Search Results for: "viduramžiai"
Seksas ir kitos lytinio gyvenimo formos bei jų išraiška gyvuoja jau nuo senų senovės. Kai kurios iš jų buvo griežtai smerkiamos, už jų naudojimą baudžiama. Pavyzdžiui, įsigalėjus krikščionybei, lytiniai santykiai buvo laikomi didžiausia nuodėme, amoraliu dalyku.
„Varinis paukštis“ – įtraukianti, spalvinga ir nepamirštama kelionė per rūsčią vienuoliktojo amžiaus Europą. Mažoji Terhen gimė ne pačiais geriausiais laikais: nors ji nepaprasta, moka sukelti vėją ir miglą, nors ji ir iš turtingos giminės, tačiau tėvai ją be didelio sielvarto atiduoda auginti giminaičiams. Ten ji sutinka Talpiją Žynį, žmogų, kuris pirmasis jai papasakojo apie užkalbėjimus ir aukojimus, apie oro ir žemės jėgas.
Penktadienio vakarą Ūkio banko teatro arena vos talpino visus, norinčius patekti į studentų roko operos „Viduramžiai šiandien“ premjerą.
Ši Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) studentų kurta roko opera – jau dvyliktoji. Šiemet ją režisavo dviejų skirtingų specialybių studentai (aktorystės ir matematikos), o visą kūrybinę grupę sudaro apie šimtas žmonių, kurie maždaug pusę metų liejo prakaitą siekdami padaryti kuo įspūdingesnį renginį.
Futuristiški viduramžiai kaip pagrindinė tematika pasirinkti ne veltui, šitaip išreiškiama pagrindinė šių metų projekto idėja – netradicinis studentų protestas prieš išaugusias aukštojo mokslo kainas, „protų nutekėjimą“ į užsienį bei besiartinančius „tamsiuosius amžius“.
Talentingi muzikantai bei vokalistai, sudėtinga choreografija, spalvingi ir išradingi kostiumai, dekoracijos – nustebino ne tik pačius įnoringiausius žiūrovus, bet ir neabejotinai sugriovė visus įmanomus mitus apie susikausčiusių „tiksliukų“ įvaizdį.
Daugiau renginio akimirkų – nuotraukų galerijoje
Ieva Varkojytė
Seniausi Jėzaus Kristaus gyvenimą menančios relikvijos vasarą bus eksponuojamos Britų muziejuje. Pirmąją Jį vaizduojančią ikoną parodos „Dangaus lobiai“ (Treasures of Heaven) kuratorius Jamesas Robinsonas įvardino kaip viduramžiais relikvijoms rodytą stabmeldišką visuomenės nuolankumą ir prilygino jį šiuolaikiniam daug žemiškesnių dalykų garbinimui.
Rugpjūčio paskutinį savaitgalį Vilnius virs pačiu tikriausiu Viduramžių miestu. Jau antrą kartą organizuojama Baltramiejaus mugė sostinės gyventojams bei miesto svečiams rugpjūčio 27 – 28 dienomis Rotušės aikštėje suteiks galimybę susipažinti su pačiais seniausiais amatais, žaidimais bei dainomi
Moterys jau nuo seniausių laikų prisigalvodavo įvairiausių būdų, kaip tapti gražesnėmis ir patrauklesnėmis. Kai kurie iš jų būdavo itin pavojingi sveikatai, skausmingi ir reikalaujantis ištvermės. Jei vyrai būtų sužinoję tikrąją grožio kainą su visomis smulkmenomis, tikriausiai neliktų itin sužavėti savo damomis.
Pristatome senovėje populiarias procedūras, kurios, ko gero, ir lėmė frazės „Grožis reikalauja aukų“ atsiradimą.
Krokodilų išmatų vonia
Senovės Graikijoje buvo tikima, kad krokodilų išmatos turi odos senėjimo procesą stabdančių savybių. Taigi tos moterys, kurioms itin rūpėjo jų jauna graži oda, mirkdavo šiltose krokodilų išmatų ir purvo voniose.
Plaukų dažai iš karvės kraujo
Plaukų dažymas – modernios moters bruožas, tačiau jau senovės Irane moterys tai darydavo. Dažai tada būdavo gaminami iš chna ir juodos karvės kraujo. Taip plaukus jos ne tik tamsindavo, bet ir gerindavo jų būklę. Iraniečiai tikėdavo, kad kraujas lemia juodą karvės spalvą, tad taip pat veikia ir žmogaus plaukus.
