Search Results for: "uraganas lietuvoje"
Šiandien, antroje dienos pusėje, uraganinis vėjas jau turėtų pamažu rimti, tačiau kol kas gūsiai kai kur sieks net iki 25 m/s. Be vėjo, taip pat numatomas lietus, o oro temperatūra Lietuvoje laikysis nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos. Naktį termometro stulpelis nukris iki -2 laipsnių šalčio.
Vakarų Lietuvos rajonus prie žemės lenkia paskutiniai uragano Katios likučiai. Sinoptikų duomenimis, pajūryje vėjo gūsiai gali siekti iki 20 metrų per sekundę. Tuo tarpu likusioje šalies dalyje gamtos stichija dar silpnesnė. Tiesa, vėliau pajūrio dargana greičiausiai pasieks šiaurinę ir rytinę Lietuvos dalis.
Virš Atlanto vandenyno susiformavęs ir Europos krantus užgriuvęs uraganas Katia trečiadienį pasiekė ir Lietuvą. Tačiau gamtos stichija vakarinius ir šiaurinius rajonus gąsdino jau ne uraganu, o tiktai smarkiu vėju.
Nors dar antradienį, sinoptikų duomenimis, trečiadienį pajūryje buvo tikimasi vėjo gūsių iki 23 metrų per sekundę, trečiadienį vėjo gūsiai net silpnesni.
ATOGRĄŽŲ AUDRA KATIA UŽGRIUVO AIRIJĄ IR BRITANIJĄ, ŽUVO VIENAS ŽMOGUS
ATOGRĄŽŲ AUDRA KATIA VIRTO KETVIRTOSIOS KATEGORIJOS URAGANU
Gūsių metu iki 20 metrų per sekundę įsibėgėjantis vėjas gali išversti sausus medžius, aplaužyti jų šakas.
Rugsėjo 15 d. numatomi vėsesni, su trumpais lietumis orai.
reklama
Rugsėjo 16 d. vėjas rims, lietaus bus kiek mažiau.
Plėšė viską
Praėjusią parą pūtęs smarkus vėjas Latvijoje pridarė problemų gelbėjimo tarnyboms – į iškvietimus vykta dešimt kartų. Trečiadienį Latvijos teritorijoje pajūryje taip pat prognozuojami vėjo gūsiai iki 25 m/s. Kuržemėje ir Vidžemėje – 20–22 m/s. Popietę vėjas turėtų rimti.
Latvijos priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atstovas Maris Kronbergas televizijai ATV sakė, kad „visa, kas galėjo būti nuplėšta, tai ir buvo nuplėšta“.
Daug medžių užvirto kelius, tačiau, laimei, žmonių aukų išvengta.
Uraganas Katia, antradienį pasiekęs Švediją, taip pat sukėlė nemažai problemų šiai Skandinavijos valstybei. Stiprus vėjas vertė medžius, buvo sutrikdytas traukinių eismas, o tūkstančiai gyventojų liko be elektros energijos.
Kai kur taip pat sutriko ir automobilių eismas.
Daugiausia žalos uraganas pridarė Šiaurinėje Švedijos dalyje, teigiama, kad pavojus išlieka ir trečiadienį, tačiau vėjas bus silpnesnis.
Antradienį stipriausias vėjas buvo užfiksuotas apie 15 val. vietos laiku – apie 80 km/val., gūsiai iki 105 km/val.
Gimė virš Atlanto
JAV meteorologai dar rugsėjo pradžioje perspėjo, kad virš Atlanto vandenyno susiformavo uraganas Katia, kuris yra antrasis šį sezoną. Tiesa, nors baimės būta daug, gerokai daugiau nei šimtą kilometrų per valandą greitį pasiekusi gamtos stichija nuo JAV pasuko Europos link.
Pagrindinis uragano smūgis teko Didžiajai Britanijai. Panašaus galingumo gamtos stichija čia regėta tik prieš 15 metų.
