filmo recenzija
Rodos visai „ne į temą” (tiek metų laiko, tiek laikmečio prasme) sumaniau pažiūrėti režisieriaus Raimondo Vabalo (1937-2001) psichologinę dramą „Birželis, vasaros pradžia“ (1969), tai padaryti mane paskatino kino istorijos dėstytojos geri atsiliepimai apie režisierių ir šį jo kūrinį. Likau nenusivylusi, taigi dabar savo įspūdžiais nusprendžiau pasidalinti su jumis, tikėdamasi, jog ši kukli mano recenzija sudomins dar ką nors ir savo filmų repertuare tarp visų naujausių filmų su specialiaisiais efektais, megažvaigždždėmis ir fantastiniais nuotykiais atrasite laiko šiltai ir paprastai lietuviškai istorijai, kuri ne ką mažiau sujaudins, kartai prajuokins ir paliks erdvės apmąstymams.
Filmas „Laiko kilpa“ pasakoja apie ateities pasaulį – maždaug 2044 m. ir 2074 m., kai žmonės gali keliauti laiku. Valstybė draudžia tokius transportavimus, tačiau jie ypač naudingi mafijos grupuotėms, kai reikia atsikratyti nepageidaujamu asmeniu.
Pirmiausia, privalau prisipažinti, kad ankstesniųjų serijos dalių nesu matęs. Galit mesti akmenį ar kokį kitą kietą daiktą, tačiau nežavi manęs nei postapokaliptinė tematika, nei zombiai, nei Milla Jovovich, nors tu ką. Man, aišku, gėda, bet šioje situacijoje yra ir geroji pusė – galima atsiriboti nuo buvusiųjų dalių ir naujajį „Resident Evil: Retribution“ vertinti kaip visiškai atskirą produktą. Gal taip net geriau.