „Inside the Machine“, palikusį žymę drum and bass muzikos istorijoje, kartu su kitu įrašu „Lost and Found“. Kadangi visi sukurti albumai buvo vieni pirmaujančių drum and bass scenoje, jie buvo paminėti NME žurnale (Britų muzikos žurnalas leidžiamas nuo 1952 m.).
Šiuo metu Maldinis muzikines idėjas yra suvienijęs su Blokhe4d, kuris padėjo išleisti kūrinius ‒ „Blok–O–Theque“ ir „Last Days of Disco“.
Lenkijos dubstepo pažiba
Pirmą kartą Lietuvoje viešintis Paszczak reta, išskirtine muzika susidomėjęs jau nuo mokyklos laikų, tačiau tik per paskutiniuosius metus jis susikoncentravo ties „Bass“ muzika. Pats savo muziką kuria be apribojimų – dievina muzikinę eklektiką. Jo miksuose galima išgirsti dubstep, drumstep, dubtech, drum and bass, glitch–hop muzikos stilius.
Paszczak, gimtojoje šalyje grodamas prie pulto stengiasi išlaikyti didelį publikos dėmesį, nes tokiu būdu įvyksta energijos mainai – jis padaro publiką laimingą, o publikos palaikymas suteikia jam didesnių jėgų kuo kokybiškiau atlikti grojamą programą.
Garbė apšildyti šiuos du svečius atitenka Lietuvos dydžėjams: Drumm, Zond, AlienSteppa, DeathWish, M–Theory, s3. Kokią programą paruoš atlikėjai sužinosime spalio 14 dieną ant tauro kalno įsikūrusioje menų laboratorijoje – klube „Propaganda“, (V.M–Putino 5, Vilnius).
Bilietai į „Future Generation“ kainuos nuo 20 iki 30 Lt (bilietai prie įėjimo).
Durys atidaromos 21:00 val., pradžia 22:00 val.
Daugiau informacijos apie renginį:
http://www.facebook.com/#!/event.php?eid=209673202426230
Vasara nėra pats tinkamiausias metas kino filmams. Nebent nuolat pliaupia lietus ir saulės spinduliai – retas svečias ant svieto. Tačiau ši vasara nusimato ne mažiau kaitresnė, nei pernykštė, tad iki tol, kol ežeruos vanduo sušils ir prasidės didžiosios linksmybės, siūlome pasmaguriauti keliais lengvais kinematografiniais desertais.
Apie garsiausią visų laikų jaunimo neformalų „gėlių vaikų“ arba hipių judėjimą atsiradusį 7 dešimtmečio pradžioje Amerikoje, ko gero, visi tikrai yra girdėję ir jau įsidėmėjo jų skiriamuosius bruožus – ilgus plaukus, plačias kelnes, palaidą gyvenimo būdą… O nuo ko tai prasidėjo ir kas tuo metu dėjosi sovietinėje Lietuvoje? Ar tokia ideologija nesikirto su Lenino komjaunuolių „būreliu“?