Kai kuriose Škotijos pakrančių zonose į krantą atsimušančios bangos, palydimos 70 mylių per valandą pučiančio vėjo, užlieja kelius. Dėl šios priežasties paskelbtas potvynių pavojus, praneša „DailyMail“.
Kai kuriose šalies vietose dingo elektra, o vėjo gūsiai verčia ne vien tik medžius, bet ir mūrinius pastatus.
Ruduo – uraganų metas. Stiprus vėjas ir uraganai rudenį darosi vis aktyvesni ir atneša nemažai žalos. Dar visai neseniai Amerikoje siautęs uraganas Irene ir net Lietuvą pasiekęs uraganas Katia kelia vis daugiau ir daugiau diskusijų dėl klimato kaitos.
Apie uraganus, jų vardus, kilmę ir prognozes šiam rudeniui kalbėjausi su geografe, meteorologe ir fizikos mokslų daktare Audrone Galvonaite.
Kas yra uraganai ir kokia jų kilmė?
Uraganai formuojasi tropinėse platumose, ciklono metu ir tik virš vandenynų. Dėl tam tikrų sąlygų susiformuoja vadinamas uraganinis vėjas (vėjas, kai jo greitis pasiekia 33 m/s ir maždaug 100 km/h). Tuomet uraganas ima keliauti iš tropinių platumų į sausumas. Kai kada, ieškodamas naujų energijos šaltinių, uraganas pasuka neįprastomis kryptimis, kaip buvo su Irene arba Katia, kuri atkeliavo net iki Europos.
Nuo ko priklauso uragano trajektorija – ar įmanoma ją prognozuoti?
Uragano trajektorija priklauso nuo vandenyno įšilimo, nuo jo paviršiaus temperatūros. Tam, kad susiformuotų uraganas, vandenyno paviršiaus temperatūra turi būti ne žemesnė negu 27° C. Na, dar prisideda bendroji atmosferos cirkuliacija, srovės ir taip toliau. Jeigu paviršius nepakankamai įkaitęs, uraganas tiesiog užgęsta.
Ar įmanoma prognozuoti, koks Lietuvoje bus ateinantis ruduo? Ar gali būti didelių uraganų?
Dabar darosi tikrai labai sunku prognozuoti, nes dėl klimato kaitos atsiranda daug netikėtumų ir pokyčių. Tačiau sudaromi scenarijai, bandoma aiškinti. Jeigu lankėtės www.meteo.lt, matėte, jog ateinantis ruduo bus vėsesnis negu turėtų būti Lietuvoje – numatoma temperatūra bus truputėlį žemesnė už daugiametę, kuri yra 7,1° C. Tačiau kritulių santykis turėtų būti artimas vidutiniam – 190 l/m².
Koks buvo iki šiol stipriausias uraganas Lietuvoje?
Anatolijus. Jis, susiformavęs Atlanto vandenyne, atlėkė pas mus iš pietinių platumų. Uragano metu vėjo greitis buvo apie 40 m/s, o gūsiuose – net 45 m/s. Tai buvo pirmos kategorijos uraganas. Iš viso, uraganai turi 5 kategorijas.
Ar tik taip atrodo, ar Lietuvoje išties paskutiniu metu formuojasi vis stipresni ir dažnesni viesulai? Ar viesulai yra susieti su uraganais?
Pirmiausiai, uraganas ir viesulas yra skirtingi reiškiniai. Nuo uragano viesulas nepriklauso, bet nuo uragano gali ateiti viesulų. Amerikoje uragano metu viesulų gali būti nuo 8 iki 80. 1981 m. gegužės 25 d., kada viesulas siautė Širvintuose, buvo nešiojami galingi traktoriai, autobusai keliami virš namų ir taip toliau. Tokie viesulai būna Lietuvoje. Tai nėra jokia anomalija, tik dabar galbūt apie juos dažniau kalbama, nes jiems daug dėmesio skiria žiniasklaida. Ir, turiu pasakyti, su klimato kaita kai kurie reiškiniai darosi agresyvesni.
