Search Results for: "vaistai"
Praeitais metais klinikiniai psichologai Aušra ir Antanas Mockai įkūrė „Depresijos gydymo centrą“. Per eilę veiklos metų skaitant paskaitas, konsultuojant privačiai, savanoriaujant „Jaunimo linijoje“ sutuoktiniai suprato, jog trūksta paslaugų išgyvenantiems lengvą ar vidutinę depresiją, juolab neieškoma būdų padėti jiems be vaistų.
Tryliktosios „Išsipildymo akcijos“, kurią organizuoja TV3 ir SEB bankas herojė Greta – aktyvi ir gabi mergaitė, tačiau serga reta, paveldima liga. Kad būtų mažesnė komplikacijų tikimybė, mergytei reikia vaistų.
Vaistus reikia užgerti vandeniu. Apie tai nuolat sako gydytojai ir vaistininkai. O kas bus, jei tabletę užgersiu sultimis? Negi galima numirti? Moksliniai tyrimai tvirtina, kad galima!
Remiantis naujausiu tyrimu, tikimybė, jog dukart per mėnesį vaistus nuo nemigos vartojantys žmonės mirs anksčiau laiko, yra keturis kartus didesnė, praneša „telegraph.co.uk”.
Mokslininkai įspėjo, jog šios tyrimo išvados sukėlė didelį susirūpinimą dėl vaistų nuo nemigos saugumo. Pasak jų, žmonės vietoj to turėtų apsvarstyti gydymą terapija.
Beveik penkis kartus labiau tikėtina, jog dažniausiai išrašomų receptinių vaistų didesnes dozes vartojantys žmonės mirs. Be to, tikimybė susirgti vėžiu padidėja triskart.
Žurnale „BML Open” paskelbtame tyrime dalyvavo 10 tūkst. 500 žmonių, vartojančių įvairius vaistus nuo nemigos. Mokslininkai palygino šių žmonių sveikatos būklę su tais, kurie nevartoja vaistų, tačiau jų gyvenimo būdai ir sveikata panašūs.
Šešis kartus labiau tikėtina, jog didesnes temazepamo, kurio 2010-aisiais Didžiojoje Britanijoje buvo išrašyta 2,8 mln. kartų, dozes vartojantys žmonės mirs per ateinančius 2,5 metų.
Dažniausiai zolpidemą vartojančių žmonių mirties tikimybė yra 5,7 karto didesnė.
Be to, nustatyta, jog vaistai nuo nemigos gali sukelti depresiją ir susilpninti vairavimo įgūdžius.
Nemiga dažniausiai kamuoja moteris ir vyresnio amžiaus žmones.
Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, valdžia turėtų pasinaudoti šiomis išvadomis ir nustatyti, ar net nedidelių dozių vaistų nuo nemigos vartojimas yra saugus.
Mokslininkai teigia, jog tokių vaistų vartojimas gali būti susijęs su 320-507 tūkst. mirties atvejų JAV.
Šiaurės šalių kino klubas pataria pamiršti niūrią rudens tamsą ir siūlo gero humoro dozę. Ir ne bet kokio, o suomiško! Gyvos suomių kino legendos, režisieriaus Aki Kaurismäki filmai nepalieka abejingų. Tuo galės įsitikinti ir kino klubo žiūrovai – lapkričio programoje kino klubas rodys du ankstyvuosius režisieriaus kino darbus.
Pirmasis lapkričio filmas „Nusisamdžiau žudiką“ (I Hired a Contract Killer) bus rodomas lapkričio 10 d. 17.30 val. Ši tragikomedija persunkta gyvenimo ironijos, kurios priedangoje filmo veiksme pasirodo ir režisierius A. Kaurismäki. O pilki ir niūrūs Londono peizažai, kuriame filmas nufilmuotas, įvelka jį į neišvengiamos realybės rūbą.
