gyvenimo trukmė
Ilgiausiai – vidutiniškai 83 metus – gyvena Japonijos ir San Marino gyventojai. Tuo tarpu skurdžiame Malavyje žmonės miršta anksčiausiai – sulaukę vidutiniškai 47 metų amžiaus, teigiama Ženevoje paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje.
Mažesnė nei vidutinė 50 metų gyvenimo trukmė taip pat fiksuojama Afganistane, Čade, Centrinės Afrikos Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Bisau Gvinėjoje, Liberijoje, Mozambike, Siera Leonėje, Svazilande, Zambijoje ir Zimbabvėje.
PSO ekspertai ilgą japonų gyvenimo trukmę, be kita ko, sieja su sveika mityba. Japonijoje moterys vidutiniškai sulaukia 86 metų, o vyrai – 80. Japonai valgo daug žuvies ir mažai riebaus maisto.
Mokslininkams pirmą kartą pavyko galvos smegenyse aptikti viso kūno senėjimo procesus kontroliuojančią sritį, informuoja „LiveScience.com“.
Lemtingi gyvenimo sprendimai, kaip santuoka, skyrybos, vaikų gimdymas ar studijos universitete, gali būti paveikti nesąmoningo žmonių įsivaizdavimo, kiek ilgai jie gyvens, rodo Kanadoje atliktas tyrimas.
„Gyvenimo trukmė gali lemti visus pagrindinius sprendimus”, – sako dr. Danielius Krupas (Daniel Krupp) iš Kvinso universiteto.
Pasak jo, žmonės, labiau tikintys, kad gyvens ilgai, yra linkę daugiau laiko investuoti į savo išsilavinimą. Tie, kurie mano, kad jų gyvenimo trukmė nebus ilga, paprastai apsisprendžia anksčiau susituokti, anksčiau susilaukti vaikų arba dažniau renkasi likti su esamu partneriu nei skirtis.
Sunku pasakyti, ar žmogus gyvens ilgai, tačiau yra daug neįsisąmonintų gyvenimo trukmės užuominų, pasakančių žmogaus lūkesčius. Žmogaus gyvenimo lūkesčius paveikia tokie dalykai, kaip jo sveikata, ar rizikingas jo darbas, senelių gyvenimo trukmė, šeimos ligos istorijos.
Evoliucinės teorijos pakraipa, žinoma kaip gyvenimo istorijos teorija, teigia, kad gyvenimo trukmės suvokimas padeda žmonėms apsispręsti priimant svarbiausius gyvenimo sprendimus.
Dr. D. Krupas tyrimą atlikto remdamasis Kanados statistikos departamento duomenimis apie šalies gyventojus. Tyrimo rezultatus paskelbė žurnalo „Archives of Sexual Behaviour” interneto svetainė.
Remiantis naujausiu tyrimu, tikimybė, jog dukart per mėnesį vaistus nuo nemigos vartojantys žmonės mirs anksčiau laiko, yra keturis kartus didesnė, praneša „telegraph.co.uk”.
Mokslininkai įspėjo, jog šios tyrimo išvados sukėlė didelį susirūpinimą dėl vaistų nuo nemigos saugumo. Pasak jų, žmonės vietoj to turėtų apsvarstyti gydymą terapija.
Beveik penkis kartus labiau tikėtina, jog dažniausiai išrašomų receptinių vaistų didesnes dozes vartojantys žmonės mirs. Be to, tikimybė susirgti vėžiu padidėja triskart.
Žurnale „BML Open” paskelbtame tyrime dalyvavo 10 tūkst. 500 žmonių, vartojančių įvairius vaistus nuo nemigos. Mokslininkai palygino šių žmonių sveikatos būklę su tais, kurie nevartoja vaistų, tačiau jų gyvenimo būdai ir sveikata panašūs.
Šešis kartus labiau tikėtina, jog didesnes temazepamo, kurio 2010-aisiais Didžiojoje Britanijoje buvo išrašyta 2,8 mln. kartų, dozes vartojantys žmonės mirs per ateinančius 2,5 metų.
Dažniausiai zolpidemą vartojančių žmonių mirties tikimybė yra 5,7 karto didesnė.
Be to, nustatyta, jog vaistai nuo nemigos gali sukelti depresiją ir susilpninti vairavimo įgūdžius.
Nemiga dažniausiai kamuoja moteris ir vyresnio amžiaus žmones.
Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, valdžia turėtų pasinaudoti šiomis išvadomis ir nustatyti, ar net nedidelių dozių vaistų nuo nemigos vartojimas yra saugus.
Mokslininkai teigia, jog tokių vaistų vartojimas gali būti susijęs su 320-507 tūkst. mirties atvejų JAV.
Iki šių metų pabaigos Didžiosios Britanijos parduotuvėse pasirodys vietos mokslininkų parengtas testas, skirtas išmatuoti žmogaus gyvenimo trukmę pagal kraujo tyrimą, pirmadienį rašo britų žiniasklaida.
Kontroversiškasis testas skenuoja telomeras – chromosomos galinius segmentus, esančius chromosomų grandinės galuose. Jie, mokslininkų nuomone, yra svarbiausi žmogaus senėjimo greičio veiksniai ir atspindi informaciją apie numatomą žmogaus gyvenimo trukmę, rašo „The Independent”.
Spėjama, kad testas kainuos apie 500 eurų. Kaip pasakojo vienas iš prietaiso kūrėjų, iš telomerų ilgio galima nustatyti, ar žmogus pagal biologinius rodiklius yra vyresnis ar jaunesnis už savo tikrąjį amžių.
Beje, ne visi britų mokslininkai palaiko savo kolegas, tikinčius telomerų galia. Nemažai mokslininkų baiminasi, kad testų rezultatais ims spekuliuoti neva senėjimą stabdančių priemonių ir jaunystės eleksyro gamintojai.