Search Results for: "valgymo etiketas"
Dizainerė Gustė Pocevičienė iš 40 kilogramų ryžių rugsėjo 15 d. Kauno Rotušės aikštėje vyksiančiame pirmajame Lietuvoje „Sushi fest‘12“ sukurs spalvingą rekordinę mozaiką, vaizduojančią mūsų šalyje ne vieną gerbėją turintį japonišką patiekalą – sušį.
Mada egzistuoja visur, net ir restoranų ir maisto gaminimo namuose pasaulyje, kuriame per paskutinį dešimtmetį įvyko išties daug pokyčių. Ir ne visi pasikeitimai greitai ateis į mūsų šalies gyventojų širdis bei skrandžius, nes bent jau mes, lietuvaičiai, vis dar esame pakankamai konservatyvūs. Tačiau visgi, kodėl neįsileidus burokėlių, grikių ir netradicinių sprendimų tiek restorano, tiek savo virtuvėje?
Ką reiškia virtuvės skaidrumas, kokie yra naujosios prabangos atributai, kuo šiandien paremtas statusas, kaip pasikeitė vaišių etiketas, su kokiais iššūkiais susidurs ateities virtuvė ir t.t.? Į visus šiuo klausimus antradienio vakarą „Kulinarijos studijos“ virtuvėje kartu su “Electrolux atstovais atsakė šefai Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas.
Valgyk tai, kas auga aplink
Kaip paaiškėjo po “Electrolux” apklausos, kurios metu apklausti 285 garsiausi pasaulio virtuvės šefai bei kulinarijos kritikai, svarbiausia tendencija restoranų pasaulyje yra lokališkumas. Anne-Sophie Pic, šių metų geriausios pasaulio šefės (moters) apdovanojimo laimėtoja, teigia, kad reikia priartėti prie gamtos ir netransformuoti produktų skonio ar nesistengti jo pakeisti.
Taip pat pamažu pradeda vyrauti požiūris, kad naujoji prabanga – pagaminti patiekalą ne iš kuo brangesnių, bet iš kuo paprastesnių produktų. Kaip teigia restoranų žinovai – naujoji prabanga yra šviežumas ir natūralumas. Tad jei pietums užsisakysite burokėlių desertą su sūriu – tikrai būsite suprastas teisingai, nes šie produktai randami Lietuvoje ir tikrai nėra tik kaimiečių vartojami. Taip, taip, burokėliai pamažu grįžta į madą, nes tai išties skani ir įvairiuose patiekaluose vartojama daržovė.
Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas dar kartą pabrėžė, kad pats laikas iš naujo atrasti kai kuriuos produktus. “Lietuviškas kuskusas – sorų kruopos, o grikiai, išties kokybiškas maistas, kodėl jis vis dar asocijuosi su mokyklos valgyklomis. Jau nekalbant apie valgomuosius runkelius…”, – retoriškai pasakojo virėjai.
Etiketas
Pamažu keičiasi ir pats valgymo ir maisto gaminimo etiketas. Jei seniau pakviestas į svečius jau rasdavai ant stalo garuojančius patiekalus, tai dabar laikai keičiasi: visiški normalu, kad atėjus vakarienė dar bus neparuošta ir ją teks gaminti kartu. O jei prieš pradedant gaminti nežinomas receptas – nereiktų vakaro šeimininkų kaltinti užmaršumu, nes receptą galima sukurti bendromis jėgomis, taip skatinant tarpusavio bendravimą. Nes beveik 60 proc. Europiečių maisto gaminimas – socialinis procesas, tad kitą kartą prieš eidami vakarienės nepamirškite paklausti, ar nereikia atsinešti papildomo peilio.
Praktiškumas prieš grožį
Dar vienas labai svarbus maisto gaminimo aspektas – aplinka ir įrankiai. Jei seniau, pripažinkime, mums buvo svarbiausia turėti gražią virtuvę, dabar pamažu atsigręžiama į praktiškumą: aštrūs ir tik labai aštrūs peiliai, funkcionalus virtuvės baldų išdėstymas, gera viryklė ir šaldytuvas.
Maistas atvirai
Kita labai svarbi tendencija – atviros erdvės, t.y., restoranuose virtuvės atviros, klientai gali matyti, kaip gaminami patiekalai. Kai kada net atsiranda prašymų staliuką rezervuoti ne prie lango, o prie virtuvės. Lietuvoje galima rasti keletą tokio tipo restoranų, neskaitant rytietiškų virtuvių, kuriose atviras maisto gaminimas yra norma ir tradicija.
Tiek trumpai apie naujausias maisto gaminimo tendencijas. Skanaus vakaro.