Search Results for: "vintažiniai drabužiai"
Šeštadienio popietę į Varėnos rajone Karpiškių kaimo sodyboje vykusį Blusų festivalį lankytojus atviliojo idėja pirkti, parduoti, mainyti senus arba paties rankomis sukurtus daiktus, paragauti ekologiškų, namuose ruoštų skanumynų, pasiklausyti geros muzikos gryname ore ir pabendrauti su senoviškų daiktų savininkais.
Vintažo mylėtojai žino, ką reiškia valandų valandos, praleistos blusturgiuose ar padėvėtų drabužių, sendaikčių parduotuvėse. Tačiau šioms paieškoms ne visada reikia palikti namus, dabar internete įsigyti vienetinius senelio laikų marškinėlius yra taip pat paprasta, kaip atimti iš vaiko čiupačiupsą, – tereikia užsukti į vieną iš daugelio vintažinių prekių parduotuvių internete.
Puikios kalėdinės emocijos, originalios dovanėlės ir keletas nuotraukų – visą, kas liko po vakarykščio apsilankymo „Christmas Bazaar“. Dalinamės…
Dar visą šeštadienį, iki 20 val., vilniečiams dovanas padės išsirinkti mugės „Christmas Bazzar“ dalyviai. Rankų darbo aksesuarai, vintažiniai drabužiai, natūrali kosmetika, mediniai žaislai, ekologiški saldumynai ir dar daug mielų dalykų laukia lankytojų jaukiai papuoštoje „Siemens arenos“ salėje.
Šiandieninis mados pasaulis nenustoja tobulėti. Tačiau neretai pastebime, jog naujų rūbų kolekcijų lentynas vis dažniau papildo vintažinis stilius bei jam artima atributika. Vintažiniai rūbai unikalūs bei išskirtiniai: dauguma jų buvo sukurti pagal individualius užsakymus, o kiti gaminti tik nedideliais kiekiais.
Damomis ir džentelmenais kartais pakvimpa ir Laikinosios sostinės senamiestis. Čia siauroje gatvelėje įsikūrusi vintažo krautuvėlė „Raduga“, lyg močiutės spinta pilna spalvingų gėrybių, o viso to „šeimyninkutė“ Rasa Danilinaitė prie arbatos puodelio kviečia pakalbėti ne tik apie madą ir nėrinukus…
Socialiniame tinklapyje Facebook „OffOn daiktai“ puslapis gyvuoja dar palyginti neseniai, tačiau visada įdomu atrasti ir pristatyti mažas kūrybines iniciatyvas, kurios vėliau perauga į didesnius projektus. Jei trumpai, „OffOn daiktai“ – tai šeimyninis duetas, kurį sudaro du kartu dirbantys bei kuriantys žmonės – Simona ir Paulius. Pastarąjį kai kas jau pažįsta kaip vieną iš vyriškus drabužius kuriančio dueto „LostFriday“ narių.
Vieną gražų artėjančios vasaros šeštadienį, birželio 30d., nuo ankstaus ryto iki sutemų ir dar ilgiau atokioje kaimo sodyboje Karpiškių kaime, Varėnos rajone, vyks jau antrasis „Blusų festivalis“.
Pernai kvietęs pirkti, parduoti ir mainyti daiktus bei tobulinti kūną ir sielą, šiemet festivalis užaugo ir į pagalbą pasitelkęs jaunus menininkus iš visos Lietuvos, žada būti dar įdomesnis, spalvingesnis ir žalesnis.
„Visuomet norėjome, kad Blusų festivalis pristatytų ne tik sendaikčių turgų ir ekologijos ar sveikatingumo pamokas, bet ir šviežiomis idėjomis trykštantį meną, nuoširdžią, neapgaunančią muziką“ – pasakojo vienas festivalio organizatorių Aivaras Žydelis. „Siekiame tapti platforma jaunai muzikai ir menui, padėti kuriantiems žmonėms skintis kelią, žengti tuos pirmuosius žingsnius į platesnius vandenis“, – teigė A. Žydelis.
Pasak Aivaro, bendradarbiavimas su jaunais kūrybingais žmonėmis renginiui atvėrė begales naujų galimybių, nuo netradicinio internetinio puslapio dizaino, kurį mr-art. tapybos dirbtuvių kūrėja Raimonda sudėliojo iš savo darbų iškarpų, iki unikalios meno galerijos po atviru dangumi, kurią renginiui sukurs įvairaus žanro menininkai.
