giedre zickyte
Šių metų Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ užsienio režisierių dokumentiniams kino filmams bus skirtos net trys programos: „Adrenalinas“, „Portretai“ ir „Spalvotas gyvenimas“. Apie dokumentinį kiną „Kino pavasaris“ kalbina kino režisierę Giedrę Žickytę.
Šiandien prasidedančiame 20-ajame Šefildo dokumentinių filmų festivalyje „Sheffield Doc/Fest“ bus rodomas Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, o kino profesionalams skirtoje festivalio mugėje dalyvaus Lietuvos dokumentalistų delegacija.
Filmą jau matę žmonės vienbalsiai sutaria – tai jėga. Režisierės Giedrės Žickytės sukurta istorija apie grupę „Antis“, Sąjūdžio gimimą, garsiuosius Roko maršus ir lietuvių tautos kovą už savo šalies nepriklausomybę sėkmingai debiutavo 2011 metų Europos šalių kino forume „Scanorama“. Paskatinti puikių žiūrovų ir kritikų atsiliepimų, nuo vasario 16 d. filmo autoriai savo kūrinį pristatys visai Lietuvai. „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ bus rodomas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituos šalies miestuose.
Pasak filmo režisierės G. Žickytės, sumanymas rodyti filmą nuo vasario 16 d. buvo savaime suprantamas. „Galbūt tematiškai šis filmas labiau tiktų Kovo 11-osios šventei, tačiau idėjine prasme ir Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją minime tą patį – mūsų tautos siekį iškovoti savo nepriklausomybę, todėl džiugu, kad filmas bus rodomas tarp šių dviejų datų,“- teigė režisierė.
Filme „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ vaizduojami 1984-1991 m. įvykiai. Tai Lietuvos, žlungančios sovietų sąjungos, tuometinio Vakarų pasaulio istorija. Roko maršai, Baltijos kelias, 1991 m. sausio 13-oji – šie įvykiai sukrėtė ir pakeitė ne tik mūsų mažą šalį. Jie nuaidėjo per visą pasaulį ir susilaukė milžiniško atgarsio. Žiūrint filmą po kūną bėgioja šiurpuliukai, daugelis jo kadrų jaudina iki ašarų ar priverčia nuoširdžiai pasijuokti. Juk pasakojant apie „Antį“ ir A. Kaušpėdą kandžios ironijos neišvengsi.
„Manome, filmas pasirodo tinkamu laiku – dabar, kuomet mūsų tautai kaip niekada reikia moralinės atspirties, įkvėpimo šaltinio, kuomet reikia priminti, kad visuomet sunkumų akivaizdoje buvome tvirti ir susitelkę, o mūsų kūrybingumas padėdavo įveikti, rodos, neįveikiamus dalykus,“ – sakė filmo autoriai.
Anot jų, išleisdami filmą į kino ekranus Lietuvai ypatingai svarbią dieną, jie tuo pačiu nori priminti, kad Vasario 16-oji – tai šventė, kurią reikia pasitikti su šypsena veide ir daina lūpose. „Kviečiame visus Lietuvos žmones šią dieną paminėti ir kino teatre, žiūrint patriotine dvasia alsuojantį filmą,“- sako autoriai. Jie žada, kad filmo premjeros neapsiribos vien peržiūromis kino teatruose, o bus nuspalvintos ir netikėtais muzikiniais akcentais. Juk muzika filme „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ reiškia labai daug.
Filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ Lietuvos miestuose startuos šventinį Vasario 16-osios savaitgalį.
Filmas sukurtas kartu su prancūzų koprodiuseriais ,,13 Productions”, bendradarbiaujant su prancūzų televizija ,,Histoire” bei Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Filmo gamybą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir MEDIA programa.
Šeštasis tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam“ leis žiūrovams pro rakto skylutę pažvelgti į naujausią režisieriaus Algimanto Puipos darbą – Jurgos Ivanauskaitės romano „Miegančių drugelių tvirtovė“ ekranizaciją. Programoje „Vyras ir moteris“ kovo 12 dieną, šeštadienį, bus pristatomas fotografės ir operatorės Kristinos Sereikaitės filmas apie filmavimo aištelės užkulisius ir ištraukos iš filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“.
