knygų mugė
Jau antrus metus mugėje veikianti Knygos kino salė šiemet lankytojams pasiūlys aštuonis dokumentinius ir šešis vaidybinius filmus, taip pat tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ filmų rinkinį. Vaidybinio kino mėgėjų lauks danų rašytojos Karen Blixen kūrinio „Babetės puota“ ekranizacija, pelniusi „Oskarą“, filmas apie Coco Chanel ir Igorį Stravinskį, H. K. Anderseno pasakos „Laukinės gulbės“ ekranizacija, M, Anderseno-Nexo romano „Pelė užkariautojas“ ekranizacija, pelniusi Kanų auksą bei „Oskarą“, Nobelio premijos laureato norvegų rašytojo Knuto Hamsuno romano „Badas“ ekranizacija, islandų rašytojo M . Gudmundssono romano „Visatos angelai“ ekranizacija ir kt.
Romanas, išleistas 30-tyje šalių, o jį perskaityti galima net 25 kalbom – tarp jų japonų ir kinų. Jį parašė lietuvių kilmės amerikiečių rašytoja Rūta Šepetys (pasirašo Ruta Sepetys), kurios vardas daugeliui, ypač jaunesniosios kartos Lietuvos skaitytojų, jau gerai žinomas.
Artėjanti Vilniaus knygų mugė savo šūkiu pasirinko Atversk pasaulį! „Juo norima dar kartą pabrėžti pagrindinę knygų mugės misiją – skatinimą skaityti ir patirti didelį džiaugsmą atrandant dar nepažintą pasaulį. Juk kiekviena knyga kaip nuotykis, į kurį leidžiamės, norėdami keistis, patirti ir sužinoti kažką naujo. Vilniaus knygų mugė – net ne vienas nuotykis, o nuotykinga kelionė, iš kurios kiekvienas grįžta gerokai praturtėjęs“, – sako knygų mugės projekto vadovė Milda Gembickienė.
Dar visai neseniai pristatėme naują vietą Vilniuje – ant Tauro kalno stovinčiuose buvusiuose profsąjungų rūmuose įsikūrusią menų laboratoriją-klubą „Propaganda“. Tačiau šis pastatas didelis ir talpina daug erdvių ir įdomių projektų. Vienas iš jų – „Kolonų salė“.
Kaip teigė „Bordinija” direktorė, akcininkė ir „Kolonų salės“ steigėja Dalia Kurauskaitė, idėja atgaivinti rūmus kilo savaime, kuomet su dukra Viktorija sutvarkė buvusią rūmų biblioteką, kuri po gaisro liko niekam nebereikalinga.
„Tai jos dėka pradėjo funkcionuoti „Knygos namai” (skaitytų knygų knygynas). Aš esu tik idėjų generatorius”, – teigė D. Kurauskaitė. Tačiau skaitytų knygų klubo joms neužteko ir buvo prisiminta profsąjungų rūmuose esanti apvali salė su kolonomis ir nepakartojamu aidu. „Nutarėme, kad laikas jai įkvėpti gyvybės”, – idėjos pradžią pasakojo D. Kurauskaitė.
Kažkada ši salė buvo kultūros židinys; virė gyvenimas, grojo muzika, vyko šokiai. „Dar prisimenu, kada čia buvo Jaunimo teatras. Jaučiu didžiulę nostalgiją šiai vietai. Norisi, kad visa tai sugrįžtu, kad žmonės vėl galėtų ateiti ant Tauro kalno praleisti laisvalaikio, pasiklausyti muzikos, pašokti, pažiūrėti koncertą, galiausiai tiesiog maloniai praleisti laiką”, – nostalgiškai pasakojo moteris.
Planai pas D. Kurauskaitę išties dideli. „Kolonų salėje“ norima organizuoti koncertus, šokių vakarus ( „Retro” vakarai), norima suburti vaikų šokių grupes („Baby star dance”), organizuoti susitikimus su žinomais žmonėmis, rengti parodas. Dabar ruošiamasi „Skaitytų knygų mugei”.
„Labai norime, kad mugė būtų pastovi, vyktų bent kas keletą mėnesių. Viskas prasidėjo nuo knygų… Ne paslaptis, kad jos labai brangios, nusipirkus ir perskaičius ne visas knygas norisi kaupti, laikyti. Jų prisirenka daug ir užima vietą. Kur dėti, jei tau jos daugiau nebeprireiks? Manau, kad mugė – puiki išeitis, nes jos metu tu gali pasikeisti, parduoti nebereikalingą knygą, į jos vietą nusipirkti pigiau kito jau perskaitytą”, – apie renginį pasakojo D. Kurauskaitė.
O kaip dėl patalpų, ar sunku jas buvo įsirengti? Pasak verslininkės, salę buvo sunku sutvarkyti, nes ne vienerius metus salė stovėjo nenaudojama. Ji atėmė daugiau jėgų, negu buvo tikėtasi. Tačiau D. Kurauskaitė nesiskundžia: „Nenoriu kalbėti apie sunkumus. Ir nemėgstu žmonių, kurie daug kalba apie tai, ką nori daryti, ar ką darytų, bet nieko nedaro. Jei darai, tai anksčiau ar vėliau, bet padarysi. Tereikia pradėti, o paskui ir pabaigti. O sunkumai užgrūdina. Esu labai dėkinga rūmų vadovybei (savininkui ir administracijai) už tai, kad įsileido, kad pasitikėjo”.
Kuo ši vieta skirsis nuo kitų? D. Kurauskaitės manymu, ši vieta, visų pirma, skiriasi energija, kurią jie čia įkrauna, nes viskas daroma su tokia meile, su tokiu entuziazmu… Ir galvojama visų pirma apie tuos, kurie čia ateis. O visa kita – laikas parodys.
