elektros lemputės
Lietuvoje atliekas rūšiuoja tik kas dešimtas gyventojas, tad nenuostabu, jog mūsų šalis nuolat užima paskutines vietas Europos atliekų rūšiavimo žemėlapyje. Maisto atliekomis tinkamai atsikratyti sugeba kiekvienas, tačiau nebenaudojama buities technika, lemputėmis, elementais, akumuliatoriais ir kitais elektroniniais prietaisais vargu bau: daugelis tokias atliekas išmeta kartu su buitinėmis atliekomis, kaupia, arba dar blogiau – palieka pamiškėse.
Dažnuose namuose kaitrines lemputes yra pakeitusios energiją taupančios lemputės, per metus standartinei lietuvių šeimai leidžiančios sutaupyti iki 250 Lt. Tačiau tikrai ne kiekvienas gyventojas, kurio namuose šviečia šios modernios bei ekonomiškos lemputės, žino, kad netinkamai eksploatuojamos bei utilizuojamos energiją taupančios lemputės kenkia tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.
Daugelis lietuvių savo namuose turi bent po vieną energiją taupančią lemputę. Gyventojai jas renkasi dėl įvairių priežąsčių – taupumo, ilgaamžiškumo ar draugiškumo gamtai. Tačiau daugelis iš mūsų žinome labai nedaug apie tokią įprastą namų detalę.
Supažindiname su septyniais naudingais ir įdomiais faktais apie energiją taupančias lempas.
1. Energiją taupančios lempos, kitaip žinomos kaip dujošvytės lempos, yra itin ekonomiškos – jos sunaudoja net 75 proc. mažiau elektros energijos nei įprastos kaitrinės lemputės;
2. Dujošvytė lempa vidutiniškai šviečia 10 tūkst. valandų, t.y. daugiau nei aštuonis metus. Įprasta kaitrinė lemputė šviečia tik 1 tūkst. valandų;
3. Energiją taupančių lempučių pagaminama šviesa yra pigesnė, lyginant kaitrinių ir dujošvyčių lempučių suvartojamą elektros energijos kiekį ir tarnavimo laiką;
4. Dujošvytės lempos yra efektyvios dėl kitokio nei įprastų kaitrinių lempučių veikimo principo. Energiją taupančių lempų viduje esančios argono ir gyvsidabrio dujos, per jas tekant elektros srovei, pradeda skleisti ultravioletinius spindulius, kurie, atsimušę į specialų šviečiantį lempos paviršių, virsta šviesa. Įprastoje kaitrinėje lemputėje šviesą sukuria įkaitintas volframo siūlas;
5. Vienoje įprastoje energiją taupančioje lemputėje gyvsidabrio kiekis yra 100 kartų mažesnis nei beveik kiekvienuose namuose esančiame gyvsidabrio termometre. Nepaisant to, uždaroje patalpoje sudužus dujošvytei lempai reikėtų gerai pravėdinti patalpas, kad išsisklaidytų gyvsidabrio garai, kruopščiai surinkti visas šukes, jas sudėti į atskirą maišą ir pravalyti dūžio vietą šlapiu popieriniu rankšluosčiu. Reikėtų vengti valyti vietą dulkiu siurbliu, nes tada pavojingi garai tik dar labiau pasklinda po namus;
6. Dujošvyčių lempų negalima išmesti į šiukšlių konteinerį su įprastomis buitinėmis atliekomis. Dėl jose esančio gyvsidabrio, jos yra priskiriamos prie pavojingų aplinkai atliekų, kurios turi būti saugiai utilizuojamos. Vienintelė Lietuvoje centralizuotu lempų surinkimu užsiimanti VšĮ „Ekošviesa“ administruoja 28 specialius jų surinkimo punktus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Marijampolėje, Mažeikiuose ir Kėdainiuose. Šiuose punktuose gyventojai ir įmonės gali saugiai nemokamai pašalinti panaudotų energiją taupančių lempų atliekas;
7. Lietuviai pradeda suprasti dujošvyčių lempų atliekų poveikį aplinkai ir vis dažniau saugiai pašalina panaudotas lempas. VšĮ „Ekošviesa“ duomenys rodo, kad iš gyventojų ir įmonių surenkamų energiją taupančių lempų kiekis tolygiai didėja kiekvieną mėnesį.