Search Results for: "vairavimas"
Net jei kraujyje nebėra alkoholio, sugebėjimui vairuoti gali trukdyti galvos skausmas, jautrumas šviesai, pykinimas ir kiti simptomai, atsirandantys praėjus keletui valandų po alkoholio vartojimo. Tokie pojūčiai padidina eismo įvykio riziką – sėdantieji prie vairo esant pagirioms, dvigubai dažniau nei kiti vairuotojai pažeidžia kelių eismo taisykles, keturis kartus dažniau išvažiuoja iš savo eismo juostos ir daugiau nei ketvirtadalį kelio nuvažiuoja viršydami greičio limitą. „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai ragina būti ypač apdairiems šventiniu laikotarpiu.
Pagirioms priskiriami simptomai pasireiškia alkoholiui dar tebesant organizme, tačiau ypač jie sustiprėja alkoholio kiekiui kraujyje nukritus iki nulio. Nemaloni savijauta gali tęstis nuo 8 iki 24 valandų*. Tipiškais pagirių simptomais laikomi: galvos skausmas, jautrumas šviesai, pykinimas, dirglumas, nuovargis ir bendras fizinis bei dvasinis diskomfortas. „Tokius simptomus jaučiančiam vairuotojui gali būti sunku susikaupti, greitai reaguoti į aplinką ir tinkamai įvertinti riziką bei kitų vairuotojų siunčiamus signalus“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniew Weseli.
Norėdami pasijusti geriau vairuotojai išbando įvairius metodus, tarp jų ir energetinius gėrimus. Vis dėlto tyrimai rodo, kad tai gali būti pavojinga. Energetiniai gėrimai pagerina tik subjektyvų žmogaus savijautos ir galimybių vertinimą. Išgėrus tokių gėrimų sumažėja galvos skausmas, nuovargis ir burnos džiūvimas. Tačiau jie nepagerina koordinacijos ir reakcijos į vaizdinius stimulus laiko**. Dėl to padidėja grėsmė, kad vairuotojas, klaidingai vertindamas savo pasirengimą vairuoti, gali sukelti eismo įvykį. „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai įspėja: „Kelių saugumui ypač svarbus teisingas savo gebėjimų įvertinimas. Vairuotojas, manantis, kad gali vairuoti saugiai, kai iš tiesų taip nėra, yra didžiulė grėsmė kelyje“.
Neseniai atliktas tyrimas, kuriuo siekta patvirtinti kelias valandas po alkoholio suvartojimo atsirandančio diskomforto poveikį vairavimui, atskleidė, kad pagiringi vairuotojai važiuoja mažiau saugiai. Vairuotojai, kenčiantys nuo simptomų, susijusių su alkoholio vartojimu, važiavo vidutiniškai 16 km/h greičiau ir greičio limitą viršijo vidutiniškai 26 proc. visos važiavimo trukmės, lyginant su blaivais vairuotojais, kurie greitį viršijo vidutiniškai 6,3 proc.* viso kelio. „Rekomenduojame nevairuoti automobilio nuo kelių valandų iki visos dienos po alkoholio suvartojimo. Šitaip suteiksite savo organizmui pakankamai laiko atsigauti ir grįžti prie normalaus funkcionavimo“, – sako „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.
Kriminalinis veiksmo trileris „Vaikis ant ratų“ turi itin įdomią gimimo istoriją, sužavėjusią net tokias Holivudo garsenybes, kaip Keviną Spacey, Jamie Foxxą, Joną Hammą ir kitus. Būtent jie net nedvejodami ir sutiko vaidinti juostoje, kuri gimė iš vaizdo klipo ir kurioje muzika ne ką mažiau svarbi, nei pats veiksmas. Prognozes, jog filmas taps šios vasaros hitu, sustiprina ir tai, jog interneto svetainėje Rottentomatoes.com „Vaikiui ant ratų“ teigiamus atsiliepimus paliko visas 100 procentų kino kritikų.
