jaunimo organizacijos
„Ateitininkai – pati seniausia, jau į antrą šimtmetį įkopusi katalikiška jaunimo organizacija Lietuvoje. Ji siekia auginti pilietišką, visuomenišką, inteligentišką, dorą, tvirtos valios jauną žmogų. Tokį, kuris tarnautų šeimai, savo tėvynei, būtų aktyvus religinėje, kultūrinėje, intelektualinėje ir pilietinėje veikloje“, – pasakoja viena iš Ateitininkų federacijos narių Gintarė Demenytė.
Šiandien dalies Vilniaus aukštųjų mokyklų informacinėse lentose bei pagrindinėse miesto viešojo transporto stotelėse iškabinti plakatai, kviečiantys jaunimą nesirinkti lengviausio kelio – emigracijos, tačiau patiems savo aktyvia veikla inicijuoti pokyčius valstybėje. Akciją organizuoja Lietuvos jaunimo centras.
„Akcija siekiame pabudinti jaunimą. Mūsų nuomone, svarbu kalbėti garsiai, o ne niurzgėti užsidarius savo namuose ar rinktis bene lengviausią pabėgimo kelią – emigraciją. Tokių „tyliųjų“ emigrantų mes turime tūkstančius. Jie yra įsitikinę, kad neįmanoma nieko padaryti ir gyventi galima tik pagal mums primestas taisykles, tačiau patys nebando nieko keisti,“ – sako Lietuvos jaunimo centro vadovas Martynas Norbutas.
Akcijos plakatuose skelbiamos pagrindinės priežastys, skatinančios jaunimą mesti studijas ir išvykti ar tiesiog net nebandyti stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. „Jauni žmonės susaistomi paskolomis, jiems primetamos piniginės baudos, tikintis, kad tai juos sulaikys Lietuvoje. Aukštosios mokyklos, ypač mažesnės, neretai tampa diplomų „parduotuvėmis“. Siekdamos neprarasti pinigų jos stengiasi išlaikyti kuo daugiau besimokančiųjų, o apie kokybę visiškai užmirštama. Aukštosios mokyklos dabar konkuruoja tarpusavyje siūlydamos mažesnes studijų kainas ar lengvindamos mokymosi sąlygas,“ – teigia M. Norbutas.
Dabartinė aukštojo mokslo sistema skatina jaunimą tylėti. „Tūkstantinės studentų eisenos jau praeitis ir dėl to džiūgauja valdžia. Studentai padalinti į dvi stovyklas – mokančiųjų ir nemokančiųjų už mokslą. Tie, kurie nemoka, verčiami tylėti, net jei ir mato švietimo sistemos spragas – jie tikinami, jog sumanę kažką keisti gali skaudžiai nukentėti,“ – teigia Lietuvos jaunimo centro vadovas.
Pasak M.Norbuto, jaunimas tramdomas įvairiais būdais. Jis pateikia pavyzdį, kai dėl straipsnio apie blogas gyvenimo sąlygas bendrabutyje jį parašęs studentas turėjo pasiaiškinti rektoriui. „Būna atvejų, kai dėstytojai pripažįsta studentams, jog esama tam tikrų kvotų ir dalis studentų turi neišlaikyti egzaminų tam, kad papildytų aukštosios mokyklos biudžetą, – sako M. Norbutas. – Tačiau apie tai niekas nekalba – jaunimas yra įbaugintas.“
Akcijos organizatorių teigimu, natūralu, kad dalis jaunimo nenori „žaisti“ tokiomis sąlygomis ir todėl pasitraukia į užsienį. „Visgi mes keliame klausimą, ar tai geriausia išeitis? Pabėgti yra lengviau, o aktyviai veikti – kalbėti, eiti į viešumą, jungtis į studentų organizacijas, teikti siūlymus bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijos – nėra taip paprasta. Visgi taip galima pasiekti daug daugiau tiek visų studentų, tiek savo paties asmeninio profesinio tobulėjimo labui“, – įsitikinęs M. Norbutas.