Birželio 1 d., baigiamojo progreso konferencijos LOGIN renginio metu, menų fabrike „Loftas“ paskelbti 2012 m. Lietuvos interneto apdovanojimų nugalėtojai. Geriausiais juos išrinko interneto vartotojai bei vertinimo komisija, sudaryta iš konferencijos organizatorių ir praėjusių metu interneto apdovanojimų nugalėtojų. Prieš prasidedant britų grupės „Discopolis“ koncertui, geriausiesiems įteikti specialios LOGIN statulėlės bei rėmėjų prizai.
Teisė į informaciją yra viena iš esminių žmogaus teisių ir ji negali būti cenzūruojama ar ribojama, pabrėžia „Wikipedia“ internetinės enciklopedijos įkūrėjas Jimmy Walesas. Todėl jis tik džiaugiasi, jeigu žmonės ar netgi tokios kompanijos kaip „Google“ „vagia“ informaciją iš „Wikipedia“ ir vartoja ją savo reikmėms – būtent žinių skleidimas ir yra tinklalapio pagrindinis tikslas.
Viską aplink fotografuojantys bendrovės „Google“ automobiliai vis dėlto riedės Lietuvos gatvėmis, o į Vilnių bus galima virtualiai pažvelgti specialiame interneto tinklalapyje.
2010 metai „Google“ kompanija paskelbė apie projektą, kurio tikslas sukurti be niekieno pagalbos važiuojantį automobilį. Testuojant tokio tipo automobilį ir nuvažiavus daugiau nei 200 000 mylių (322 000 km.), „Google“ nusprendė pademonstruoti kaip jiems sekasi.
„Google“ yra sukėlusį audrą dėl vartotojų sekimo. Panašu, kad nauja programa „Panelists“ ir nuo kovo 1 d. įsigaliosianti nauja privatumo politika kompanijai suteikia dar daugiau galimybių vartotojų sekimui.
Ar prisimenate, kaip atrodė pirminis „Amazon“, „Google“, „Facebook“ ar „Twitter“ dizainas? Siūlome pasižiūrėti ir palyginti.
Šiuo metu labiausiai tarpusavyje konkuruoja du socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Google Plus“. P. Allenas pranašauja, kad jau 2012 gale „Google Plus“ turės per 400 mln. vartotojų.
Pasak rinkos tyrėjų, „Google” internetinių paieškų tinklalapis yra populiariausias tarp JAV vartotojų 2011-aisiais, nedaug nuo jo atsilieka ir socialinis portalas „Facebook”, praneša BBC.
„Google“ šiuo metu yra viena didžiausių ir pelningiausių pasaulio korporacijų. Čia kiekvieną dieną galvas suka ir naujomis idėjomis dalijasi sumaniausi žmonės. Žinoma, tokiam kolektyvui tenka ir atitinkamos darbo sąlygos. Kokios? Siūlome pasižiūrėti į atsinaujinusį ofisą Londone.
„Eyetrackshop“ neseniai atliko tyrimą, kuriame nustatė, ką žmonės mato, užėję į socialinio tinklapio vartotojo profilį.
„Eyetrackshop“ pavasarį atliko tyrimą, kuriame nustatė, ar vyrai ir moterys reklamas mato skirtingai.
„YaCy“ – pasidaryk pats (angl.: DIY) principu sukurta paieškų sistema tapo rimtu konkurentu „Google“, „Yandex” ir „Bing“.
Sukurtas nemokamos programinės įrangos aktyvistų, „Yacy“, tiesiogine to žodžio prasme, visą paiešką perduoda į vartotojų rankas.
Jeigu mėgstate DISNEY kino kompanijos produkciją, turbūt labai apsidžiaugsite sužinoję, kad naujus ir jau klasika tapusius filmus galėsite pasižiūrėti „Youtube“… visai nemokamai!
Vargu ar rastume žmogų, kuris nežino “Google” vardo. Tačiau jos sukurta paieškos sistema nėra vienintelis bendrovės produktas.
