dantys
Apie šeštąjį žmogaus gyvenimo mėnesį prasikala pirmieji dantys, tuo tarpu dvejų metų amžiaus vaiko burnoje iš viso jau būna dvidešimt pieninių dantų. Vaikui augant atitinkamai keičiasi kūno matmenys, todėl didėjant apatiniam ir viršutiniam žandikauliui šeštaisiais gyvenimo metais pieninius dantis keičia nuolatiniai dantys. Dantų dygimas baigiasi tada, kai išdygsta paskutiniai, protiniai, dantys, todėl šis procesas gali užsitęsti net iki dvidešimt penkerių metų.
Dantų balinimo procedūros odontologijoje prasidėjo nuo 1980-ųjų metų. Ir prasidėjo ne veltui – „estetikos“ amžiuje pradėjome eiti prieš prigimtį – kurti save. Imta siekti tobulumo, kurio gaires pradėtojo diktuoti žurnalų viršeliai. Ir štai, suradome ką tobulinti – dantis.
Kai kurie blogi įpročiai gali labai pakenkti jūsų dantims ir dantenoms. Deja, net ir žinodami tai, kartais sunkiai sugebame jų atsisakyti, juk įpročiai – tokie stiprūs ir gajūs. Ir vis dėl to, jei norite turėti sveikus ir gražius dantis, teks pasistengti
Išdidžiai “protiniais” vadinami dantys dažniausiai sukelia vienas problemas. Retas kuris gali pasigirti tvirtais ir sveikais protiniais dantukais. Taigi, kodėl jie išauga, kam jie mums reikalingi ir ar nevertėtų jų ištraukti, kaip dažnai rekomenduoja gydytojai.
Artėjant Helovynui, internetą užplūdo begalės kostiumų idėjų. Žinoma, Lietuvoje ši šventė tikriausiai nėra tokia aktuali kaip Amerikoje, tačiau toks šokiruojantis apavas tiesiog negalėjo prasprūsti pro mūsų akis.
Kadaise žymus modelis, Paula Hamilton, laikyta panašia net į princesę Dianą, visai neseniai pateko į sunkią autoavariją. Nuo kelio 51-erių modelis nuvažiavo ir savo sportinį automobilį suknežino bandydama apsaugoti pasimaišiusį elnės jauniklį.
Tyrimai rodo, kad profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) Lietuvos gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Didžiausią nerimą kelia tai, jog burnos sveikata nesirūpina ir jauno amžiaus žmonės – 11,7 proc. 20–29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė, jog pas odontologus nesilanko išvis.
Jau kelis dešimtmečius ėduonies profilaktikai naudojamos tirpiosios fluoro druskos. Mat fluoro jonai kartu su seilėse esančiu kalciu dantų paviršiuje suformuoja rūgščių neįveikiamus kalcio fluorido kristalus, apsaugančius dantis nuo ardomojo rūgščių poveikio. Tyrimais nustatyta, kad dantų pastos sudėtyje esantis neorganinis fluoras maždaug 25 proc. sumažina vaikų dantukų ėduonies riziką. Tačiau valydami dantis, ypatingai vaikai, dažnai nuryja dantų pastos. O per visą gyvenimą suaugęs žmogus iš viso prarija net apie 10 tutelių dantų pastos.
Fluoras ne vienintelė įprastnių dantų pastų sudėtinė dalis. Čia rasime parabenų, lauryl sulfato, sintetinių konservantų, triklozano ir pan. Šios visos sintetinės medžiagos išskiria toksinus, kurie dantų valymo metu lengvai patenka ir į mūsų organizmą, nes net nenurijus dantų pastos, į burnos gleivinę patekusios medžiagos susimaišo su seilėmis ir tokiu būdu lengvai rezorbuojasi ir patenka į mūsų organizmą. Tad nepaisant to, jog teigiama, kad fluoras stiprina dantis, kokį poveikį jis turi mūsų visam organizmui?
Sintetinių pastų žąla organizmui
Tyrimais nustatyta, kad fluoras yra gerokai toksiškesnis už šviną ir tik šiek tiek mažiau nuodingas nei arsenas. Šie toksinai lengvai patenka į organizmą tiesiog valantis dantis ir, žinoma, prarijus dantų pastos. Ypač tai pavojinga mažesniems nei trejų metų vaikams, kadangi jie dar nemoka tinkamai jos išspjauti. Didesnės fluoro dozės gali būti mirtinos. Dvejų metų mažyliui pakanka suvalgyti 60 mg, arba pusę tūbelėje esančios dantų pastos, ir jis gauna mirtiną fluoro dozę. Mažesnis jo kiekis taip pat kenksmingas. Vaikas, kaskart valydamas dantukus ir nurydamas dantų pastos su fluoru, gali apsinuodyti. Apsinuodijęs mažylis tampa neramus, jam gali skaudėti pilvuką. Vaiko organizmui fluoras labai pavojingas: mokslininkų įrodyta, kad jis lėtina mažylio mentaliteto vystymąsi.
Fluoras gali padaryti žalos ir suaugusiajam. Suaugusių žmonių dantys pasisavina tik 20 proc. dantų pastose esančio fluoro, o kita dalis kaupiasi skydliaukėje ir žaloja organizmą. Pavyzdžiui, fluoro perteklius išstumia iš kaulų kalcį. Ypač tai pavojinga vyresniems žmonėms. Todėl, atsiradus dantų jautrumui, būtina pasitikrinti, ar nesergama osteoporoze (dantyse esantys nervai įspėja apie ligą skausmu).
