lietuva
„Mis pasaulis 2014“ vyksta Lietuvoje. Tai pabandė įsivaizduoti šokėja bei choreografė Vilma Pitrinaitė, visai neseniai savo pasirodymą pristačiusi tebesitęsiančiame festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“. Užsienyje gyvenanti bei dirbanti menininkė nepabūgo gilintis į svarbias, kartais juokingas, kartais skaudžias savo bei šalies identiteto temas, taip pat šokio judesiu analizuoti įvairialypę grožio konkursų realybę. Su autore, kuri kadaise metusi ekonomikos studijas išvyko mokytis šiuolaikinio šokio į Prancūziją, kalbamės jos ir dramaturgo Thomo Pondevie darbo „Mis pasaulis 2014 Lietuva“ premjeros Lietuvoje išvakarėse.
Žinau, kad nebemadinga šiais laikais duoti garbės žodį, bet prižadu, kad visi, visi visi pinigai iš šio projekto bus skirti tiems, kas sąžiningai rūpinasi nukentėjusiais Kijeve ir taikos palaikymu Ukrainoje.
Jei pritariate mano idėjai, junkitės, dalinkitės! Įsigykite gobtuvą sau arba kaip dovaną draugui ir tapkite gėrio dalimi.
Internete ką tik pasirodė naujas netikėtas ir šmaikštus pasaulio žemėlapis, kuriame kiekviena šalis įvardyta tuo, kas jai geriausiai sekasi. Tad žemėlapis labai neliūdnas: yra valstybių, kurios gyventojams geriausiai sekasi daugintis (ne, tai ne Kinija – pastaroji, beje, pirmauja ne tik pagal CO2 emisijas, bet ir pagal atsinaujinančios energijos šaltinius) arba į kuriuos dažniausiai trenkia žaibas (! pasirodo, tai – Meksika). Kuo pasaulyje pirmauja Lietuva?
Smalsūs praeivių žvilgsniai ir šūksniai, fotoaparatų blykstės, iškviesti policijos ekipažai, kopėčios, kuriomis užlipti išdrįsdavo ne kiekvienas, ir gyvenimas ant „Lietuvos“ stogo – tokia buvo dviejų savaičių kasdienybė, kuria mėgavosi Pietryčių Azijoje išgarsėjęs lietuvis menininkas Ernestas Zacharevič ir Vilniaus gatvės meno festivalio „Vilnius Street Art“ komanda.
Jei ištirptų visi pasaulio ledynai, kurių Žemėje yra daugiau kaip 21 mln. km³, jūros lygis pakiltų 80,5 metro kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Įvykiams susiklosčius pagal tokį scenarijų, neatpažįstamai pasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu.
Graži lietuviška gamta – puikus traukos objektas ne tik užsienio turistams, bet ir keliaujantiems, savo kraštą norintiems pažinti lietuviams. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pernai metais suskaičiavo lankomiausius gamtos objektus saugomose teritorijose, o GRYNAS.lt pateikia šių vietų dešimtuką.
Šeštadienį „Eurovizijos“ dainų konkurso finale paaiškės 2013 metų nugalėtojas. Pirmoji vieta, kaip ir prieš pusfinalių etapą, prognozuojama Danijos atstovei Emmelie De Forest ir jos dainai „Only Teardrops“. Andriui Pojaviui, kuris finale į Malmės arenos sceną lips antruoju numeriu, teks dalintis paskutinę vietą su ispanų atstovais „El Sueno de Morfeo“, prognozuoja lažybų tarpininkai.
Po pergalingo Andriaus Pojavio pasirodymo pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje, kur vienas pirmųjų jis sužinojo, jog Lietuva pateko į finalą, socialinis tinklalapis „Facebook“ tiesiog lūžo žinomų žmonių pasisakymais. Kaip nebūtų keista, lietuviai dar kartą įrodė auksinę taisyklę, kuri lygiai taip pat dažnai naudojama ir krepšinyje: jei nepasiseka – „taip ir sakėme, kad jie – nieko verti“, o jei sėkmė nusišypso – „tik to ir buvo galima tikėtis!“
Ypač žiaurūs lietuvių gaujų siautėjimai Norvegijoje ne juokais gąsdina šios turtingiausia Europos valstybe laikomos šalies gyventojus. Kas verčia lietuvius plėšti, žudyti ar prekiauti narkotikais, Lietuvoje aiškinosi norvegų žurnalistai.
Baltijos kelias yra svarbus įvykis ne tik Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet ir visam pasauliui. Surinkome tik keliolika iš daugybės komentarų, kuriuose užsienio šalių piliečiai išreiškia padėką ir palaikymą.
Aukščiausias Niujorko pastatas šiandien nušvis Lietuvos vėliavos spalvomis. Taip pagerbiama kiekviena valstybė, kurios sportininkai dalyvauja Olimpiadoje.
Lietuvis krepšinio gerbėjas Lietuvos ir Argentinos vyrų krepšinio rinktinių susitikimo metu juodaodžius gerbėjus pasveikino nacistiniu ženklu. Policija įvykį tiria ir bando nustyti vyro tapatybę.
Filmas „Mes už… Lietuvą!“ kalba ne tik apie krepšinį, tai juosta apie vienybę, kuri iš aikštės persikelia į tribūnas bei pamažu užvaldo visą šalį.
„Misija Sibiras“ bandomasis žygis, prasidėjęs šeštadienį, gegužės 26 – ąją ir trukęs iki sekmadienio, tapo fiziškai sunkiu, tačiau dvasiškai praturtinančiu išbandymu kiekvienam dalyviui.