„Filmavimo procesas yra vienas sudėtingesnių filmo kūrimo etapų režisieriams. Filmavimo aikštelėje tvyro nuolatinis stresas, įtampa, savęs išbandymas keičiant stilius, aktoriams persikūnijant. Visgi didžiausią spaudimą jaučiu bandydamas įgyvendinti savo vizijas. J. Ivanauskaitės romane man buvo įdomiausia pagrindinės herojės, Monikos, gyvenimo drama. Norėjosi pratęsti rašytojos darbą, tiksliau, pasakyti tai, ko ji nesukūrė, perteikti savitą romano sapną. Jurgą vertinu už jos stiprius siužetus, būtent tokio ir ieškojau skaitydamas daugelio talentingų lietuvių rašytojų darbų“, – pasakoja Algimantas Puipa.
Režisierius atskleidžia, kad filme apie kūrybinį procesą bus galima pamatyti ne tik sudėtingąsias filmavimo akimirkas, bet ir komiškas situacijas, net slapta kamera filmuotus kasdienius filmavimo grupės džiaugsmus ir rūpesčius. „Jau filmuojant filmą keitėsi aktoriai, kol galiausiai susidarė pilna kūrybinė grupė. Pagrindiniam vaidmeniui režisierė Janina Lapinskaitė buvo pasirinkta paskutinę minutę. Filme apie filmą matysite visos kūrybinės grupės bendrą darbą – nuo repeticijų iki filmavimo“, – teigia A. Puipa.
Režisierė Janina Lapinskaitė neplanavo atlikti vaidmens „Miegančių drugelių tvirtovėje“. Kaip ji pati teigia, „dirbama antrąja režisiere, dalyvavau scenarijaus kūrime ir parengiamuosiuose darbuose. Padėdama vyrui perprasti moterišką psichologiją, pagrindinę veikėją Moniką įsileidau į save. Todėl stojusi prieš kamerą, jau gyvenau Monikos gyvenimą. Ir gyvenau jį viso filmavimo metu, net jausdavau, kad manyje gyvena dvi asmenybės – aš ir Monika. Kai būdavo labai sunku, tekdavo ir pasakyti sau – „Monika, išeik iš čia“.
Algimantas Puipa ir Janina Lapinskaitė teigia, jog filmavimo atmosfera buvo sudėtinga ne tik dėl kūrybinių kančių, bet ir šaltos žiemos ar aktorių ligų. Filmavimo grupėje buvo jaučiama pagarba ir rūpestis, nuolatinė pagalba kitiems komandos nariams. „Kai baigėme filmuoti pirmąją filmo pusę, nenorėjau, kad kūrybinė grupė išsibarstytų. Čia susirinko tikrai nuostabūs žmonės“, – teigė J. Lapinskaitė.
Nors filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ premjera numatoma šių metų pabaigoje, į visų laukiamą ekranizaciją galima akies krašteliu pažvelgti jau dabar – kino teatre „Pasaka“ kovo 12 dieną 17 val. bus rodomos filmo ištraukos ir filmas apie filmavimo aikštelės užkulisius, sukurtas fotografės ir operatorės Kristinos Sereikaitės. Seanso metu dalyvaus ir filmo kūrybinė grupė.
Ketvirtadienio vakarą kino teatre „Pasaka“ buvo oficialiai atidarytas šeštasis moteriškasis kino festivalis „Šeršėliafam“ . Moterų režisierių ir apie moteris sukurti filmai šiais metais bus rodomi kovo 3–13 dienomis.
Festivalį atidarė 2009 metų „Sidabrinės Gervės“ už dokumentinį filmą „Baras“ naujasis režisierės Giedrės Žičkytės filmas „Paskui saulę ir ožkas“. Nors seanso pradžioje režisierė užbėgdama už akių atsiprašinėjo dėl ne visiškai ar perdėm skubotai pabaigto filmo, publikai tai visiškai neužkliuvo.