Pagal ką uraganams suteikiami vardai? Keista, tačiau pastaruoju metu atrodo, kad visi, daugiausiai žalos Pasaulyje pridarė uraganai yra vadinami moterų vardais.
Kadangi, kaip minėjau, visi uraganai susiformuoja vandenynuose, pirmieji juos dažniausiai pastebi jūreiviai. Uraganai pradžioje buvo vadinti jūrų mergelėmis arba sirenomis. Jūrų mergelės – dėl uragano metų pašiaušiamų bangų, kurios atrodo baltos lyg skarelės, o sirenos – nuo kauksmo, švilpimo, lyg ir girdisi kažkokios aimanos ir panašiai. Vėliau jūreiviai pradėjo vadinti uraganus savo žmonų vardais. Tam, kad galėtų kitiems pasigirti, kad, pavyzdžiui, matė uraganą ir suteikė jam vardą.
O kai susiformavo Pasaulinė Meteorologijos Organizacija ir prasidėjo feministiniai judėjimai, buvo pasipiktinta, kodėl uraganai vadinami tik moteriškais vardais. Ir nuo 1978 m. uraganai imti vadinti tiek vyriškais, tiek moteriškais vardais. Kiekvienais metais, prieš prasidedant uraganų laikotarpiui (prieš balandžio mėnesį, nes uraganų laikotarpis nuo yra nuo balandžio iki lapkričio), kiekvienam vandenynui sudaromas atskiras vardų katalogas. O tie vardynai sudaromi pagal abėcėlę iš būdingiausių vardų tam regionui. Tarkime, Atlanto vandenyne daugiausiai yra rusiškų ir angliškų, Ramiajame – kinietiškų ir japoniškų ir taip toliau. Vardų dažniausiai būna 20-22 (pagal tai, kiek prognozuojama uraganų), o uraganui bebūtinai duodamas pirmasis katalogo vardas. Pirmas, kuris pastebi besiformuojantį uraganą, gali parinkti vardą ir pranešti į Pasaulinę Meteorologijos Organizaciją. O jeigu to vardyno jau neužtenka, uraganai vadinami Alfa, Beta, Gama.
Uraganų vardai gali kartotis kas maždaug 6 metus. Išskyrus tuos uraganus, kurie pridarė daug žalos – tokie vardai tiesiog išimami iš vardyno – jie lieka juodajame „uraganų žudikų“ sąraše.
Kalbėjosi Goda Raibytė
Lietuviai, šalį užklupus didesnei audrai, uraganui ar pakilus bangavimui jūroje, pamėgo gamtos šėlsmą stebėti tiesiogiai savo išmaniuosiuose įrenginiuose, rodo projekto „Lietuva Tavo delne“ statistika. Šis projektas jau ilgiau nei metus tiesiogiai transliuoja vaizdus iš gražiausių ir įdomiausių šalies vietų.
Šiuolaikinis gyvenimo ritmas dažnai neleidžia sustoti: lekiame į darbą, tarsi uraganas iššluojame parduotuvę, užkandame greito maisto, kitą dieną ir vėl viskas kartojasi iš naujo. Tokio greito tempo palydovai – stresas, nuovargis, prasta emocinė būklė – ilgainiui gali sukelti rimtų psichologinių problemų, priversiančių ieškoti pagalbos. Tačiau ar tai tikrai būtina?
Europos šalių kino forumo „Scanorama” metu įvyks režisieriaus Wimo Wenderso dokumentinio 3D filmo Pina premjera. Trapi ir stipri. Įsiklausanti ir įsižiūrinti. Peržengusi savo ribas. Panašį į namą, kurio palėpėje gausiu lobių. Jos rankose viskas virsdavo auksu. Ji matė viską. Net užsimerkusi. Tokia buvo neprilygstamoji vokiečių choreografė Pina Bausch.