Festivalio Meno ir muzikos pievoje visą dieną skambės gyva muzika, vyks pasirodymai, o lankytojai galės ne tik paganyti akis į instaliacijas ar skulptūras, bet ir įsigyti įvairių meno kūrinių. Organizatoriai užsimena, kad festivalį vainikuosiančiame vakaro koncerte pasirodys muzikantai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių, o detalų atlikėjų sąrašą, kaip skelbia, jau greitai bus galima rasti festivalio internetinėje svetainėje ir spaudoje.
Kaip ir pernai, sutemoms uždengus sendaikčių sodą ir meno slėnį, lankytojai bus kviečiami įsitaisyti ant žolės, žiūrėti naktinį kiną, dalintis gera nuotaika ir gėrėtis prie laužo mušamų būgnelių aidais. Gretimoje sodyboje, kuri jaukiai priglaus Miego pievą, bus sudarytos sąlygos norintiems pasistatyti palapinę nakčiai.
Be muzikos ir meno, Blusų festivalis 2012 žada gerokai didesnį ir šurmulingesnį blusų turgų, išsiskleisiantį obelų sode bei vėl atgysiančią Mainų pievą, kur bus galima palikti nereikalingus ir priglausti širdžiai mielus daiktus. Turgelyje prekiaus ir jauni, ir seni, ir patyrę, ir dar tik pradedantys prekeiviai. Čia bus galima sutikti vintažines sukneles ar retro dviračius pardavinėjančių stileivų, savo išpuoselėtus darbus pristatančių auksarankių, ekologiškus produktus degustuoti kviečiančius ūkininkus ir, žinoma, daugybę žmonių iš visos Lietuvos, suvežusių parduoti savo nebenaudojamus daiktus.
Vartojimo mažinimo ir sąmoningo gyvenimo idėjas skleidžiantis renginys kvies tobulinti ne tik savo namus, aplinką, bet ir save pačius. Šiam tikslui įkurtose Ramybės ir Amatų pievose vyks įvairiausios paskaitos ir pamokos kūno bei sielos ekologijos temomis. Pasakotojai, mentoriai ir demonstruotojai iš įvairiausių Lietuvos kampelių ves užsiėmimus gamtinės žemdirbystės, žaliavalgystės, pozityvaus mąstymo ir sveikatingumo temomis. Lankytojai išgirs praktiškų patarimų kaip taupyti, gyventi ekologiškiau ir sveikiau, aktyvesnieji galės pasimankštinti, ramybės ieškantys – patirti kvapų meditaciją, o savo rankų miklumą išbandyti geidžiantys galės dalyvauti įvairiausiose „pasidaryk pats“ ir „perdaryk pats“ (angl. upcycle) pamokėlėse visai šeimai.
Daugiau informacijos www.fleafestival.lt
Hipsteriai… šis žodis vis dažniau skamba mūsų lūpose, bet ne visi tiksliai žino, ką ši sąvoka reiškia. Nors hipsterių kultūra pasaulyje populiari jau seniai, į Lietuvą ji atslinko vos prieš keletą metų.
Turėti savo butiką ir prekiauti vintažiniais drabužiais, rankų darbo aksesuarais – daugelio mada besidominčių jaunų žmonių svajonė. Ją įgyvendinusieji dalijasi savo patirtimi, patarimais ir džiaugsmais, gyvenančiais už kas rytą atveriamų savos parduotuvėlės durų.
Čia jums papasakosime Vilniaus senamiestyje butiką „Šarką“ atsidarusios Justės ir Amerikoje vintažines turinčių Elsie ir Jill istorijas. Jos sako, kad, taip, turėti savo vintažinę – nerealu, tačiau kartais susiduriama su problemomis, kurias kitiems sunku net įsivaizduoti.
Iš kur butikuose atsiduria visi tie nuostabūs daiktais?
