knygos vaikams
Neringa Vaitkutė debiutavo 2013 m. Knygų mugėje su pirmąją fantastinės trilogijos dalimi – nuotykių knyga visai šeimai „Vaivorykščių arkos“. Autorė šių metų knygų mugėje pristatys antrąją trilogijos dalį – knygą „Titnago plunksna“. Knygą puošia dailininkės Linos Eitmantytės–Valužienės pieštas žemėlapis ir iliustracijos.
Šių metų Vilniaus knygų mugėje pirmą kartą Lietuvos skaitytojams, o gal tiksliau reikėtų sakyti ieškotojams, pristatytos dvi knygos apie dryžuotai vilkintį keliautoją Joną (anglakalbėse šalyse jis žinomas kaip Wally arba Waldo). Pasaulyje Jonas jau seniai tapo klasika, jį pažįsta 38 šalių gyventojai, bet Lietuvoje šis veikėjas pristatomas pirmąkart.
Prestižinei A. Lindgren premijai nominuoto dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus gerbėjus nudžiugins sausio mėnesį pasirodžiusi nauja jo iliustruota knyga. Tai – Karlo Kolodžio (Carlo Collodi) „Pinokio nuotykiai. Medinuko istorija“, kurios leidimo Lietuvoje reikėjo laukti beveik 20 metų.
Lapkričio pradžioje prasidėjo kasmetinė leidyklos „Nieko rimto“ ir Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo organizuojama kalėdinė akcija, kurios metu paramos sulaukia kaimo vietovių mokyklos ir vaikų globos namai. Kaip ir kasmet, akcijos metu pasirodo specialus knygos leidimas. Šiemet ši knyga – Franko L. Baumo „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“.
„Aštuntą prie laivo“ pagal sumanymą yra knyga vaikams. Nuo aštuonerių iki gerokai daugiau, jei skaitys patys, nes teksto ne taip mažai. Tiks ir jaunesniems, jei jiems bus skaitoma. Mat Jörgo Mühle iliustracijos – neįtikėtinai šmaikščios ir gyvybingos. Jo piešti pingvinukai šoka, pykstasi, kremtasi ir džiūgauja lyg tikri. Kas, kad nespalvoti, iš paprastučių linijų atgiję. Į juos žiūrėti norisi ir pačios knygelės neskaitant.
Didžiausias rašytojo kūrybos įvertinimas – Nobelio premija. Deja, vaikiškų knygų kūrėjai jos paprastai negauna. Tačiau vietoj Nobelio premijos jie turi savą įvertinimą, prilygstantį svarba ir garbingumu. Tai – Hanso Christiano Anderseno premija, teikiama kartą į dvejus metus. Vaikų literatūros leidykla „Nieko rimto“ jau septynerius metus leidžia knygų seriją „H. Ch. Anderseno medalis“ ir pristato geriausius pasaulio kūrinius jauniesiems Lietuvos skaitytojams. Šį mėnesį serija pasipildė nauja knyga – Davido Almondo „Mano tėtis – skrajūnas“.
Jei vaikščiodami pamiškėj pamatysit lentelę su užrašu „Žalios pėdos“, nedvejodami pasukit gilyn. Čia gyvena daugybė simpatiškų padarėlių – Žąsinas, Voveriukas, Zuikis, išmintingasis Gandras, kakava kvepiantis Ežiukas, Meškutis, ieškantis savo vardo… Jie kartu žaidžia, išdykauja, keliauja vieni pas kitus į svečius, nuolat pakliūva į keisčiausias situacijas ir patiria daugybę nuotykių. Ir jie visi mielai taps jūsų draugais.
Jei reikėtų atsakyti į klausimą, kas yra problema – raudona ji ar mėlyna, turinti sparnus ar trumpas kojas – koks būtų apibūdinimas? Peliukas Džiugas greičiausiai atsakytų, kad ji – įveikiama, ir tuoj pat tai įrodytų, nes nėra tokių problemų, kurių neįmanoma išspręsti – visa tėra tik baimės, abejonės, nepasitikėjimas.
Knygų ekranizacijos – dažnas, bet nebūtinai sėkmingas reiškinys. Kad knyga virstų animaciniu filmuku pasitaiko žymiai rečiau, o tokia sėkmė, kokios sulaukė rusų rašytojo Eduardo Uspenskio istorijos apie trijulę iš Rūpienių kaimo, apskritai retai pasitaiko. Žymieji filmukai buvo sukurti pagal rašytojo knygas, o birželio pradžioje lietuviškai išleista vienintelė serijos knyga, kurioje aprašyti nuotykiai nebuvo įtraukti į animacinius filmukus.
Iš Rumunijos kilusi aktorė Ramona Bădescu netikėtai atrado savyje rašytoją, ir ne bet kokią, o lakiausios vaizduotės! Labai labai gerai, kad atkeliavusi į Prancūziją ji sutiko dailininką, knygų iliustratorių Benjamin Chaud. Jiedu abu sugalvojo POMELĄ – mažutėlį, rausvą ir ilgailgailgailgastraublį drambliuką, gyvenantį darže.
Ką darytumėt, jei kavinėje šalia sėdintis ponas pasirodytų besąs vyriškais drabužiais apsitaisęs pelikanas? Kalbantis žmogaus balsu, vartantis laikraštį ir, apskritai, kodėl niekas kitas į jį nekreipia dėmesio?
Jei pažįstate dėdulę Petsoną ir katinėlį Findusą (žalikelnį kalbantį katinėlį), tikriausiai jau žinote, kad nuobodžiauti su jais neteks. Naujojoje Sveno Nordqvisto istorijoje „Findusas išsikrausto“ ypač.
Dailininkės Mervi Lindman kūrybą puikiai žino visi knygų apie Pupulę gerbėjai. Lietuviškai išleistos dvi šios autorės knygos „Drąsioji Pupulė“ ir „Pupulė pabėga į cirką“ (leidykla „Nieko rimto“) sulaukė didžiulio populiarumo ir, kaip pasakoja tėvai, visiškai pasiglemžia mažuosius skaitytojus. Pupulė jiems tampa pačia geriausia drauge, padedančia įveikti įvairias baimes, o išskirtinis dailininkės M. Lindman braižas ir šiltas humoras sužavi ne tik mažylius, bet ir jų tėvus.
Knygynuose pasirodė pirmoji lietuvių kalba išleista vienos žymiausių šiuolaikinių australų rašytojų Sonyos Hartnett knyga „Sidabrinis asiliukas“, kuri jau dabar vadinama vienu reikšmingiausių šių metų vaikų literatūros vertimų.