Mažiau nei 30 d. liko iki bene didžiausio renginio po atviru dangumi šiais metais. Jau skelbta, kad liepos 8 d. pirmą kartą Baltijos pajūryje vyksiančio šokių muzikos festivalio „LABAS Festas” pagrindine žvaigžde bus Tiesto. Startavus festivalio svetainei festas.lt, organizatoriai skelbia papildomą „LABAS Festas“ programą, kuria kviečia lankytojus rinktis į Palangos paplūdimį jau nuo vidurdienio.
Dienos metu gros net 10 garsiausių Lietuvos ir Latvijos didžėjų: Ignas, Jovani, Kaspar Kondrat, Vidis ir Mario Basanov, Kastis Torrau, Mindaugėlis, Manfredas, Saulty bei Emma. „LABAS Festas“ iš viso truks net 12 valandų. Prasidės per pačius pietus ir baigsis lygiai vidurnaktį. Aišku, tada visas veiksmas persikels į oficialų “afterparty”, kuris vyks „EXIT rezidencijoje“ Palangoje. Planuojama, kad naujame festivalyje apsilankys per 15 000 žmonių.
Dienos metu scenoje – Vidis, Mindaugėlis, Manfredas ir kiti DJ‘ai
Jau nuo 14 valandos už pulto stosis vienas už kitą garsesni 7 Lietuvos didžėjai, kurie žada vasarai bei pliažui tinkančius miksus. Tūkstančių susirinkusių laukia visai „netylus“ duetas Vidis ir Mario Basanov. Tai bene madingiausias tandemas pastaruosius kelis metus Lietuvoje. Atrodo, jiems pavyksta viskas, prie ko prisiliečia jų pirštai – dainos, klipai, koncertai, renginiai, netikėtos diskotekos.
Po pietų Palangos pliaže išgirsime aukščiausios prabos didžėjų, klubo „Exit“ rezidentą – Kastis Torrau, kuris kiekvieną mėnesį groja kartu su A lygio šokių muzikos žvaigždėmis. Scenoje pasirodys ir jaunoji Emma. Ji prieš metus būtent Palangoje naujųjų didžėjų konkurse „Piramidė” įveikė šimtus vaikinų ir buvo apdovanota naktinio klubo „Exit“ rezidentės titulu.
Festivalyje gros ir Klaipėdos klubinės kultūros simbolis Mindaugėlis, už pulto stovintis daugiau nei 15 metų. Įvardinti, su kuo jis grojo bei ką jis per tuos metus nuveikė neužtektų viso straipsnio, tačiau turėtų daryti įspūdį vien tai, kad Mindaugėlio pasirodymų geografija siekia net Japoniją.
Pasiilgusius muzikinės beprotybės kvies tikras diskotekų uraganas – „Metal On Metal” narys Manfredas. Jis žino, kada ir ką reikia leisti, kad žmonės pamirštų savo vardą. Dar šiek tiek netradicinių garsų laukiama ir iš Saulty. Kažkada tai buvo garsiausias Vilniaus disco didžėjus, šiandien – tai už Lietuvos ribų žinomas didžėjus bei kolektyvo „Downtown Party Network” narys. Kasmet vis garsiau išgirstamas duetas nuolat keliauja, išleidžia naujus singlus, remiksuoja žinomus prodiuserius (tarp jų Sander Kleinenberg) ir renka geriausius įvertinimus.
Vakarinės dalies „vinis” – Igno video šou
Pagrindinė diskoteka visu garsu prasidės 19 val. Tuo metu į sceną lips vakarinės dalies žvaigždės, kurios visus ruoš svarbiausiam festivalio pasirodymui – vieninteliam Tiesto šou Baltijos šalyse šią vasarą.
