knygų konkursai
Menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarųjų metų įvykių lietuvių literatūroje. Pirmoji dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas, tęsiantis garsios Lietuvos giminės Norvaišų istoriją, „Silva rerum II“ taip pat tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje.
1857 m. vasarą grafas Konstantinas Tiškevičius (1806–1868) surengė mokslinę ekspediciją Nerimi. Jos dienoraštis lenkų kalba tapo išskirtine knyga „Neris ir jos krantai hidrografo, istoriko, archeologo ir etnografo žvilgsniu“. Praėjus 150 metų Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai pakartojo K. Tiškevičiaus maršrutą, o mokslininkų įgula, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, 28 dienas tyrinėjo Nerį ir jos krantus: pėsčiomis išžvalgė upės ištakas, likusius 463 km nuplaukė pripučiamu plaustu.
Penkiose knygoje „Tuštumos era“ pateiktose esė prancūzų filosofas ir sociologas Gillesas Lipovetsky’is žvelgia šiuolaikinės, arba postmoderniosios, Vakarų visuomenės raidą skirtingais kampais, bet vedinas pagrindinės idėjos: vyksta „antroji individualistinė revoliucija“.
„Yda“ – šiuolaikinės lenkų rašytojos Magdalenos Tulli romanas, nominuotas prestižinei Nikės premijai. Į lietuvių kalbą Vytauto Dekšnio išverstas romanas, pasak vertėjo, yra įdomiausias jam lig šiol tekęs versti kūrinys, su kuriuo tenka ir šiek tiek pasigalynėti. Kritikų jis lyginamas su prancūzų „naujuoju romanu“, tačiau M. Tulli šiam stiliui suteikė Rytų Europos bruožų.
Ralf Rothmann – šiuolaikinis vokiečių rašytojas, poetas, dramaturgas, daugiausiai rašantis romanus ir savo šalyje bei Europoje garsėjantis būtent romanais apie Berlyną. Į lietuvių kalbą išverstas autoriaus romanas „Ugnis nedega“ (iš vokiečių kalbos išvertė Regina Ivanauskienė) piešia Berlyną praėjus kone dvidešimčiai metų po sienos griuvimo.
Vaikų knygų leidykla „Nieko rimto“, šį mėnesį išleidusi trečiąją serijos „Aš skaitau!“ knygą, bando įrodyti, kad įtvirtinti skaitymo įgūdžius kuo puikiausiai gali padėti ir ragana.
Shel Silverstein (tikrasis vardas Sheldon Allan Silverstein; 1930–1999) – amerikiečių poetas, dainų tekstų, scenarijų bei knygų vaikams autorius, muzikantas, komiksų piešėjas. Jo paties piešiniais iliustruotos knygos išverstos į daugiau nei 30 kalbų, iki šiol jų parduota daugiau nei 20 milijonų egzempliorių.
Prestižinei A. Lindgren premijai nominuoto dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus gerbėjus nudžiugins sausio mėnesį pasirodžiusi nauja jo iliustruota knyga. Tai – Karlo Kolodžio (Carlo Collodi) „Pinokio nuotykiai. Medinuko istorija“, kurios leidimo Lietuvoje reikėjo laukti beveik 20 metų.
Madeline Miller užaugo Filadelfijoje, įgijo klasikinės filologijos magistro laipsnį Browno universitete, taip pat mokėsi Jeilio dramos mokykloje klasikinių tekstų adaptavimo specialybės. „Achilo giesmė“ – pirmasis jos romanas, iškart sulaukęs didelio viso pasaulio skaitytojų dėmesio; 2012 m. jam pelnytai buvo skirta Jungtinės Karalystės Orange premija už grožinę literatūrą. Romanas jau išverstas į 23 kalbas.
Retas mokyklą lankantis berniukas (ir, žinoma, mergaitė) nėra girdėjęs Grego Heflio, rašančio „Nevykėlio dienoraštį“. Tačiau atėjo metas perrašyti istoriją, nes į lentynas atkeliauja kai kas didingesnis – Didysis Neitas. Knygą apie šį pramuštgalvį pristatė leidykla „Nieko rimto“.
„Flirtas su rudeniu“ – knyga, skirta moterims, peržengusioms keturiasdešimtmečio slenkstį, jau paauginusioms ar net užauginusioms vaikus, todėl daugiau dėmesio galinčioms skirti savo poreikiams.
Šioje stilingoje knygoje vaizdžiai pateikiama visa automobilių istorija. Daugiau nei 2000 stulbinančių nuotraukų iliustruoja automobilių evoliuciją.
Solidus pusketvirto šimto puslapių leidinys nuosekliai pažindina su svarbiausiais kino istorijos įvykiais ir atradimais. Iškyla 5-jo deš. karo nualintų JAV ir Europos paveikslas, atsisveikinama su didžiosiomis Holivudo kino studijomis, prasideda veržlių, maištingų kino judėjimų era, apie savo indėlį į pasaulio kino istoriją praneša atskirų šalių bei regionų kinematografai.