Veido pudra iš paukščių išmatų
Pirmosios Japonijos geišos naudodavo veido balinimo pudrą iš ryžių miltų ir paukščių išmatų. Žinoma, ja tepdavosi ir nosies šnerves, akių vokus bei lūpas.
Perukai, sukeliantis kraujavimą iš nosies
Anglijos moterys iki šiol garsėja keistomis grožio rutinomis. Viena tokių – karalienės Elžbietos epochoje nešioti raudonos spalvos perukai. Jie buvo itin madingi, nepaisant jų kenksmingumo sveikatai. Raudona spalva būdavo išgaunama naudojant miltelius iš sieros ir dygminų žiedlapių. Šis mišinys sukeldavo galvos skausmą, pykinimą ir dažnai kraujavimą iš nosies.
Nuodingi akių šešėliai
Senovės Egipte apsinuodijimas sunkiaisiais metalais būdavo įprastas dalykas. Čia vyrai ir moterys beveik kasdien savo akis dažydavosi mišiniu iš tamsiai pilko švino. Žalią spalvą išgaudavo iš vario rūdos. Tačiau pastarasis „kosmetinis“ ingredientas buvo iš dalies ir naudingas dėl didelio antimikrobinio aktyvumo, nes apsaugodavo nuo įvairių infekcinių ligų ir vabzdžių įgėlimų.
Itin nuodingo cheminio elemento arseno pudra
Viduramžiais Europoje moterys savo veidą balindavo itin nuodinga pudra iš arseno, švino rūdos ir kitų cheminių elementų.
Dantų balinimas šlapimu
Apie dantų priežiūrą senovėje duomenų beveik nėra, tačiau rastas vienas šaltinis, teigiantis, kad romėnai tam naudodavo šlapimą. Keisčiausia, kad ne savo tautos, o portugalų. Romėnai tikėjo, jog portugalų šlapimas turi daugiau dantų priežiūrai reikalingų savybių – skalaujant juo burną naikinami mikrobai, slopinamas dantenų uždegimas.
Kelias dienas namuose ant virtuvės stalo palaikius maisto produktus ar neplautą lėkštę, jų paviršių netrukus padengs pelėsis. Tai – grybas, tik, nebent specialiai gamintumėte pelėsinį sūrį, jo greičiausiai nevalgysite. Kad apsaugoti maisto produktus nuo per greito gedimo, žmonės jau nuo seno ėmėsi priemonių, stabdančių pelėsių ir sveikatai pavojingų bakterijų dauginimąsi.
Konditerijos gaminiai – ne tik prisiekusių smaližių džiaugsmas, bet ir kiekvieno virtuvės meistro pasididžiavimas. Yra vienas desertas, sukeliantis daugiausiai diskusijų dėl savo paslaptingos kilmės istorijos – tai marcipanas, Lietuvoje gyvuojantis daugiau nei 400 metų. Marcipanas buvo itin mėgstamas ir vertinamas aukštuomenės dar XVI a. pabaigoje. Jį, kaip išskirtinę dovaną, sužadėtinei teikdavo besiperšantys didikai, marcipaniniais gaminiais vaišinti ir ypač svarbūs svečiai. Ir tai tik keli faktai, kurių turbūt nežinojote apie šį gaminį, mūsų šalyje paplitusį panašiu metu, kaip ir cepelinai.
Šis tekstas – tai keletas įdomių faktų apie kranus ir trumpa istorinė jų atsiradimo apžvalga.
Įvairiausiais žaisliukais svetainėje išpuošta žaliaskarė ir dovanos yra tai, be ko Kalėdų neįsivaizduojame. Vaiskiai žalios šakos bei nuostabus miško kvapas sukuria tą šventinę nuotaiką, kuri lydi visus iki pat Naujųjų Metų. Net ir papuošus dirbtinę eglutę, ją galima išpurkšti specialiu eglutės kvapu, taip sukuriant iliuziją, jog tai kone tikra eglutė. Tačiau nors ir esame įpratę puošti namuose žaliaskares Kalėdų proga, tačiau nesusimąstome, kokios būta šios tradicijos pradžios bei kokios kitos tradicijos naudojamos Lietuvoje iki šių dienų.