Tauras Tunyla – 23-jų metų sportininkas, kuris kartingo trasose jau nuo penkerių metų. Pirmą kartą ant nugalėtojo pakylos jis užlipo būdamas vos septynerių. Šio sportininko sąskaitoje – daugybė laimėjimų: ne vieną kartą jis yra tapęs „50cc“ , „M-125 Junior“ kartingo čempionu, turi tris „Autoplius Fast Lap“ varžybų nugalėtojo metinius titulus ir daugelį kitų pergalių. Tauras sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti domėtis automobilių sportu, ir papasakojo savo istoriją. Kaip pats pats teigia, vienas jo tikslų – užkrėsti žmones meile šiam sportui.
Prieš išsiruošdami į savo 9 mėnesių kelionę po Rytų, Centrinę ir Pietų Afriką, Diana Suneson ir jos sužadėtinis australas Christopheris Lethborgas gyveno ir studijavo Vilniuje. Vieną dieną pora netikėtai nusprendė nusipirkti nebrangius bilietus į Afriką ir iškeliauti metams. Nusprendė, nusipirko ir pernelyg nieko neplanuodami išvyko. Su nedideliu pluošteliu pinigų, entuziazmu ir noro pilnomis kišenėmis…
Interviu su Diana buvo neįprastas ne vien todėl, kad bendravome elektroniniu paštu, bet ir todėl, kad tuo metu keliautojai buvo apsistoję pirmykščiame Afrikos genties kaime, kur interneto ryšys buvo ypač permainingas, o karštis tiesiog nepakeliamas.
Pateikiame sąrašą gražiausių kelių pasaulyje, važiuojant jais nereikės nei klausytis muzikos, nei skaityti knygas. Pro langą vėpsoti privaloma!
„The Ghost Rider“ – mistiškas motociklininkas, neįtikėtinai talentingas vairuotojas, kelių policijos labiausiai nekenčiamas švedas, žmogus, kuris miesto gatvėse važinėja 300 km/h greičiu.
25-erių metų lenktyninkė Aušra tikrai nebijo frazės „boba už vairo – nelaimė už kampo“. Ji jau laukia savo trečiojo Lietuvos ralio sezono, kai galės vėl išmėginti jėgas trasoje su kitais lenktyninkais ir tiki, kad vieną dieną šis hobis taps gerai apmokamu darbu.
Viena didžiausių mūsų pasaulio mįslių – milijardais neuronų apraizgytos žmogaus smegenys, leidžiančios jam vadinti save protingiausiu planetos gyvūnu. Jų veiklos principas ir nepaprastos galimybės masina iki šiol – mokslininkai nuolat bando sukurti žmogaus proto kopiją, protingą mašiną.
Dirbtinio intelekto mokslas skirtas būtent šiam tikslui, tai yra, protingų robotų, kompiuterių, visiškai ar iš dalies savarankiškai mąstančių mechanizmų kūrimui. Tokių mechanizmų pritaikymo galimybės neribotos: vairavimas, aptarnavimas, slaugymas, pavojingas arba juodas darbas ir t. t. Svarbu pastebėti, kad dirbtinis intelektas ne visuomet mėgdžioja žmogų – į šią sąvoką įeina ir tokie įvairiausių sričių moksliniai bei technologiniai pasiekimai, kaip automatinė pavarų dėžė ar orų prognozėms naudojami kompiuteriai.
Lietuvoje – robotų varžybos
Andrius Mikonis, VU Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros doktorantas, sako, kad Lietuvoje dirbtinis intelektas dar nėra taip toli pažengęs, kaip pasaulyje: „Vieni labiausiai žinomų pasiekimų – pašnekovai (angl. chat bots), sumo robotai ir šiemet KTU surengtos Robotų intelekto varžybos.“ Jos siūlė įspūdingą reginį – robotai turėjo savarankiškai, be nuotolinio valdymo ar kitokio žmogaus įsikišimo, įveikti tam tikras kliūtis, paimti krovinį ir atgabenti iki nustatytos vietos.
Robotai-pašnekovai yra žinomi interneto pokalbių gerbėjams, pavyzdžiui, „mIRC“ programos vartotojams. Pokalbių kanaluose įvairias funkcijas neretai atlieka automatizuoti pašnekovai, galintys reaguoti į tekstines vartotojų užklausas. Ši technologija dar tobulinama, tačiau jau yra gan įspūdingų robotų-pašnekovų, sugebančių sukurti pokalbio su žmogumi iliuziją, pavyzdžiui – „Jabberwacky“.
Sumo-robotai (apie jų kūrėją klaipėdietį V.Rodnovą mes jau rašėme), tuo tarpu, dalyvauja savotiškose varžybose, primenančiose sumo imtynes: jie rungiasi stengdamiesi išstumti vienas kitą iš apskritimu apibrėžtos zonos. Šįmet Klaipėdoje surengtas „European Robot League and Baltic Robot Sumo 2011“ renginys pasiūlė įspūdingą šio sporto šventę, kurioje buvo pasakojama apie japoniškas sumo-robotų konstrukcijas ir kovos strategijas; sportines aistras malšino japoniško humanoido (žmogaus išvaizdos roboto) atliktas M. Jacksono Mėnulio eisenos (angl. moonwalk) šokis. Panašių renginių šalyje vyksta ir daugiau.
Robotas irgi žmogus?..
Tačiau šios pramogos ir technologijų entuziastus žavintys renginiai yra tik ledkalnio viršūnė. Dirbtinis intelektas, kaip minėta anksčiau, jau įsiveržęs į bene visas mūsų gyvenimo sritis, pradedant lėktuvų autopilotais ir baigiant sekimo sistemomis. „Pasaulyje sukurti robotai gali patys orientuotis mieste, klausti žmonių krypties, patarimų. Japonijoje jau taikomi robotai slaugytojai. Verta paminėti ir „DARPA Challenge“ – kuriamos programos, kurios valdytų autonominį automobilį. Pirmieji bandymai vyko dykumoje, naujesnės užduotys – sukurti automobilį, galintį vairuoti mieste“, – pasakojo A. Mikonis. Antai jau ir „Google“ sukurė automobilį be vairuotojo („Google Driverless Car“), kuris naudoja „Street View“ ir dirbtinio intelekto programas įvertinti situacijai kelyje vairuojant be žmogaus pagalbos.
Vienas įdomesnių aspektų – dirbtinio intelekto gebėjimas „pamėgdžioti“ žmogaus protą. Dar 1950 m. Alanas Turingas sukūrė testą, kuriuo buvo siekiama nustatyti, ar mašina gali apgauti žmogų ir priversti pagalvoti, kad jis bendrauja su kitu žmogumi. „Sutikite, kad ne kiekvienas žmogus savo „intelektu“ įtikintų kitą žmogų, kad jis tikrai žmogus“, juokavo A. Mikonis, teigdamas, jog jau dabar yra pakankamai pažengusių dirbtinio intelekto pavyzdžių, gebančių apgauti savo „žmogiškumu“. Kol kas tai dažnai apsiriboja tekstine aplinka – pavyzdžiui, minėti robotai-pašnekovai – tačiau žvelgiant į progresą tokiose šalyse kaip Japonija, nesunku patikėti, kad netruksime sulaukti įspūdingesnių, testą įveiksiančių, robotų.
Kita vertus, Japonija nebūtų Japonija, jei šioje šalyje dirbtinis intelektas nebūtų naudojamas ir vakariečius gluminantiems tikslams. Kam dar šautų į galvą sukurti nykštukę robotę „EMA“, kuri vienišiems verslininkams atstotų merginą – bučiuotų, bendrautų, dainuotų, dalintų vizitines korteles ir užsičiauptų vos paprašyta? Tai nėra pats radikaliausias pavyzdys – dar 9-ajame dešimtmetyje japonai pagamino žaisliuką „God Jesus Robot“ (Dievas Jėzus-robotas), kuris lyg visažinis galėjo mįslingai atsakyti į visus klausimus, panašiai kaip amerikietiškasis atitikmuo, biliardo kamuoliukas „8-ball“. Galima būtų vardinti ir toliau…
Mašina prieš žmogų: karas, kurį pralaimėtume
O kaip dėl kino filmuose pranašaujamo robotų sukilimo prieš žmoniją? „Terminatorius“, „Matrica“ ir legendinis S. Kubriko „2001 m. kosminė odisėja“ yra tik keletas pavyzdžių, rodančių kraupias dirbtinio intelekto naudojimo pasekmes. A.Mikonis, pats turintis patirties robotų kūrime, sako, jog tokio scenarijaus galimybė egzistuoja: „Šis reiškinys vadinamas „singularity“ – kuomet dirbtinis intelektas pranoksta tikrąjį. Deja, nėra sugalvota, kaip tai sustabdyti. Tai būtų galima nagrinėti kaip natūralų silpnesnės rasės užkariavimą. Kita vertus, niekas nežino, ar protingam dirbtiniui intelektui apskritai rūpės žmonės – gal jų interesai bus visiškai kitokie ir net nesikirs su žmonių“, – samprotavo A. Mikonis.