Nuo 2004-ųjų balandžio, kai “Google” ėmė kotiruoti viešojoje akcijų biržoje, bendrovė ėmė supirkinėti daugelį kitų bendrovių, daugiausia veikla vykdančių internete.
Pateikiame dešimt didžiausių šios “milžinės” įsigijimų. Daugelis vardų jums gali būti nežinomi, nes, kaip minėjome, “Google” nebėra vien tik paieškos sistema.
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
Naujoji gykų karta
Didžiausia socialinių tinklų problema
Nanotechnologijos ir verslas
SUSIJĘ TERMINAI
Intelektualusis kapitalas
Kompanijų susijungimai ir įsigijimai
Plėtra
Portfelis
Verslininkas
Verslo plėtra
10 vieta – “On2 Technologies” (133 mln. dol.)
Ši bendrovė užsiima aukštos kokybės vaizdų internete transliavimu (angl. online streaming). Vienas bendrovės produktų “VP8” yra naudojamas “YouTube” portale, kuris taip pat priklauso “Google” bendrovei. Taip bendrovė stipriai sumažino portalo išlaidas.
9 vieta – “WideVine Tech” (150 mln. dol.)
Nors manoma, kad “Google” stipriai permokėjo už vieną didžiausių skaitmeninių teisių valdytojų “WideVine”, tačiau rinkos ekspertai neįvertino “Google” strategijos, kuri dabar po truputį aiškėja – sukurti “Google TV”. Kartu su prieš tai aprašyta investicija, bendrovė gavo puikiai žinomą efektą 2 + 2 = 5.
8 vieta – “Slide” (228 mln. dol.)
Bendrovė “Slide” užsiima žaidimų kūrimu socialiniams tinklams, tokiems kaip “Facebook”. Po “Google” įsigijimo bendrovė ėmė kurti aplikacijas, dėmesio, “Apple iOS” įrenginiams. Tai keistas sprendimas, nes “Google” turi savo operacinę sistemą – “Android”.
7 vieta – “AdMeld” (400 mln. dol.)
“Google” siekia sukurti visiškai vertikalią integraciją, kaip vienu metu buvo padariusi “Ford” automobilių rinkoje. Reklamos milžinei jau priklauso keletas didelių reklamos tinklų, pvz. “DoubleClick”, tad “AdMeld” užpildo šį paveikslą. Daugiausia “AdMeld” orientuojasi ties reklama “YouTube” portale.
6 vieta – “Postini” (625 mln. dol.)
Prieš daugiau nei ketverius metus įgyta “Postini” užtikrina saugumą ir žinučių archyvavimą 26 milijonams “Google Apps” programėlių vartotojų, tarp jų ir “Gmail” bei “Google Docs”. Šiuo žingsniu “Google” faktiškai nusipirko visą kibernetinių apsukruolių “gaują”.
Dabar “YouTube” būtų verta daug daugiau. Nepaisant to, kad “YouTube” jau daug metų iš eilės yra nuostolinga, ateityje ši investicija turėtų atsipirkti. Kaip teisingai pastebėjo “Goldman Sachs” analitikai: “Google valdo visus tris svarbiausius dalykus internete: el. paštą, paiešką ir video.”
5 vieta – “ITA Software” (700 mln. dol.)
Tai vienas iš nedaugelio pirkinių, kurių tikslas ne sustiprinti ar patobulinti esamus produktus, bet generuoti naujas pajamas. “ITA Software” yra didžiausia kelionių ir oro linijų paieškos tarnyba pasaulyje, lenkianti net “Kayak” bei “TripAdvisor”.
4 vieta – “AdMob” (750 mln. dol.)
Nors “Google” yra didžiausia reklamos bendrovė internete, tačiau nederėtų pamiršti ir mobilaus interneto. Būtent todėl 2010-ųjų gegužę buvo įsigyta didžiausias reklamos mobiliems telefonams tinklas “AdMob”. Per praeitus metus šios bendrovės pajamos augo 3,5 karto. Per dieną reklama parodoma apytiksliai 2,7 mlrd. kartų.
3 vieta – “YouTube” (1,65 mlrd. dol.)