Renginiai „Kolonų salėje“ bus mokami, nes viskas, kas daroma – tik savom lėšom, niekas neremia. Bet organizatorė pažadėjo, kad bus ir nemokamų renginių, bus daromos išimtys, nuolaidos. Daugiau informacijos rasite čia.
Rasa Barčaitė
Nuotr. organizatorių
Į vasario 17-20 dienomis vyksiančią tradicinę knygų mugę patvirtino atvyksią du leidykloje „Tyto alba“ išleistų populiarių knygų autoriai – rusų istorikas, gyvenantis JAV, Yuri‘us Slezkine‘as ir britų žurnalistas ir rašytojas Mike‘as Gayle‘as.
Yuri‘aus Slezkine‘o interpretacinės istorijos šedevras „Žydų šimtmetis. Žydai šiuolaikiniame pasaulyje“ tik pasirodęs lietuviškai knygynuose iškart šovė į perkamiausių knygų dešimtuką.
Kalifornijos universiteto (Berklyje) Slavų, Rytų Europos ir Eurazijos studijų instituto direktoriaus, Maskvos universitete baigusio rusų kalbos ir literatūros studijas, knyga „Žydų šimtmetis“, išleista JAV 2004 m., buvo puikiai įvertinta įvairiose pasaulio šalyse, pelnė metines premijas: Nacionalinę žydų knygos premiją (Rytų Europos studijų kategorija), Wayne‘o S. Vucinicho premiją (ji skiriama Amerikos slavistikos studijų skatinimo asociacijos), Amerikos leidėjų asociacijos premiją už geriausią religijotyros knygą. Knyga išversta į rusų, vokiečių, lenkų kalbas.
Knygos autorius XX amžių vadina „žydų šimtmečiu“, Y. Slezkine‘o veikalas prasideda drąsiu teiginiu, kad „visi pasaulio gyventojai tapo šiek tiek žydais“. Žinoma, tai sakoma perkeltine prasme, bet išsamiai ir įtikinamai aiškinama, kad gyventi šių laikų pasaulyje žydai prisitaikę geriau negu dauguma kitų grupių.
Būsimasis mugės svečias savo knygoje daugiausia dėmesio skiria Rusijos ir Sovietų Sąjungos žydams, ypač ankstyvuoju ir viduriniu sovietinės sistemos gyvavimo etapu, tad nenuostabu, kad šis veikalas traukia mūsų dėmesį ir net kelia ažiotažą, nes žydai XX a. Lietuvoje buvo tapę neatskiriama ūkio, kultūros ir meno dalimi. Beje, „Žydų šimtmetis“ puikiai vertinamas ne tik kaip mokslo veikalas, bet ir kaip literatūros kūrinys.
Yuri‘us Slezkine‘as, be „Žydų šimtmečio“, yra parašęs – „Tarp Dangaus ir Pragaro: Sibiro mitas rusų kultūroje“ (1993), „Arktiniai veidrodžiai: Rusija ir mažosios Šiaurės tautos“ (1994), „SSRS kaip komunalinis butas, arba Kaip socialistinė valstybė skatino etninę atskirtį“ (1994), „Revoliucijos šešėlyje: Rusijos moterų gyvenimo istorijos nuo 1917-ųjų iki Antrojo pasaulio karo“ (2000).
Kitas būsimas 2011 m. knygų mugės ir leidyklos „Tyto alba“ svečias – britų rašytojas ir žurnalistas Mike‘as Gayle‘as, ilgą laiką dirbęs FHM, „Sunday Times Style“ ir „Just Seventeen“ žurnaluose skiltininku. Tai žmogus, puikiai žinantis, kuo gyvena šiuolaikiniai vyrai, jo kūryba pažįstama visoje Europoje. Mike‘as Gayle’as susikūrė sau literatūrinę nišą – vyro išpažinties romaną.
„Lengvosios“ literatūros atstovas lietuvių skaitytojų jau pamėgtas už ne tik šmaikštų, ironišką ir net sarkastišką, bet ir išmintingą romaną „Trūksta tik tavęs“, pasirodžiusį knygynuose šią vasarą. Netrukus skaitytojai galės mėgautis M. Gayle‘o romanu „Vakarienė dviese“, o kitąmet – ir „Mano svajonių mergina“.
Juodaodis rašytojas dažnai klausiamas, ar jis rašo iš savo rasės pozicijų, į tai jis atsako: „Tai tapatybės klausimas, bet jei jautiesi saugus savo tapatybėje, neprivalai jos nuolat propaguoti. Aš puikiai žinau, kas esu. Jau sukurta kone filosofija: jei priklausai pagrindiniam literatūros srautui, vadinasi, esi baltasis, o jei nišai – vadinasi, juodaodis. Aš priklausau pagrindiniam srautui ir visuomet jam priklausysiu… ir esu juodaodis. Man tai – politinis sprendimas. Daugelis to nesupranta ir kritikuoja mane už tai. O man tai tikrai visiškai nerūpi.“
Jau dešimties bestselerių autorius, labiausiai garsėjantis gebėjimu įžvalgiai perteikti vyriškos lyties herojų mąstymą ir požiūrį į meilę, teigia: „Mane žavi žmonių santykiai. Didžiausias mano atradimas keliaujant – kad visame pasaulyje santykiai visur tokie patys: vyrai visur nesupranta moterų, o moterys – vyrų… Vienas mano sąmoningų tikslų – paversti skaitymą malonumu, jis neturėtų būti sunkus darbas. Man tai labai rūpi ir aš tikiuosi, kad skaitytojai mėgaujasi skaitydami mano knygas ir nori jų dar, o tai labai svarbu“.