kvantinė fizika
„Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti“, – sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų. Vos devyni kubitai, susieti ir laikomi superpozicijoje, gali tuo pačiu metu būti bet kuriuo skaičiumi nuo 0 iki 512. Jie gali atlikti daugybę skaičiavimo operacijų vienu metu. Galime tik įsivaizduoti, jei sujungsime kelis šimtus kubitų, gausime daugiau skaičių, negu yra atomų mūsų matomoje Visatoje. Jei sukursime tokius kompiuterius, jų galimybės kardinaliai pakeis mūsų pasaulį.
1935 m. fizikas Ervinas Šriodingeris sugalvojo mintinį eksperimentą. Įsivaizduokite tokią situaciją. Uždarote katę sandarioje dėžėje, prie kurios prijungtas nuodingų dujų balionėlis. Balionėlis yra užsuktas, o jo atsukimą automatiškai nulemia radioaktyvaus mėginio pavyzdžiui, radioaktyvios anglies, bet tinka ir bet koks kitas, skilimas. Palaukiame tiek laiko, kiek vidutiniškai reikia vienam mėginio atomui skilti, ir atidarome dėžę. Ar gyva bus katė, ar mirusi? Kada anksčiausiai galime tai pasakyti tik atidarę dėžę ar kažkiek anksčiau? Jei nežinome, ar katė gyva, iki pat tada, kai dėžę atidarome, tai kokia ji buvo prieš tai?