Už pulto išgirsime bene garsiausią Latvijos didžėjų, Rygos klubo „Essential“ bosą – Kaspar Kondrat. Latvis anksčiau yra apšildęs Armin Van Buuren, John Digweed, Deadmau5 ar Eric Prydz. Tad ne vienos įspūdingos nakties Vilniuje, Kaune, Rygoje, Taline šeimininkas tikrai turės ką parodyti Palangoje susirinkusiai miniai.
Dar vienas vakarinės dalies dalyvis – pristatymų nebereikalaujantis diskotekų bei radijo eterio vilkas Jovani. Šie metai Jovani prasidėjo turu po Čikagą bei Majamį, o grįžus iš ten, jam gimė daug teigiamų žodžių sulaukęs singlas „Miami Dream”, jį visu garsu Jovani pažadėjo sugroti būtent „LABAS Festas“ scenoje.
Ir galiausiai – be konkurencijos garsiausias lietuvis šiame festivalyje – Ignas. Tūkstančiai valandų už pulto, šimtai stipriausių renginių visoje Lietuvoje, radijo hitai, o kur dar keturiais laipteliais į viršų pakelta Lietuvos klubinė kultūra su EXIT. Specialiai „LABAS Festo” lankytojams Ignas pirmą kartą pristatys savo muzikos bei vaizdų LED šou. Turbūt niekas nesiginčys, kad šis žmogus vertas aplodismentų dar prieš pasirodymo pradžią.
Tad jau liepos 8 d. įspūdingas festivalis su Tiesto. Turintiems „Labas“ papildymą, bilietas į „LABAS Festas“ kainuos tik 10 Lt. Tiesa, tokių bilietų kiekis bus ribotas, todėl organizatoriai kviečia nelaukti. Bilietus platina „Tiketa“: http://www.tiketa.lt/labas_festas_su_tiesto_22882
Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET įspėja atsargiau domėtis Japoniją sukrėtusios tragedijos įvykiais. Daugybei žmonių sekant naujausią informaciją apie įvykius šioje šalyje, tuo suskubo pasinaudoti ir kenkėjiškų programų kūrėjai: platinami elektroniniai laiškai su nuorodomis į kenkėjiškas svetaines, kuriami fiktyvių labdaros organizacijų, renkančių paramą Japonijai, tinklalapiai.
„Kas kartą pasaulį sudrebinus vienai ar kitai stichinei nelaimei, ar tai būtų uraganas Katrina ar žemės drebėjimas Haityje, elektroninėje erdvėje greitai atsiranda sukčių, siekiančių pasinaudoti žmonių smalsumu ir noru žinoti, – teigia ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas. – Deja, piktadariai nevengia pasisavinti norinčių paaukoti nelaimės ištiktiems skiriamų lėšų ar jų asmeninių duomenų“.
Pasak T. Parnarausko, norint nepatekti į interneto sukčių pinkles reikia atsargiau vertinti įvairiose svetainėse skelbiamą informaciją ir nepasitikėti nežinomomis organizacijomis, siūlančiomis aukoti Japonijai – patariama rinktis tik gerą vardą turinčias labdaros organizacijas. Sekant įvykius vertėtų rinktis tik patikimas, gerai žinomas svetaines. Nereikėtų spausti ant nuorodų, vedančių į abejotinos reputacijos svetaines, kuriose iššokantys langai ragina parsisiųsti įvairias programas ar filmukus su dominančiu turiniu, nes jie gali slėpti virusus, kurie patekę į kompiuterį siunčia į jį dar daugiau kenkėjų.
Toks yra kas mėnesį unikalios grėsmių stebėjimo sistemos „ThreatSense.Net“ duomenimis sudaromo virusų dešimtuko išsiveržėlis „Win32/Autoit“, kovo mėnesį aptiktas 0,83 proc. užkrėstų kompiuterių ir iš trisdešimt antros vietos pakilęs į devintą. Kirminas „Autoit“ plinta per nešiojamas laikmenas ir kenkėjiškas svetaines. Patekęs į kompiuterį, kenkėjas ieško vykdomųjų rinkmenų, jas pakeičia savo kopijomis ir į kompiuterį siunčia kitus kenkėjus ir savo variacijas.