Saugios dantų valymo priemonės
Fluoro mes gauname su geriamuoju vandeniu, druska ir papildomai organizmui jo nereikia. Pastarųjų metų klinikiniais tyrimais nustatyta, kad apsaugoti dantis nuo rūgščių poveikio galima ir be fluoro. Šį darbą puikiai atlieka sudedamosios dalys kaip kalcis, fosfatas ir magnis. Šios medžiagos saugo dantis nuo ėduonies taip pat veiksmingai kaip fluoras bei spartina rūgščių paveikto dantų emalio atsinaujinimą. Be to, šios medžiagos, patekusios į organizmą, nesukelia pavojaus.
Sertifikuotose ekologiškose dantų pastose nebus toksinių medžiagų, kurios darytų žąlą organizmui. Sintetines medžiagas čia keičia natūralūs augalų ekstraktai ir mineralai, kurie veiksmingai valo, prižiūri ir stiprina dantis bei dantentas.
Užėjus į prekybos centrą akys raibsta nuo įvairių dantų pastų gausos. Vienos jų įprastos, kitos – gelio pavidalo. Kai kurios labai spalvingos, gražios, įvairių skonių, skirtos vaikams ir paaugliams. Yra pastų, skirtų dantų balinimui, pastų rūkaliams. Kada ir kokią pastą rinktis?
Higieninės pastos
Higieninės dantų pastos neturi veikliųjų, gydomųjų medžiagų, bet gerai valo, putoja, malonaus skonio.
Jos tinka labai mažiems vaikams, kurie gali pastą praryti. Taip pat tinka žmonių, neturinčių dantų ir nešiojančių protezus burnai valyti, nes didesnė fluoro koncentracija gali sukelti implantų koroziją. Šios pastos tinka, jei žmonės alergiški pastų veikliosioms medžiagoms.
Gydomosios profilaktinės pastos
Jų yra įvairių rūšių:
– Nuo ėduonies
Šiose pastose yra fluoro junginių. Jos stiprina dantų emalį, stabdo minkštųjų danties apnašų formavimąsi. Beje, kaip teigia odontologai, dantų pastos nuo ėduonies efektyviausios yra, kuomet formuojasi dantų emalis, taigi vaikystėje. Tyrimai rodo, kad vaikystėje dantis valantis fluoro sudėtyje turinčia pasta ėduoniui kelias užkertamas 15-35 proc. geriau. Tuo tarpu suaugusiesiems tokio efektyvumo nepastebėta.
Svarbu:
Renkantis pastą su fluoru, reikia atkreipti dėmesį į jo kiekį jūsų vartojamame vandenyje bei maiste. Nes per dideli fluoro kiekiai gali būti kenksmingi. Optimali jo koncentracija ne daugiau kaip 2 proc. pastos sudėties tūbelėje.
Jei jūsų vandenyje yra didelis kiekis fluoro, tuomet geriau rinkitės pastas, kurių sudėtyje yra kalcio arba natrio.
– Su augalų ekstraktais
Tokios pastos pasižymi regeneruojamuoju, priešuždegiminiu poveikiu, gerina apykaitos procesus, mažina dantenų kraujavimą. Gaivina burnos ertmę.
Svarbu:
Renkantis tokias pastas svarbu įsitikinti, ar nesate alergiški kuriam nors pastos komponentui. Atidžiai perskaitykite jos sudėtį.
– Su fermentais
Tokios puikiai nuvalo minkštąsias dantų, nikotino apnašas, maisto likučius.
Svarbu:
Šios pastos rekomenduojamos vartoti paaštrėjus parodonto bei burnos gleivinės ligoms.
– Akmenims šalinti
Jų sudėtyje yra pirofosfatų ir cinko junginių. Tokios pastos reguliariai vartojamos stabdo dantų akmenų susidarymą.
Svarbu:
Tačiau šios pastos nenaikina jau susiformavusių akmenų. Tai padaryti gali tik odontologas.
– Jautriems dantims
Jose yra specialių medžiagų, kurios kristalizuojasi seilėse ir “užkemša” dantų šaknyse esančias mažytes poras. Kad dantys nebūtų jautrūs, tokiomis pastomis dantis reikia valyti kelias savaites. Tačiau jeigu dantų šepetėliu brauksite per stipriai, nubrauksite šį apsauginį kevalą, ir jautrumas nesumažės arba vėl sugrįš.
Svarbu:
Ilgai vartojant tokias pastas, probleminės dantų vietos gali papilkėti. Jei taip nutiks, kelias dienas naudokite kitą pastą, kurios sudėtyje yra vidutinis kiekis abrazyvinių dalelių.
– Balinamosios
Jų sudėtyje yra didelis kiekis abrazyvinių dalelių, kurios mechaniškai veikia dantų emalį.
Svarbu:
Nuolatos naudoti balinamąsias pastas itin pavojinga. Jų negalima vartoti segant parodonto ligomis ir esant jautriems dantims.
Įvairiomis priemonėmis patys sau dantų balinimo procedūras atliekantys žmonės gali dar labiau pakenkti. Prie balinimo priemonių galima pavojingai priprasti, jos gali sukelti cheminius nudegimus, o dantis nuspalvinti geltoniau nei iki šiol buvo, skelbia „Daily Mail“.