Šiandien technologijos tobulėja kaip niekad sparčiai, stebina moksliniai atradimai. Tačiau robotai ar dirbtinis intelektas ne visuomet pribloškia žmogaus mėgdžiojimu – kartais jis įspūdingas tiesiog tuo, kad gelbsti mums atlikti sudėtingas ar pavojingas užduotis; pavyzdžiui, japonai pasigamino robotus, talkinusius jiems ieškant nukentėjusiųjų nuo cunamio ir gelbstint juos iš griuvėsių. Na, o keistenybės ir netobuli išradimai mus lydės ir toliau – nepamirškime, kad ir koks geras būtų dirbtinis intelektas, jį kuria žmonės, o mes, deja, esame ydingos būtybės.
Martynas Gedvila
Pristatome penkioliktą rudenišką Laikas.lt numerį, kurio pagrindinė tema – protas. Kodėl? Todėl, kad rugsėjis mums asocijuojasi su naujų mokslo metų pradžia, gausybe studentų ir moksleivių, su perpildytais autobusais, su eilėmis bibliotekoje… Tačiau šiame numeryje mes nerašysime apie studijas. Nusprendėme pakalbinti žmones, kurie netiesiogiai mus moko ar tiesiog yra… protingi. Ir protingi ne vien savo aukštu IQ, o ir išmintimi, kūrybiniu bagažu ar netradicinėmis idėjomis. Nes, kaip pasakė vienas garsus filosofas, protas lavina jausmus.
Šiame numeryje skaitykite:
Dirbtinio intelekto pritaikymo galimybės neribotos: vairavimas, aptarnavimas, slaugymas, pavojingas arba juodas darbas ir t. t. Japonijoje kuriami robotai-pašnekovai, meilužės etc. „Tad kiek toli pažengs žmonija ir kaip dėl kino filmuose pranašaujamo robotų sukilimo prieš žmoniją?“ ‒ retoriškai klausia mūsų žurnalistas Martynas.
Turbūt dauguma žiūrėdavo, o gal ir tebežiūri legendinę laidą „Klausimėlis“. Nuo pirmojo klausimėlio uždavimo jau praėjo beveik 20 metų, tad nutarėme pakalbinti „Klausimėlio“ vedėją ir televizijos senbuvį Jurą Jankevičių. Kiek klausimų paklausta, atsakyta ir kiek lietuvių žinių bagažas papilnėjo. Taip pat pakalbinome protingą ir žavią poetę bei dainininkę Indrę Valantinatę, kuri neseniai išleido savo naują poezijos knygelę. Indrė mums papasakojo apie savo poeziją, pasakas ir apie tai, kad protingam žmogui grožis tikrai nepakenks.
Taip pat pabandėme pažvelgti į prekybos centrų užkulisius ir išsiaiškinti, kaip jie plauna smegenis pirkėjams. Kodėl perkame tam tikrus produktus? Pateikiame prekybininkų gudrybes ir sprendimus, kaip protingai apsipirkinėti. Taip pat apžvelgsime muzikantus, kurie buvo ne vien talentingi, bet ir protingi, jų intelektas atsispindėjo ir dainų žodžiuose.
Ir pabaigai – straipsnis apie legendinius hipsterius, apie kuriuos anekdotai, kaip sakė viena tinklaraštininkė, Amerikoje tokie pat populiarūs, kaip apie čiukčias Lietuvoje.
Kompiuterinių žaidimų programuotojas ir vienas iš „id Software“ įkūrėjų Johnas Carmackas įsitikinęs, kad smurtiniais įvardijami kompiuteriniai žaidimai ne skatina, o mažina agresiją.