Virusų dešimtuko pirmoje vietoje kovo mėnesį liko virusas „INF/Autorun“, rastas 5,79 proc. užkrėstų kompiuterių. Šis kenkėjas plinta naudodamas mobiliąsias duomenų laikmenas – USB atmintines, atminties korteles. Jose sukuriamas failas „autorun.inf“, kuris „Windows“ šeimos operacinių sistemų aplinkoje automatiškai vykdomas prijungus atmintinę prie kompiuterio, jei kompiuterio naudotojas nuostatose nenurodė to nedaryti. Failą aktyvavus, jis paleidžia viruso programą, o ši užkrečia kompiuterį ir vėliau prie jo jungiamas duomenų laikmenas.
Tuo pačiu principu plinta penktoje vietoje likes virusas „INF/Conficker“ (1,46 proc.) ir aštuntoje vietoje įsitaisęs „Win32/Tifaut.C“ (0,94 proc.), bei dar vienas virusų dešimtuko senbuvis „Win32/Autorun“ (1,02 proc.), pakilęs iš dvidešimt trečios vietos į septintą.
Antroje dešimtuko vietoje liko kirmino tipo virusas „Win32/Conficker“ (4,29 proc.), užkrečiantis kompiuterius naudodamasis „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga. Nors seniai pristatytas ją ištaisantis papildymas, virusas išlieka pavojingas jau ilgą laiką. Trečioje vietoje įsitaisė Trojos arklys „Win32/PSW.OnLineGames“ (2,23 proc.), kuris kėsinasi tik į prisijungimo prie internetinių žaidimų duomenis, vedamus klaviatūros klavišais. Surinktą informaciją „Win32/PSW.OnLineGames“ perduoda įsilaužėliams.
Savo pozicijas kovo mėnesį išlaikė ketvirtoje vietoje buvęs virusas „Win32/Sality“ (1,86 proc.), kuris patekęs į kompiuterį užkrečia EXE ir SCR tipų rinkmenas ir iš registro trina saugumo priemones aktyvuojančius įrašus. Iš dešimtos vietos į šeštą pakilo per nešiojamas laikmenas plintantis kirminas „Win32/Bflient“ (1,05 proc.), kuris gali būti valdomas nuotoliniu būdu.
Dešimtoje vietoje liko šnipinėjanti programa „Win32/Spy.Ursnif.A“ (0,80 proc.), kuri vagia asmeninę informaciją ir ją perduoda programišiams nuotoliniu būdu per „Remote Desktop“ modulį.
Dėl didėjančių mokesčių ir mažėjančios fondų bei rėmėjų paramos, nenuspėjamų jų sprendimų ir finansavimo terminų Vilniaus miesto savivaldybės choras “Jauna Muzika”, švelniai tariant, sudeda ginklus. Pasak choro direktorės Salomėjos Jonynaitės, “gavęs labai patrauklų pasiūlymą, choras kitą sezoną planuoja tapti Izraelyje reziduojančiu kameriniu choru, kur su šios šalies orkestrais ketina parengti bene dešimt programų. Kontraktas, kurio sąlygos šiuo metu aptariamos, greičiausiai bus pasirašytas jau balandžio pradžioje. Tai nereiškia, kad choro Jūs nebeišgirsite Lietuvoje, tačiau jo koncertai bus kur kas retesni.”
Duetas keistu pavadinimu turi debiutinį albumą, patyrusį vadybininką ir ambicijų koncertuoti užsienyje. Tik prieš tai dar reikia nemažai ką nuveikti Lietuvoje. Jie ir veikia.