Didysis žygis po Baltijos šalis
Šeštus metus rengiamas projektas „Didysis žygis po Baltijos šalis” vėl kviečia šią turistinę vasarą atrasti 30 įspūdingų gamtos ir kultūros objektų trijose Baltijos šalyse. Visi rekomenduojami aplankyti objektai, po 10 kiekvienoje šalyje, šiais metais yra „Patraukliausios Europos turizmo vietovės” (EDEN) apdovanojimų laimėtojai arba kandidatai.
Pasak Valstybinio turizmo departamento vadovės Raimondos Balnienės, šis žygis po Baltijos šalis šešerius metus yra labai sėkmingas projektas, o šįmet jis Lietuvoje vyks kultūriniam turizmui skirtais metais.
„Praeitais metais po mūsų šalį keliavo beveik 2,5 mln. Lietuvos gyventojų ir sugeneravo 1,3 mlrd. litų pajamų. Tikimės, kad mūsų visų pastangų dėka ir toliau vietinis turizmas Lietuvoje augs, kad žmonės pamils savo kraštą, įpras kuo daugiau keliauti po nuostabias vietas, žinos, kur rasti informaciją”, – sakė R. Balnienė.
Žurnalistė, knygos „Pasimatymas su Lietuva” autorė Edita Mildažytė sako visada, kur tik važiuotų, ieškanti Lietuvos.
„Darosi madinga, ir tuo nepaprastai džiaugiuosi, keliauti po savo kraštą. Ir nesuprantu aimanų, kad kas nors nebuvo Egipte… Mes daug kas ten nebuvome, bet į Kretingą vietoj Kretos tai galima nuvažiuoti ar net nueiti pėsčiomis… Jeigu atidžiai žiūrėtume, ką turime aplink save, tai to visiškai pakanka kaip dvasinio pamato ir audinio, kuriame esi užaugęs”, – kalbėjo E. Mildažytė.
Gegužės pradžioje startuojantis „Didysis žygis po Baltijos šalis” Lietuvoje per keturis mėnesius siūlo aplankyti Rokiškio dvaro sodyboje įsikūrusį dievdirbio Liongino Šepkos drožinių muziejų, legendinį Vaclovo Into akmenų muziejų Biržų rajone, Platelių dvaro sodyboje Plungės rajone veikiantį unikalų Užgavėnių muziejų, paslaptingąją Karvės olą Biržų rajone, naujas Neries ir Krekenavos regioninių parkų lankytojų centrų ekspozicijas, atrasti apžvalgos ratą prie Zaraso ežero, 1863 m. sukilimo muziejų Paberžės dvaro sodyboje (Kėdainių r.), prieš 150 metų pastatytą Ventės rago švyturį Kuršių marių pakrantėje.
Ne mažiau patrauklių vietovių, muziejų, pilių, nacionalinių parkų vertybių į šių metų projekto maršrutą įtraukė ir Estijos bei Latvijos turizmo plėtros agentūros.
Aplankę ir įsiamžinę žygio lankstinuke, kurį galima pasiimti artimiausiame turizmo informacijos centre, nurodytose lankytino objekto vietose projekto dalyviai gali tikėtis vertingų dovanų. Pagrindinio prizo laimėtojo lauks skrydis į pasirinktą šalį ir nakvynė dviems 4 žvaigždučių viešbutyje.
Kaip visada, bilietus į projekto objektus bus galima įsigyti perpus pigiau nei įprastai. Daugiausiai objektų ir lankytinų vietų aplankę dalyviai bus iškilmingai apdovanoti rugsėjo pradžioje.
Penktą kartą vykstantis tarptautinis turizmo projektas „Didysis žygis po Baltijos šalis” siūlo keliautojams aplankyti dešimt rinktinių turistinių vietovių ir objektų Latvijoje.
Vienas iš lankytinų objektų – Bauskėje baigiamas kurti Rygos automobilių muziejus. Dviejuose didžiuliuose angaruose, kurių fasadai išradingai dekoruoti senomis padangomis, kaupiama turtinga istorinių automobilių, sunkvežimių, kitų ratinių transporto priemonių kolekcija. Tarp eksponatų galima aptikti labai retų egzempliorių – sovietinių laikų aukščiausią valdžią vežiojusių prabangių automobilių „Pobeda” ir „Čaika”, taip pat senųjų amerikietiškų automobilių modelių, įvairiausių sunkvežimių, lengvųjų automobilių, motociklų ir motorolerių. Ateityje muziejaus direkcija žada eksponuoti ir istorinio karinio transporto pavyzdžius.
Mėgstantiems techninį kultūros paveldą siūloma nuvykti ir į vieninteliu, pasak latvių, Baltijos šalyse iki šiol istoriniu sąstatu keleivius vežiojančio siaurojo geležinkelio atkarpą Gulbenė-Alūksnė. 750 mm pločio geležinkelio vėže lokomotyvo traukiami du vagonai per valandą pradunda vaizdingomis maršruto apylinkėmis, be to, kelionėje, jei nusišypso laimė, keleivius linksmina šmaikštūs persirengėliai su vaišėmis.