„Red Velvet“ savininkė Elsie sako, kad daugelis žmonių ją įsivaizduoja, kasdien ieškančią įvairiose vietose vintažinių drabužių, tačiau ji juos perka urmu, o tada atsirenka, tinkamus parduoti: „Praėjusiais metais nusipirkau daugybę kilogramų drabužių, tarp jų radau tiek aukselių, kad užtenka iki šiol.“ Mergina taip pat priima žmonių atneštus drabužius, aksesuarus. Žinoma, ne visus, tik tuos, kurie tikrai puošia jos parduotuvėlę. Savo kuriamame tinklaraštyje ji skelbia ieškantį žmonių, išsikraustančių gyventi į kitą vietą, darančių remontus, žodžiu, norinčių atsikratyti seno inventoriaus, ir siūlo kai kuriuos daiktus ar drabužius priglausti „Red Velvet“. Elsie užsimena, kad tik patyręs vintažo supirkėjas žino geras kainas, ko tiksliai jam reikia, pajaučia, ko dažniausiai ieško jo pirkėjai, kurie modeliai populiariausi jų tarpe ir pan. Ta patirtis ateina su laiku.
Merginos bičiulė, butiko „Lune Vintage“ savininkė Jill sako, kad keturias dienas per savaitę ji praleidžia medžiodama, tiek internete, tiek senuose namuose, tik įvairiose sendaikčių krautuvėse, turguose ir pan. Ji taip pat perka, kaip ir jos draugė, daiktus urmu. Pavyzdžiui, kartą, pasakojo Jill, ji nusipirko didžiulį maišą bižuterijos, ir tarp įvairiausių beverčių menkniekių ji rado du deimantinius žiedus. Dar vienas jos merginos medžioklės plotas – įvairiausios labdaringos organizacijos. Pasak Jill, ten besilankantys žmonės, ieško naujų drabužių, nenori rengtis senoviniais, tad kas lieka ji mielu noru priglaudžia savo butikę. Mergina pataria įdėti skelbimą į laikraštį, kad superkate vintažą, nes tai, pasak jos, tikrai veiksminga.
Ar interjeras svarbus vintažinei?
Daug metų internetinį butiką turėjusi Elsie, sumaniusi suteikti jam fizinį pavidalą, įsivaizdavo savo vintažinę kaip didžiulę asmeninę spintą. Apsipirkinėdama mieluose butikuose, mergina pastebėjo vieną minusą – juose viskas per daug sugrūsta. Tad „Red Velvet“ ji suteikė daug erdvės, daiktus ir drabužius sudėliojo palikdama tarp jų didelius tarpus. „Tokiu būdu kiekvienam iš jų atitenka didesnis dėmesys“, – sako Elsie. Savo butiko interjero įkvėpėjais ji laiko savo močiutę ir serialą „Mad Men“.
„Lune Vintage“ įkūrėja Jill sako, kad kartą į mėnesį savo parduotuvėles interjerui ji suteikia vis kitą akcentą: „Taip aš nustebinu savo klientus, jų reakcijos man teikia didžiulį pasitenkinimą.“ Mergina butiką įrengė galvodama apie „Bohemijos“ krištolą ir apšiurusį pajūrio namelį su saulės nublukintomis sienomis ir besiplaikstančiomis užuolaidomis. „Tai natūralus, jaukus, be priekaištų, tačiau tuo pačiu maištingas, su rokenrolo dvasia. „Lune Vintage“ – tarsi mano vidinis pasaulis“, – pasakojo Jill. Jos butikas labai mažytis. Iš pradžių mergina turėjo dėl to problemų, nes nebuvo pratusi tinkamai išdėlioti savo prekes. Tačiau vėliau suprato, kad maža erdvė leidžia atsiskleisti gebėjimui tinkamai ją dekoruoti. Svarbiausia, kaip sako Jill, atsirinkti daiktus. Pirmiausia – reikia keisti kolekcijas, keičiantis oro temperatūrai. Stebėti, kas populiaru tarp klientų, ko jie klausinėja ir stengtis, kad tie daiktai atsidurtų salėje. Galima kartais išdėlioti gražų indų servizą, o vėliau jį pardavus vietą užleisti senovinių rėmelių kolekcijai ir pan.
Ar internetas vintažui geras draugas?
