homoseksualai
„Sekmadienio vakarą eisime į homoseksualų naktinį klubą“ – toks buvo jaunimo mainų Šiaurės Airijoje koordinatoriaus planas. Daugelį toks sprendimas sutrikdė: vieni šnabždėjosi ir klausė „Kodėl?“, kitiems buvo smalsu, tretieji – dalinosi įspūdžiais iš pernykščio apsilankymo tame pačiame naktiniame klube. Po apsilankymo „Kremlin“ naktiniame klube kankino tik klausimas – kodėl Leninas?
Ilgai visuomenės paraštėje buvusios Lietuvos lesbietės paskutinį vasaros savaitgalį praskleidė nematomumo skraistę. Pirmą kartą Lietuvos homoseksualių moterų istorijoje įvyko nepriklausomas festivalis ironišku kodiniu pavadinimu „PiLeFe“ (Piktų lesbiečių festivalis). Prienų rajone vykusiame festivalyje, kurį aplankė apie 80 žmonių, buvo galima išgirsti rimtų paskaitų, dalinimosi asmenine patirtimi ir kūryba, išmokti jogos ir paragauti veganiško maisto.
Slapyvardžiu Kablys prisistatantis dainos autorius, šiandien „Laikas.lt“ redakcijai netikėtai padovanojo ir antrąjį Gražulio miksą. Šįkart politiko pasisakymai įmontuoti į šokių muzikos kūrinį:
Barrie ir Tony Drewitt-Barlow, britų homoseksualų pora, jau turi 5 vaikus, tačiau ir toliau leidžia neįtikėtinas pinigų sumas, norėdami turėti daugiau atžalų – šįkart būtinai mergaičių.
Naujausiame Marvel komiksų numeryje homoseksualus superherojus pasiperša savo vaikinui. Leidėjai džiūgauja ir laukio milžiniško pelno bei populiarumo.
Jau buvo rašyta apie Nacionaliniame kraujo centre susidariusią diskriminacinę situaciją – iš vyrų, kurie prisipažįsta esantys homoseksualai, atsisakoma paimti kraujo. Kraujo donoro anketoje klausiama, ar vyrai yra turėję lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų teiraujamasi, ar jų partneriai galėjo turėti seksualinių santykių su kitais vyrais.
Lietuvos nacionalinis kraujo centras nuolat ragina Lietuvos gyventojus duoti kraujo ligoniams. Tačiau ne visiems donorams durys į Nacionalinį kraujo centrą yra atviros. Homoseksualūs ir biseksualūs vyrai nelaukiami kraujo centro priimamajame.
Įdomūs tik vyrai
Diskriminacijos gyslą galima užčiuopti vos prisėdus pildyti kraujo donorų apklausos anketos. Joje vyrų klausiama, ar šie turėjo santykių su kitais vyrais. Atsakę teigiamai kraujo duoti negali.
Potencialių kraujo donorių moterų lytine orientacija nesidomima. Tik teiraujamasi, ar jų „lytinis partneris galėtų turėti santykių su kitais vyrais“.
Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas teigė, kad dėl klausimo apie homoseksualus ir kraujo donorystę Europoje diskutuojama jau keletą metų. „Kraujo donorai atrenkami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus, kurie parengti pagal ES direktyvas. Tokia situacija yra visoje Europoje“, – kalbėjo kraujo centro vadovas.
Rizikos grupė
Sveikatos ministerijos įsakyme dėl donorų sveikatos tikrinimo tvarkos absoliučių priešparodymų (kontraindikacijų) sąraše pirmoje vietoje įrašytas „donoro priklausymas padidintos rizikos grupei (homoseksualizmas, narkomanija, prostitucija, alkoholizmas)“.
Paklaustas, ar tokia anketa ir kraujo donorų atrankos sistema nėra diskriminuojanti, V.Kalibatas atsakė: „Tai nėra diskriminavimas. Mes norime, kad nebūtų rizikos užkrėsti recipientą. Duoti kraujo turi sveikoji visuomenės dalis, turinti minimalią riziką perduoti infekcijas. Turėtume patys savęs paklausti, kokio donoro kraujo norėtume“.
Pašnekovas aiškino, kad kraujo centro tikslas – visais būdais užtikrinti maksimalų kraujo tinkamumą recipientams. „Kol kas Europoje nėra tinkamų technologijų bet kokiam virusui aptikti. Virusas gali būti organizme, bet net atliekant jautriausius tyrimus jis gali būti nepastebėtas“, – kalbėjo V.Kalibatas.
Skundžiasi diskriminacija
Lietuvos gėjų lygos projektų vadovas Vladimiras Simonka pripažino, kad homoseksualių vyrų kraujo donorystė – ne kartą diskutuota tema homoseksualų bendruomenėje.
„Daug kas skundžiasi. Esu girdėjęs pasakojimų, kad vyrai perskaito klausimą apie seksualinę patirtį ir neprisipažįsta, nes nori duoti kraujo ir atlikti pilietinę pareigą“, – pasakojo lygos atstovas. Pasak pašnekovo, anketoje esantis klausimas apie vyrų lytinius santykius su vyrais yra visiškai netikslingas, nes priverčia homoseksualius ar biseksualius vyrus meluoti.
Nors Nacionalinio kraujo centro direktorius teigė, kad ES pozicija homoseksualų kraujo donorystės klausimu yra aiški, V.Simonka tikino, kad ES ir Europos Komisija yra nusiteikę prieš tokią diskriminuojančią donorystės praktiką.
Rugsėjo pradžioje Europos Komisija išplatino spaudos pranešimą, kuriame oficialiai teigiama, kad ES teisės aktai neįtvirtina leidimo drausti homoseksualiems vyrams būti kraujo donorais. Įstatymų aiškinime teigiama, kad homoseksualams neturėtų būti draudžiama duoti kraujo, nes „seksualinis elgesys“ ir „seksualinė orientacija“ nėra tas pats dalykas.
Europos Komisija paragino, kad ES šalys nediskriminuotų žmonių dėl jų seksualinės orientacijos. „Klausimas dabar kyla tik toks, ar Lietuva nori šią problemą išspręsti, ar ir toliau anketoje turėti fiktyvų klausimą, į kurį daug kas sąžiningai neatsako“, – kalbėjo Lietuvos gėjų lygos atstovas.
Vyksta tyrimas
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė komentuoti susidariusios situacijos nenorėjo. „Kaip tik šiuo metu atliekame tyrimą, kuris prasidėjo dėl į mus besikreipusio mažeikiečio. Šiuo metu išsiųsti paklausimai į atsakingas institucijas. Būtų nekorektiška preliminariai komentuoti, kol vyksta tyrimas“, – aiškino lygių galimybių kontrolierė.
Apie kraujo donorų anketą išgirdęs Žmogaus teisių instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigė, kad „iš pirmo žvilgsnio matomas nelygus skirtingos seksualinės orientacijos žmonių traktavimas“.
„Tačiau tokia kraujo donorystės praktika gali būti ir nediskriminacinė. Jei žmonių diferenciavimas yra pateisinamas, pavyzdžiui, moksliniais tyrimais įrodyta, kad rizika iš homoseksualių vyrų gauti netinkamo kraujo yra didelė, tokie Nacionalinio kraujo centro veiksmai gali būti nediskriminaciniai“, – pasakojo teisininkas.
Paklaustas, ar ES direktyvos turi būti tiesiogiai įteisintos Bendrijos narės teisinėje sistemoje, pašnekovas teigė, kad direktyvos tiesioginio įsigaliojimo neturi, tačiau šalys neretai savo įstatymuose įteisina daug daugiau, nei yra reikalaujama direktyvoje.
Vieno interneto dienoraščio autorius siekia įrodyti, kad būti lesbiete, gėjumi, biseksualu ar transeksualu (LGBT) pasirinko ne pats žmogus. Pagrindinis to įrodymas – nuotraukas ir prisiminimus iš žaismingos vaikystės.
Šiemet Los Andžele (JAV) gyvenantis Paulas V. sukūrė tinklaraštį „Born This Way!“ (Tokiais gimę!), kuriame publikuojamos dabar jau suaugusių seksualinių mažumų atstovų vaikystės dienų nuotraukos ir prisiminimai. Projekto iniciatorius nurodo, kad įrodymams tinkamas amžius – nuo mažumės tarp 2 iki 12 metų laikotarpyje – nutikę įvykiai.
Gėjų ir lesbiečių poros socialiniame tinkle „Facebook“ gali savo santykius su partneriu įvardinti „civiline sąjunga“ arba „šeimynine partneryste“, skelbia „Daily Mail“.
Nuo ketvirtadienio tokią šeimyninę padėtį gali nustatyti JAV, Kanados, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Australijos vartotojai.
„Facebook“ asmenų bendravimo privatumo politikos vadybininko Andrewo Noyeso teigimu, šia galimybe pasinaudoti yra prašę patys socialinio tinklo vartotojai, kurie sukūrė daugybę to paties tikslo siekiančių bendraminčių grupių.
Daugelis sociologinių tyrimų byloja lietuvius esant vienus homofobiškiausių Europoje: kas trečias mano, kad tik visiškas homoseksualų nebuvimas nekeltų problemų visuomenei; kone ketvirtadalis bijo homoseksualių žmonių kaimynystės; tarp dominuojančių stereotipų yra homoseksualumo tapatinimas su liga, nuodėme, pedofilija. Bandymas apie homoseksualus kalbėti ne menkinančiu ar kritikuojančiu tonu it cunamis sukelia masinę isteriją ir yra rizikingas.