gatvės menas
Prieš mėnesį „Sostinės dienose“ startavęs pirmasis gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“ miestą pagyvino penkiais viešais meno kūriniais ir įsuko diskusiją, kas yra gatvės menas. Ji ypač suaktyvėjo po vieno bomberio naktinio darbo ant „Lietuvos“ kino teatro, kur festivalio metu menininkas Ernestas Zacharevič buvo įgyvendinęs savo kūrinį. Sudarydami programą festivalio organizatoriai siekė gatvės meną pristatyti ne vien kaip piešinius ant sienų – pakviestos dvi menininkų komandos sukūrė erdvinius darbus. Vienas jų – simbolinė Auksinė Rotušės koloną, menininkų dueto „Upperstudio“ projektas.
23 metų studentė iš Kinijos Wang Yu sugalvojo puikų būdą kaip papuošti savo miesto gatves ir praskaidrinti praeiviams dieną: įprastus medžius ji verčia tikrais meno kūriniais.
Su Ernestu Zacharevičiumi susitikome simboliškoje vietoje – Šiuolaikinio meno centro kavinėje. Ernestas – gatvės menininkas iš Lietuvos, šiuo metu gyvenantis Malaizijoje ir žinomas visoje Europoje bei Pietų Azijoje. Šiomis dienomis jis daug keliauja dalyvaudamas gatvės meno festivaliuose. Neaplenkė ir Lietuvos. Čia jis užtruko vos porą savaičių, o kaip priminimą apie save paliko piešinį ant buvusio kino teatro „Lietuva“ sienos, atidariusį ir pirmąjį Vilniaus gatvės meno festivalį.
Skirtingomis spalvomis ir formomis kalbančios sienos yra vienas gyvo miesto įrodymų. Šokiruojantys, žavintys, kartais verčiantys susimąstyti grafičiai skirtingose Vilniaus erdvėse, ne visiems ir ne visada pastebimi. Juk būna, kad milijoną kartų eini ta pačia gatve ir tik milijonas pirmąjį atkreipi dėmesį į piešinį ar užrašą ant sienos, kuris ten yra jau ne vieną dieną.
„Sostinės dienų“ pristatomas pirmasis Vilniaus gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“ startuoja su solidžia programa – miestui iš penkių kūrinių tris padovanos pripažinti pasaulinio garso menininkai, du – jauni, bet jau spėję išgarsėti lietuviai. Be Lietuvos publikai jau pažįstamo Ernesto Zacharevič, kuris savo sėkmingą karjerą pradėjo gyvendamas Pietryčių Azijoje ir yra laukiamas svečias daugelyje gatvės meno projektų, į festivalį atvyko neabejotina žvaigždė – Markas Jenkinsas su kolege Sandra Fernandez iš JAV.
Smalsūs praeivių žvilgsniai ir šūksniai, fotoaparatų blykstės, iškviesti policijos ekipažai, kopėčios, kuriomis užlipti išdrįsdavo ne kiekvienas, ir gyvenimas ant „Lietuvos“ stogo – tokia buvo dviejų savaičių kasdienybė, kuria mėgavosi Pietryčių Azijoje išgarsėjęs lietuvis menininkas Ernestas Zacharevič ir Vilniaus gatvės meno festivalio „Vilnius Street Art“ komanda.
Pastoliai ir ryškėjantis piešinys ant buvusio „Lietuvos“ kino teatro jau atkreipė smalsių praeivių žvilgsnius. Viena Vilniaus simbolinių vietų nėra nei remontuojama, nei griaunama – čia prasideda pirmasis Vilniaus gatvės meno festivalis „Vilnius Street Art“ – naujas „Sostinės dienų“ renginys, kurio metu miestas pasipuoš garsių Lietuvos ir užsienio menininkų darbais, sukurtais ant įvairių pastatų. „Sostinės dienos“ šiemet vyks rugsėjo 6 – 8 dienomis.
Buvusiame „Lituanicos“ batų fabrike (Jonavos g. 3, Kaunas) įsikūręs menų inkubatorius „Fluxus ministerija“ šią savaitę pasitinka pasipuošęs didžiausiu Lietuvoje piešiniu „Meistras“.
Milžinišku piešiniu „Meistras“ šią savaitę ketinančios pasipuošti „Fluxus ministerijos“ atstovai atmeta viešojoje erdvėje pasirodžiusius Kauno vicemero S. Buškevičiaus priekaištus, jog piešinys neva propaguoja rūkymą.
Buvusiame „Lituanicos“ batų fabrike (Jonavos g. 3, Kaunas) įsikūręs menų inkubatorius „Fluxus ministerija“ šią savaitę ketina pasipuošti milžinišku piešiniu „Meistras“.
Žiūrint į kai kuriuos prancūzų menininko Levaleto grafičius sunku sulaikyti šypseną. O kiti priešingai – verčia nuleisti galvą ir susimąstyti, pavyzdžiui, pasislėpęs nuo visuomenės benamis skaito A. Kamiu „Svetimą“.
Viena žiūrimiausių galerijų mūsų svetainėje yra STREET ART, todėl parinkome jums įspūdingiausius ir dar nematytus gatvės menus. Tikimės, kad ateityje bent vienas tokių paveikslų atsiras ir Lietuvoje.
Dauguma žmonių, pamatę benamį, tiesiog užsimerkia, praeina pro jį, tarsi jo nė nebūtų, ignoruoja šią problemą, tarsi ji pati galėtų išsispręsti. Tačiau gatvės menininkas Michaelis Aaronas Williamsas pasiryžo neleisti tokiems žmonėms nugrimzti į užmarštį ir jaustis neegzistuojančiais.
Praėjusiais metais grafičių piešėjų menams nuvalyti nuo pastatų sienų vien Vilniaus miesto savivaldybė išleido apie pusę milijono litų. Vieniems tai – aerozoliu trykštantis menas, kitiems – nesuvaldomas ir dargi nemažai kainuojantis pastatų sienų niokojimas. O kaip reaguotumėte išvydę ant namo sienos „žaliąjį grafitį“? Iš tikros žolės arba samanų.