laikas

Visagalis laikas: penkių draugų išvaizdos pokyčiai per 30 metų
Visagalis laikas: penkių draugų išvaizdos pokyčiai per 30 metų

Kas geriau atspindės, ką su mumis daro bėgantys metai, jei ne nuotraukos? Kita vertus, fotografijos su brangiais žmonėmis, darytos skirtingais gyvenimo periodais, gali sukelti ne tik sentimentus, bet ir daug puikių emocijų.

Pasirodė naujas „Laikas.lt“ žurnalo numeris: ♥ už $
Pasirodė naujas „Laikas.lt“ žurnalo numeris: ♥ už $

Šiame numeryje nebus pokalbių apie prekybos kūnais meną, sekso telefonu išrašų – iš viso beveik nebus temų apie „antrąjį galą“. Bus šiek tiek įdomesnių dalykų…

Negailestingas laikas: išvaizdos pokyčiai nuo 0 iki 100 metų (Video)
Negailestingas laikas: išvaizdos pokyčiai nuo 0 iki 100 metų (Video)

Amžius yra tik skaičius – byloja senas posakis. Visgi, bėgant metams, keičiasi ne tik mūsų požiūris bei vertybės, bet ir išvaizda. Tai bandė užfiksuoti olandų režisierius Jeroen Wolf.

Dvylika laiko planavimo principų
Dvylika laiko planavimo principų

Visai neseniai vadovas įmonėje manęs paprašė padaryti produktyvumo darbe ir laiko planavimo prezentaciją. Norėdama tinkamai pasiruošti aš apklausiau keletą draugų ir kolegų – paprastų žmonių, kurių darbo stiliumi labai žaviuosi – jog šie pasidalintų savo patirtimi.

Laikas visatoje lėtėja
Laikas visatoje lėtėja, pakol visiškai sustos?

Kartais subjektyviai atrodo, kad kuo vyresni esame, tuo greičiau bėga laikas, tačiau Ispanijos mokslininkų iškelta mokslinė teorija formuluoja priešingą prielaidą – laikas visatoje lėtėja, o galiausiai kažkada ir išvis sustos. „Viskas kažkada, po milijardų metų virs viena amžiams sustingusia akimirka“, – tvirtina Bilbao Baskų šalies universiteto (Ispanija) profesorius Chosė Senovila (José Senovilla).

Laiko valdymas arba kaip valdyti savo laiką?
Laiko valdymas arba kaip valdyti savo laiką?

Kaip valdyti savo laiką? Ar egzistuoja efektyvi laiko valdymo sistema? Daugeliui žinoma situacija: susidomėję vartydami eilinę knygą, skirtą reikalams, laikui ir, galų gale, gyvenimui sutvarkyti, mes matome jau gerai pažįstamus „svarbu ir būtina“, „suvalgykite varlę“, „kaip priversti save dirbti“ ir t. t. Visa tai jau ne kartą perskaityta, suvokta ir… neveikia. Rutina, net įvaryta į griežtus kasdienių žygdarbių rėmus, lieka nuobodi ir visiškai nepatraukli daryti dabar, tučtuojau… Ar yra alternatyva?

Nuo sekmadienio gyvensime vasaros laiku
Nuo sekmadienio gyvensime vasaros laiku

Kovo 25-osios naktį, 3 valandą, laikrodžių rodyklės Lietuvoje bus pasuktos valanda į priekį. Vasaros laikas įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį. Sezoniniu vadinamas vasaros laikas bus taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikės pasukti valandą atgal.

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninis laikas įvedamas daugumoje Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 metais. Atkūrus nepriklausomybę šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 metų rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-iųjų pavasarį Ministrų Kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į ES, į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti” dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX a. pradžioje. Dar Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.

Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais.

Prieš pustrečių metų Europos Komisija paskelbė ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją – nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.

Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Mat didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.

Lietuvoje sezoninis laikas dar bus taikomas iki 2016-ųjų.

Seimas yra pasisakęs prieš laiko kaitaliojimą, tačiau Europos Komisijos direktyvos dėl sezoninio laiko pratęsė jo galiojimą.

Vyriausybė teigia ieškanti būdų, kaip būtų galima Lietuvoje panaikinti sezoninį laiką, tačiau pripažįsta, kad tai padaryti bus sunku, nes kitos Europos šalys šio siekio neremia.

Kaip protingai panaudoti laiką
Kaip protingai panaudoti laiką

Daugumai žmonių laikas yra pati opiausia problema, kai iš tiesų būtent jis turėtų būti priemonė savajam „aš“ realizuoti, ne tik darbe, bet ir laisvu laiku. Juk kuo daugiau laisvo laiko turime, tuo jo vertė didesnė.

Nuo sekmadienio gyvensime vasaros laiku
Nuo sekmadienio gyvensime vasaros laiku

Lietuva pereina prie vasaros laiko. Sekmadienį, trečią valandą nakties, laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį. Pagal vasaros laiką Lietuva gyvens septynis mėnesius. Vasaros laikas bus atšauktas paskutinįjį spalio sekmadienį – spalio 30-ąją.

Pirmoji žmonijos laiko mašina?
Pirmoji žmonijos laiko mašina?

Jeigu Tomo Veilerio (Tom Weiler) ir Čiui Man Ho (Chui Man Ho) sukurta teorija yra teisinga, tuomet Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) – sudėtingiausia suabatominio pasaulio tyrimų laboratorija Žemėje – turėtų tapti pirmąja mašina, galinčia priversti medžiagą keliauti laiku į praeitį.