Po penkiolikos metų, praleistų vienoje darbo vietoje, Henris Boulangeris tampa nereikalingas ir yra atleidžiamas. Sukrėstas ir šokiruotas jis bando nusižudyti, tačiau nesėkmingai. Tada aptriušusiame bare Henris nusisamdo žudiką ir užsako nužudyti save nenurodydamas konkrečios datos.
Iškart po šio įvykio jis sutinka gėlių pardavėją Margaretą, kurią be proto įsimyli. Ji priverčia Henrį suprasti, jog gyvenimas turi prasmę. Nusprendęs nutraukti sutartį su žudiku, jis grįžta į barą, tačiau baro nebėra, jis nugriautas. Henris suvokia, kad dabar jis nebeturi jokių šansų susisiekti su savo žudiku…
Antrąjį mėnesio filmą „Hamletas imasi verslo” (Hamlet liikemaailmassa) klubo žiūrovai išvys lapkričio 24 d. 17.30 val. Žinomiausias anglų klasiko Šekspyro herojus Hamletas apsigyvena mūsų dienų Suomijoje! Tai jau linksma, o režisierius Kaurismäki pasirūpina, kad linksmybės nesibaigtų.
Po tėvo mirties jaunasis Hamletas paveldi vienos bendrovės valdybos nario vietą. Šią bendrovę kontroliuoja jo dėdė, kuris nusprendžia bendrovę įtraukti į guminių ančiukų verslą. Tačiau Hamletas budrumu nenusileidžia savo bendravardžiui iš Šekspyro pjesės ir jam kyla įtarimų dėl aplinkybių, kuriomis mirė jo tėvas.
Ironiška, tačiau šioje jaudai baltoje komedijoje taip ir neišgirstame herojų ištariant žymiąją frazę „Būti ar nebūti?“. Režisieriaus Kaurismäki nuomone, šiais laikais Hamletas būtų per daug užsiėmęs, kad rastų laiko filosofuoti apie gyvenimo prasmę.
Tie, kurių pagrindinė darbo priemonė yra kompiuteris, tikriausiai yra patyrę riešo ir plaštakos maudimą ar net skausmą, kai ilgai ir intensyviai tenka spaudyti kompiuterio pelę ir darbuotis klaviatūra.
Atostogos – metas, kai visus rūpesčius norisi palikti namuose. Poilsio savaitė ar dvi reikalinga kiekvienam iš mūsų, siekiant išvengti pervargimo ir jį lydinčių liūdnų pasekmių sveikatai. Tačiau ir per atostogas, o tiksliau – dar prieš jas, reikėtų apgalvoti, kad ligos puola ir kelionių metu. Tinkamai sukomplektuota vaistinėlė padės jų išvengti ar bent jau sumažinti nemalonius simptomus.
Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, lydimas tokių nemalonių simptomų kaip skausmas, sunkumo pojūtis ir nemalonus rūgštumas burnoje dažniausiai pasireiškia suvalgius daug riebaus, aštraus maisto, greitų užkandžių ar perdozavus raudonojo vyno. Visgi, kartais rūgštumas burnoje tampa varginančiu nuolatiniu palydovu. Pradėti ligos priežasčių paieškas rekomenduojama nuo kasdienių įpročių.
Juoda, balta, žalia, raudona, – arbatos rūšių ir apdorojimo būdų skaičius stulbinamas. Jei jau nutarėte susipažinti su kasdieninėmis ir egzotinėmis rūšimis, nuo ko pradėsite? O ką jei pirmiausia susipažintume su augalu, iš kurio lapelių gaminamos visos pasaulio arbatos?
Priklausomybė nuo sekso (sexual addiction) pirmą kartą kaip sąvoka, analogiška alkoholizmui ir narkomanijai, paminėta 1980 metais, amerikiečių psichologo Patriko Karnso. Jis turėjo omenyje socialine ir kultūrine prasme nepriimtiną seksą.