Linksmą muzikinę valandėlę keliautojams žada ir Gaigalavos miestelyje įsikūrusio latvių tradicinių instrumentų kolekcininko, muzikanto Gunaro Igaunio, kažkada pasirodžiusio ir lietuviškoje televizijos laidoje „Duokim garo!”, dirbtuvė-muziejus. Čia ant lentynų išrikiuoti senieji akordeonai, armonikos, citros, kuoklės (lietuviškų kanklių atitikmuo), cimbolai, smuikai, gausybė mušamųjų instrumentų. Įdomu, kad kolekcininkas leidžia lankytojams patiems išbandyti savo eksponatus, o pabaigoje net suburia triukšmingą muzikantų kapelą.
Dar vienas netikėtumas laukia užsukusiųjų į ramų Preilių miestelį – čia įsikūrusioje nykštukinėje karalystėje galima aplankyti ir neįprastą lėlių muziejų bei pačiam ar pačiai pavirsti puošnia lėle. Profesionali dailininkė scenografė Jelena Michailova iš specialaus plastiko kuria lėles ir žaismingas kompozicijas. Muziejuje galima lengvai atpažinti „lėlinį” Baraką Obamą, karalienę Elžbietą II su princu Čarlzu, latvių kompozitorių Raimundą Paulą su rusų dainininke Ala Pugačiova, kitas garsenybes. Norintiems turėti savo asmenį primenančią lėlę dailininkė gali ją sukurti, žinoma, ne už ačiū, tačiau kiekvienas užsukęs į muziejų gali pasimatuoti spalvingą stilizuotą istorinį kostiumą.
Visai kitokių emocijų keliautojams sukels garsusis Karo uosto kalėjimas (Karosta) šalia Liepojos – viename iš daugybės karinio miestelio pastatų visi norintys patirti išbandymus sutinkami belangės drėgme, šalčiu ir sekinančiu darbu – tokiomis sąlygomis čia buvo drausminami neklusnūs caro laikų karininkai. Pro daugiau kaip 30 kamerų grotuotais koridoriais lydintis ir į ilgas kalbas nesileidžiantis ginkluotas kapitonas gali parodyti ir karcerį, kuriame uždarytam šiuolaikiniam „kaliniui” net keletas minučių pavirsta valandomis. Į neeilinę ekskursiją įtrauktas ir kalėjimo bufetas su to meto gėrimais ir užkanda, vado kabinetas su Lenino portretu, kvapą gniaužiančios sanitarinės patalpos. Be viso to, norintys savo kailiu išbandyti kalėjimo gultų patogumus gali vienoje iš kamerų pernakvoti.
Į Latvijos projekto maršrutą įtraukta ir unikali Vijciemo kankorėžių džiovykla miškingose šalies vietovėse. Europos kultūros paveldo objekto statusą pelniusi džiovykla įkurta 1895 metų mūriniame pastate. Muziejų valdo senųjų džiovintojų palikuonys, besiverčiantys ekologine miškininkyste ir savo užaugintus pušų ir kitų rūšių medžių sodinukus eksportuojantys į Suomiją ir Lietuvą. Pušų kankorėžių sėklos čia išgaunamos senoviniu būdu – lyg kokiame malūne kankorėžiai maišuose virvėmis keliami į viršutines džiovyklas, jose džiovinami 45 laipsnių Celsijaus temperatūroje, o vėliau tol grumdomi specialiuose rankomis sukamuose įrenginiuose, kol išbyra sėklos, iš kurių auginama vertinga ekologiška mediena.
„Didžiojo žygio po Baltijos šalis” dalyvių Latvijoje šįmet taip pat laukia viduramžių Cėsių pilies kompleksas, jaukus zoologijos sodas Dobuli, išpuoselėtas Laumos gamtos parkas su žvakių liejykla bei paslaptingas Juodalksnių pelkės pažintinis takas Kemerų nacionaliniame parke.
Iki rugsėjo vidurio truksiančio trijų Baltijos šalių turizmo projekto „Didysis žygis po Baltijos šalis” dalyviams bilietai į minėtus objektus Latvijoje, kaip ir į dar dvidešimtį atrinktų objektų Lietuvoje ir Estijoje, kainuos perpus pigiau, be to, projekto konkurso laimėtojų laukia vertingos dovanos.
Gegužės pradžioje startavusį „Didįjį žygį po Baltijos šalis”, skatinantį vidaus turizmą ir keliones po kaimynines šalis, įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos ūkio ministerijos, Latvijos turizmo plėtros agentūra ir Estijos turizmo agentūra.
Visą informaciją apie projektą, lankytinus objektus ir dalyvių konkurso sąlygas galima rasti internete adresu: www.greatbaltic.eu.