Elsie sako, kad „Red Velvet“ konkurentų neturi vien jau todėl, kad kiekviename butikę vis kitos prekės: „Žmogus, ieškantis gražios močiutės jaunystės laikų suknelės, pereis visus vietinius butikus, kol ras tai, kas jam patinka.“ Žinoma, dėl savo klientų bet kuriuo atvejų reikia stengtis, kad tavo vintažinė jo maršrute būtų pirmoji. Paklausta apie prekybą internetu, mergina sako, kad didesnį pelną neša parduotuvėlė, nes ypač moterys, prieš įsigydamos drabužį, mėgsta jį pasimatuoti. Beje, atnaujinti e. parduotuvę užtrunka visą diena, nes reikia nufotografuoti drabužius, tada nuotraukas sukelti į internetą ir pan. O atnaujinti parduotuvės kolekciją prireikia maždaug valandos, tačiau, pasak jos, turėti butiką ir virtualioje erdvėje labai svarbu ir reikalinga verslui.
„Lune Vintage“ savininkė pasakojo, kad internetinė erdvė padėjo jos butikui susirasti daug draugų ir klientų, pritraukti rankdarbius kuriančių žmonių. Pasak jos, dabartiniame pasaulyje žmonės visko ieško internete, tad ir susidaro pirmą įspūdį apie tavo vintažinę: „Kartais sėdžiu labai ilgai prie kompiuterio, kol sumanau kažką, kas sudomins vintažo mylėtojus, ne tik tuos, kurie perka, bet ir tuos, kurie nori parduoti savo daiktus. Pastaruosius aš taip pat labai vertinu.“
Jill prasitarė, kad norint savo butiko duris matyti nuolat varstomas, reikia gyventi savo darbu, jis turi tapti gyvenimo būdu: „Aš, apsivilkusi 1950 metų suknelę, jaučiu kaip man pilve skraido drugeliai.“
Dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu, savo spintoje nemažai vietos skyrusi sparčiai populiarėjančiam vintažui, šią vasarą močiučių laikų drabužius medžios pirmąkart rengiamame „Blusų festivalyje“.
Ryški ir kartais net epatuojanti Jazzu galėtų būti pavadinta lietuviškąja Lady Gaga, tačiau jai pačiai prie širdies dainininkės Róisín Murphy apdarai.
Kaip apibūdintum savo stilių?
Kaip ir muzikoje, su drabužiais man patinka eksperimentuoti, improvizuoti. Mėgstu derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus. Nesilaikau vieno stiliaus, mano spektras labai platus – nuo minimalizmo iki eklektikos.
Kaip ir daugumai moterų, man patinka puoštis, be to, esu scenos žmogus, tad tai tiesiog neišvengiama! Vertinu gražius daiktus, nes esu tikra, kad žmogaus išorė yra tai, kaip tu save pateiki kitų žmonių pirmam žvilgsniui, kokį save matai pats. Per drabužius gali išreikšti save, savo požiūrį, dėl to man niekad nebuvo kilusi mintis kreiptis į stilistą. Artimieji nuo mažens lavino mano skonį, todėl esu sau pati geriausia stilistė. Žinoma, nevengiu draugų dizainerių patarimų, paklausiu, ką mano apie vieną ar kitą mano dėvimą daiktą.
Tiesa, mano sceninius drabužius kuria dizainerė Daiva Urbonavičiūtė. Mūsų skoniai sutampa beveik 100 procentų, todėl labai lengva kartu dirbti. Visiškai pasitikiu Daiva, ji nuostabi dizainerė, turinti neribotą fantaziją, tikra profesionalė, be to, labai šiltas žmogus, kuris labai mane jaučia. Argi gali būti geresnis tandemas?
Kas turėjo daugiausia įtakos tavo stiliaus formavimuisi?
Už pirmąsias stiliaus pamokas turėčiau būti dėkinga mano močiutei. Būtent ji mane mokė muzikos. Visada būdavo pasitempusi, aristokratiška, atrodydavo lyg ką tik pakilusi į scena. Prisimenu, kaip abi puošdavomės prieš eidamos į operas ar spektaklius.
Paauglystėje atsirado kažkokiu dievukų – aktorių, mėgstamų grupių, kurios būdavo stiliaus pavyzdys. Laikui bėgant iš kopijavimo išaugi. Šiandien vertinu Vivienne Westwood, Alexanderį McQueeną, Chanel darbus. Jau daug metų mano stiliaus ikona yra dainininkė Róisín Murphy.
Kaip vertini vintažą?