Dabar “YouTube” būtų verta daug daugiau. Nepaisant to, kad “YouTube” jau daug metų iš eilės yra nuostolinga, ateityje ši investicija turėtų atsipirkti. Kaip teisingai pastebėjo “Goldman Sachs” analitikai: “Google valdo visus tris svarbiausius dalykus internete: el. paštą, paiešką ir video.”
2 vieta – “DoubleClick” (3,1 mlrd. dol.)
Šis pirkinys, įvykdytas dar 2007-iais, buvo pirmasis didžiulis supirkinėjant reklamos tinklus. Juo “Google” sustiprino savo pozicijas Europoje, kur “DoubleClick” ir šiandien yra lyderis. “DoubleClick” pagalba, milžinė pralenkė savo pagrindines konkurentes internetinės reklamos rinkoje – “Yahoo!” ir “Microsoft”.
1 vieta – “Motorola Mobility” (12,5 mlrd. dol.)
“Google” pirkinių viršūnė – “Motorola Mobility”, įsigyta šių metų rugpjūčio mėnesį. Šis pirkinys žymi ir naują bendrovės strateginę kryptį – agresyvi plėtra į mobiliųjų telefonų operacinių sistemų rinką. Iš viso “Google” įsigijo 17 tūkst. patentų ir taip apsaugo save nuo teisinių karų su “Apple” bei “Research in Motion”.
Kompanija „Google” naujos paslaugos koncepciją „Business Photos”, skirtos „Google Maps” sistemai, pristatė dar prieš kelis mėnesius, tačiau dabar, panašu, idėja suteikti žemėlapių naudotojams galimybę pažvelgti į pastatų vidų, įgauna pagreitį.
„Google” vartotojams skirtų produktų padalinio viceprezidentė Marissa Mayer „Business Photos” pristatė šių metų gegužę San Fransiske vykysioje konferencijoje „Social-Loco”. Prezentacijos metu kompanijos atstovai pademonstravo galimybę „Google Maps” naudotojams pažvelgti į konkrečių patalpų, kuriose yra įsikūrusios verslo įmonės, vidų.
Naujovės idėja paprasta – verslo atstovai gali pateikti savo patalpų nuotraukas „Google”, kurias, esant galimybei, galima netgi apjungti į 360 laipsnių panoramines interjero apžvalgas. Nuotraukas galima įkelti naudojantis „Google Places” paslauga – tam tereikia turėti nemokamą vartotojo prisijungimą „Google” sistemoje.
Pavyzdys, kaip gali atrodyti patalpos interjero peržiūra „Business Photos for Google Maps” sistemoje
Kita alternatyva – leisti „Google” atstovams patiems užfiksuoti patalpų išvaizdą. Šiuo metu kompanija jau vykdo bandomuosius fotografavimus kai kuriuose pasaulio miestuose, tokiose valstybėse kaip JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Teigiama, jog šiuo metu programa plečiama į kitas geografines vietoves, kad ir jose esančios įmonės galėtų registruotis tokioms foto sesijoms.
Į pirmuosius žmonių skundus, kad filmavimas įstaigų viduje gali pakenkti konfidencialumui, „Google” atsako, jog dalyvavimas projekte ir visiškai savanoriškas. Kompanija dirba tik su tais statiniais, kurių savininkai davė leidimą. Esant reikalui, tų statinių darbuotojai prieš filmavimą bus iš anksto įspėti. Jei į kadrą pateks atsitiktinis praeivis, jis bus ištrintas iš kadro arba tiesiog bus pašalinta visa fotografija, kad nekiltų pretenzijų.
Į pirmąjį pastatų sąrašą pateko restoranai, viešbučiai, parduotuvės, sporto salės ir automobilių servisai. „Google” kol kas nedirba su garsių prekių ženklų savininkais, ligoninėmis ir advokatų kontoromis. Kaip teigiama, visos padarytos nuotraukos taps paieškos giganto nuosavybe.
Trumpą naujosios paslaugos pristatymą galite išvysti tolesniame video: