interviu
Los Andžele gyvenanti Justina Grumslytė–Brazdžionis: „Užteks lietuviško kino kūrėjams būti kukliems“
Lapkričio mėnesį Los Andžele vyko „Lietuviško kino nakties po angelų dangumi“ kino seansai, kurių metu buvo pristatyti devyni lietuvių trumpametražiai darbai ir vaidybinis filmas „Aurora“. Šis renginys užbaigė „Kino pavasario“ organizuojamą lietuviško kino turą per didžiuosius pasaulio miestus – Londoną, Vašingtoną ir Los Andželą.
Kompanija „Amazon“ yra didžiausi pasaulyje mažmeninės prekybos atstovai internete, parduodantys viską nuo knygos iki šampūno, todėl nenuostabu, kad daugelis žmonių svajoja apie tokią darbo vietą.
Kompozitorius, muzikantas, bardas ir vienas iš tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ dalyvių Andrius Kulikauskas yra tas žmogus, kurį lengva pastebėti minioje. Pasirodo, jog rasti jį už parašytų žodžių ir sakinių taip pat nesunku. Andrius, kuris spalio 19 dieną, 22 valandą Vilniaus mokytojų namų didžiojoje salėje surengs dainuojamosios poezijos diskoteką „Šis tas netikėto“, sutiko pasidalinti savo įžvalgomis apie daugiametį festivalį „Tai – aš“, barzdą, gyvenimą ir kūrybą.
Popietė Vilniaus centre. Eismas pakankamai ramus, besiruošiantis vakarinėms spūstims. Pro Gedimino prospekte esantį Lietuvos apeliacinį teismą važiuoja ryškiai raudona ir ryškiai nauja mašina su nuleistu stogu, jai iš paskos juodas džipas. Staiga abi mašinos sustoja. Iš jų taip pat staigiai iššoka vyrai ir pradeda muštis, liejasi kraujas. Vienas jų sėda atgal į džipą ir iš visų jėgų rėžiasi į raudonosios mašinos galą, pabyra stiklai, bestogės mašinos pakeleivės išmaniaisiais fotografuoja padarytus nuostolius, o džipo vairuotojas ramiai, kaip spėjama, išsikviečia sau policiją…
Dviratis – transporto priemonė, dažnam lietuviui tampanti jau ne tik laisvalaikio dalimi ar susisiekimo priemone, bet ir gyvenimo būdu. Gausa renginių, skirtų dviratininkams, bei vis labiau plėtojamas dviračių takų žemėlapis skatina dviračių infrastruktūros vystymąsi. Galbūt Lietuva dar negreitai pasieks tokį lygį kaip dviračių kultūros sostine vainikuojama Danija, tačiau visuomet atsiranda entuziastų, kurie ne tik patys propaguoja dviratį kaip gyvenimo būdą ar jo dalį, bet ir stengiasi pritraukti kuo daugiau bendraminčių.
Geriausia Belgijos dainininke pripažinta atlikėja Selah Sue atvyksta į Lietuvą. Šiai soulo, fanko, regio stilių atlikėjai pats Prince’as pasiūlė apšildyti jį viename iš savo pasirodymų, su Cee Lo Greenu ji įrašė duetą „Please“, bendradarbiavo su J. Cole’u, o Nneka prodiusavo jos debiutinį albumą, kuris tapo triskart platininiu.
„Are we human or are we dancer“, – dainuoja roko grupė „The Killers“ netiesiogiai keldama klausimą apie šiuolaikinius žmones. Jei kada teko įsiklausyti į šios dainos žodžius, tikriausiai ne vienam galėjo kilti minčių, kad apibūdinimai „human and dancer“ nėra tiesiogiai susiję su žmonėmis ir šokėjais, tai labiau metaforiškai perteiktas klausimas apie nūdienos žmones, jų vertybes, moralinius prioritetus, konformizmą, neautentišką bendravimą. Taigi, kokie esame „čia ir dabar“, kiek autentiško savęs galite rasti komunikuodami su kitais? Šį klausimą apie žmogiškumą ir tarpusavio santykius iškėlusi grupė „The Killers“ sužadino smalsumą šiek tiek patyrinėti, kokie tie šiuolaikiniai, modernūs, pertekliaus amžiuje gyvenantys žmonės ir kaip jie komunikuoja tarpusavyje. Daug kalbėdami apie ekologiją, pamirštame paieškoti savęs tos ekologijos kontekste – metoforiškai, ir iš dalies labai tiesiogiai keliame klausimą apie „sintetinius“ žmonių tarpusavio santykius modernioje visuomenėje.
Lietuvos kino kūrėjų gretose daugėja jaunų režisierių. Kamilė Milašiūtė yra Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijos vaizdo režisūros trečio kurso studentė, kuri savo darbus demonstravo Lietuvoje, konkurse „Kalbėkime apie smurtą prieš moteris“; Amerikoje, konkurse, skirtame Žalgirio mūšio metinėms paminėti, – ir laimėjo prizines vietas. Šiuo metu yra kuriamas jos režisuotas trumpametražis filmas, pavadinimu „Kingas“.
Polinkį į piromaniją turinčio paauglio Kurto vaidmuo spektaklyje „Ugnies veidas“ tapo aktoriaus Gyčio Ivanausko debiutu teatro scenoje. Ankstyvu, ir, dabar jau galima teigti, jog tikrai sėkmingu, atvedusiu prie Romeo vaidmens „Įstabiojoje ir graudžiojoje Romeo ir Džuljetos istorijoje“. Gyčio Ivanausko Kurtas skaičiuoja jau tryliktus metus, Romeo – dešimtus. Laikas brandina ar graužia vaidmenis – apie tai ir kalbamės su pačiu Gyčiu.
Garsus žurnalistas, redaktorius, sporto transliacijų režisierius, komentatorius, TV prodiuseris ir, be abejonės, užkietėjęs keliautojas Vytaras Radzevičius, savo svečių šalių patirtimi besidalijantis milžiniško populiarumo sulaukusiose televizijos laidose, neabejoja – pasakoti apie keliones jam dar tikrai nepabodo. „Tikrai nevengiu šios temos – gal tai paskatins žmones ir pačius daugiau keliauti“,– šypsosi didelę dalį pasaulio aplankęs žurnalistas. Ir visgi šįkart Vytarą nusprendėme pakalbinti apie kitus jam ne ką mažiau svarbius dalykus.
Turiningas režisierės Galinos Dauguvietytės (86m.) gyvenimas aprašytas trijose autobiografinėse knygose, tačiau net ir pusmetį dėl lūžusios kojos namuose leidžianti viena spalvingiausių Lietuvos asmenybių turi ką naujo papasakoti, o apie labiausiai liūdinančius dalykus kalba optimistiškai ir net linksmai.