Nuo mažens jaučiau potraukį seniems filmams, daiktams, knygoms… Tai kvepia istorija ir tuo, ko tu niekada nepatyrei ir nepatirsi, gali tik prisiliesti. Vintažiniai rūbai taip pat turi praeitį. Labai smagu kaukšėti vintage bateliais Londono gatvėmis ir kurti istoriją, įsivaizduoti, kas tuos batelius avėjo ir kur.
Mūsų močiučių laikų mada sugrįžo, vadinasi, tai iš tiesų buvo gražu ir tikra. Vien pagalvojus apie tas sukneles, paaukštintą liemenį, petukus, sagutes, beretes… Nepaprastai gražu!
Džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau komisinių parduotuvių! Londone jų – begalė, užsukdavau į jas bene kiekvieną dieną. Tokios krautuvėlės turi savitą aurą ir būna itin jaukios. Teko lankytis ir Lietuvos komisiukuose, kai kurie jų prilygsta mano pamėgtoms Londono komisinėms krautuvėms!
Ką manai apie britų stilių?
Londonas – vienas pagrindinių miestų, kur prasideda mada. Ten visko tiek daug… Daug stilingų ir gražių žmonių, kurie nori išsikirti iš minios, rūpinasi savo įvaizdžiu. Belieka palinkėti, kad taip savo įvaizdžiu rūpintųsi kiekvienas lietuvis.
Tiesa, londoniečiai pavaldūs sezoniniams bumams – vienu metu dauguma merginų ima rengtis identiškai. Tokia pilka masė. Tai šiek tiek erzina. Po kurio laiko viskas nusistovi, tačiau tada jau lauki, kokią tendenciją padiktuos britės kitą sezoną. Ir vėl gatves užtvindo šimtai klonų.
Vintažinis stilius Londone – ne retenybė. Londoniečiams tai – ir mada, ir gyvenimo būdas, ir ekologiška gyvensena. Ekologija Londone sparčiai populiarėja. Jaunimas išprotėjęs dėl mados: jei būti „žaliam“ yra madinga, tai jauni žmonės, norėdami priklausyti madingųjų kategorijai, irgi tampa žaliaisiais.
Ar galima teigti, kad Lietuvoje jau subrendo vintažinių rūbų vertintojų karta?
Visiškai dar nesubrendo, bet progresą tikrai pastebiu. Vintage mada plinta, ir tą jau galima pastebėti, ypač Vilniaus gatvėse. Jaunimui ji patinka, be to, šių rūbų kaina nėra didelė, todėl gali pirkti ir improvizuoti, lavinti savo fantaziją.
Lietuvių skonis apskritai lavėja. Gatvėje nesunkiai atskiriu žmones, kurie aklai vaikosi mados, bet galiausiai gaunasi šnipštas: jie vilki neskoningus, nesuderintus drabužius, vaikosi etikečių, pasirenka visiškai netinkančius jų figūrai drabužius tik dėl to, kad jie šiandien madingi. Visada malonu pastebėti tuos, kurie atrodo savitai, skoningai, kurdami savo stilių domisi mada, bet nepersistengia. Džiugu, kad pastarųjų daugėja.
Manoma, kad mažuose Lietuvos miesteliuose galima rasti įdomesnių, net vintažinių rūbų. Gal teko įsitikinti pačiai?
Po mažus miestelius važinėju retai, apsiperku ten dar rečiau. Didesniame mieste kur kas daugiau parduotuvių, dėl to originalių daiktų pasirinkimas platesnis, tačiau niekad negali žinoti, kokį perliuką gali aptikti visiškai neįtikėtinoje vietoje.
Žinau šaunią vietą vintažiniams rūbams įsigyti – Varėnos rajone vyksiantis Blusų festivalis. Organizatoriai, iniciatoriai ir visi prijaučiantys ir prisidėję – tikri šaunuoliai. Tokių festivalių, kuriuose būtų šnekama ir apie madą, ir apie ekologiją, Lietuvoje labai trūksta. Žmones šios temos domina vis labiau.
Planuoju vykti į Blusų festivalį, sutiksiu daug gražių ir gerų žmonių, prisipirksiu suknelių ir važiuosiu jų matuotis į savo sodybą, kuri yra čia pat.
Kalbino Ina Karablikova