Café de Flore
Vakar iškeliavęs į Kauną, festivalis „Kino pavasaris“ savo gerbėjams sostinėje pateikia dar vieną dovaną. Tie, kas nespėjo pamatyti visų trokštamų filmų, festivalis jau šiandien kviečia į populiariausių filmų papildomus kino seansus, kurie tęsis dar keletą dienų.
2012-ųjų Kino Pavasario komanda šį filmą vadina visos komandos favoritu ir numylėtiniu, tad daugelis net neabejoja, jog būtent ši juosta šiemet nuskins žiūroviškiausio filmo laurus. Pritariu nuostatai, kad šis filmas yra realus pretendentas šiam titului, tačiau sunku paneigti faktą, jog šiųmetinėje Kino Pavasario programoje, kuri išsiskiria itin didele stiprių ir gerų filmų gausa, tokių pretendentų yra ir daugiau, tačiau apie kai kada nors kitąkart.
„Café de Flore“ lygiagrečiai pasakojamos dvi skirtingos, ir, regis, nesusijusios meilės istorijos, kurias skiria net kelių dešimtmečių laikotarpis ir vienas nuo kito nutolę žemynai.
Picture
www.rowthree.com
1969-ųjų Paryžius. Žaklina (akt. Vanessa Paradis) – vieniša motina, auginanti septynmetį Dauno sindromu sergantį Loraną (akt. Marin Gerrier). Beatodairiškai mylėdama savo vaiką, Žaklina tiki, jog Loranas – iš dangaus jai siųstas angelas, paneigsiantis visas Dauno sindromo statistikas. Būdama tvirta kaip mūras, siena stojanti už savo mažąjį liūtuką, moteris augina vaiką apsuptą globos ir rūpesčio. Maži, tik jiems suvokiami kasdieniniai ritualai ir triskart per dieną namie skambant Café de Flore melodija, regis, į lentynėles sustatė jų gyvenimo kasdienybę, kuri nesikeičia jau metų metus. Tačiau vieną dieną viskas griūva, vos klasėje pasirodo Vera (akt. Alice Dubois) – Dauno sindromu serganti mergaitė, pasiglemžusi Žaklinai priklausiusį Lorano dėmesį ir meilę…
Picture
www.thesnipenews.com
2010-ųjų Monrealis. Antuanas (akt. Kevin Parent) – keturiasdešimtmetis didžėjus, sėkmingai vedęs Rozą (akt. Evelyne Brochu) ir auginantis dvi dukteris iš pirmosios santuokos su Karole (akt. Hélène Florent). Išsiskyręs, save laimingu galintis pavadinti vyras neranda vidinės ramybės ir visur mato buvusią žmoną. Pastaroji, beprotiškai mylėjusi Antuaną, negali susitaikyti su mintimi, jog dvidešimt metų mylėtas vienintelis jos gyvenimo vyras, buvęs jos sielos dvyniu, paliko ją, išėjęs pas kitą. Iškankinta vidinio nerimo ir skausmo, tikėdamasi, jog vieną dieną Antuanas grįš