Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Lietuvos ir Estijos nacionaliniai operos teatrai pradeda precedento neturinčias pasikeitimo operos ir baleto spektakliais gastroles.
Talino nacionalinė opera Vilniuje rugsėjo 23-28 dienomis rodys penkis geriausius savo pastatymus: tris operos spektaklius – Džakomo Pučinio (Giaccomo Puccini) „Toską”, kurią režisavo Raimondas Banionis, „Bohemą” bei Sergejaus Prokofjevo „Meilė trims apelsinams” ir du baletus – legendinį britų choreografo Keneto Makmilano (Kenneth MacMillan) baletą „Manon” pagal Žiulio Masnė (Julles Massenet) muziką ir britų choreografo Deivido Niksono (David Nixon) baletą „Trys muškietininkai”.
Pasak Estijos operos trupės direktoriaus Marto Miko (Mart Mikk), tokios mainų programos turėtų būti labai drąsiai sutinkamos ir vykdomos, o didžiausiu įvykiu svečias vadina praėjusio sezono premjerą – šiuolaikiškai pastatytą S. Prokofjevo operą „Meilė trims apelsinams”, kuri Taline atliekama estų kalba su nedideliais intarpais rusų kalba. Estų kalba ši opera skambės ir Vilniuje.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) į Taline tuo pat metu rodys keturis spektaklius: operas „Otelas” ir „Žydė” bei du baletus – „Romeo ir Džuljetą” ir „Raudonąją Žizel”.
Tai didžiausias Lietuvos ir Estijos kultūrinio bendradarbiavimo projektas. Lietuvai apie pusę milijono litų kainuosiančioms gastrolėms Kultūros ministerija skiria 130 tūkst. litų paramą, remia ir privačios įmonės.
LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas teigia, kad tokie pat didelio masto mainai spektakliais numatomi ir su Rygos operos teatru 2012 metų rudenį.
Spalio mėnesį Vilniuje laukiama Baltarusijos baleto trupės, lietuvių žiūrovams rodysiančios jau egzotišku mūsų scenoje tapusį Aramo Chačaturiano baletą „Spartakas”.
Lapkričio mėnesį Vilniuje laukiama Kauno valstybinio muzikinio teatro gastrolių, o LNOBT choras vyks į netoli Honkongo vyksiantį Makau festivalį dainuoti „Laisvojo šaulio” pastatyme.
Naujiesiems metams LNOBT išleis baleto „Žydrasis Dunojus” pagal Johano Štrauso (Johann Strauss) muziką premjerą. Dviejų veiksmų baletą statys žinomas Rusijos choreografas Andrejus Melanjinas kartu su lietuvių žiūrovams puikiai pažįstamu dailininku Viačeslavu Okunevu.
Pasak Lietuvos baleto vadovės Tatjanos Sedunovos, šis baletas prieš 15 metų rodytas LNOBT scenoje ir buvo labai mėgstamas bei gausiai lankomas. „Norime atgaivinti senąjį spektaklį, žavėjusį publiką šampano skoniu, gėriu ir grožiu, kad dabar jis sužibėtų kitaip”, – sako T. Sedunova.
Po Naujųjų metų Lietuvos baleto trupės laukia gastrolės į Italiją, o sezono pabaigai turėtų pasirodyti Piotro Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas”, kurią Vilniuje statys rusų režisierius Vasilijus Barchatovas.
Dar viena šio LNOBT sezono naujiena – į teatro sceną iš Trakų perkeliama Amilkarės Ponkielio (Amilcare Ponchielli) opera „Lietuviai” – kitų metų vasario mėnesį teatro scenoje bus rodomas šios operos koncertinis atlikimas.
Birželį pamatyti geriausius sezono spektaklius Vilniuje žiūrovus dar kviečiantis Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) jau skelbia 2011-2012 metų sezono spektaklius ir gastroles.
Ateinantį sezoną teatras pradės švente – į rugsėjo 1-ąją rodomą Anatolijaus Šenderovo baletą „Dezdemona” visus moksleivius, studentus, mokytojus ir dėstytojus teatras pakvies nemokamai.
Sezono pradžioje, rugsėjo mėnesį, bus galima pamatyti naujausius LNOBT spektaklius – operą „Otelas”, baletus „Barbora Radvilaitė”, „Kopelija”, Čipolinas”.
Rugsėjo pabaigoje Vilnius sulauks istorinių, pirmą kartą per nepriklausomybės 20-metį rengiamų Estijos nacionalinės operos gastrolių, Vilniuje estai planuoja parodyti net 5 spektaklius – Džakomo Pučinio (Giaccomo Puccini) operas „Toska”, „Bohema” ir Sergejaus Prokofjevo operą „Meilė trims apelsinams” bei du baletus – nuotykių kupiną „Trys muškietininkai” ir vieną naujausių Estijos baleto premjerų, choreografo Keneto Makmilano (Kenneth MacMillan) spektaklį „Manon” pagal Žiulio Masne (Jules Masenet) muziką. Tuo pat metu LNOBT rodys savo spektaklius Estijos sostinės žiūrovams.
Ateinantį sezoną Vilniuje gastroliuos ir Kauno muzikinis teatras, lapkritį Vilniuje rodysiantis operetes „Šikšnosparnis” ir „Grafas Liuksemburgas” bei populiarųjį miuziklą „Muzikos garsai”.
Vilniuje laukiama ir Baltarusijos didžiojo nacionalinio akademinio baleto teatro dovanos – spalio 29 d. kaimynai rodys baletą „Bachčisarajaus fontanas”.
Naująjį sezoną LNOBT vėl kvies į spektaklių premjeras. Staigmena laukia baleto mylėtojų – ateinantį sezoną baleto premjerų bus daugiau nei operos.
Pirmoji baleto premjera suplanuota Naujiesiems metams – 2012-uosius pasitiks svajinga Johano Štrauso (Johannes Strauss) muzika, skambanti balete „Žydrasis Dunojus”, kurio premjera įvyks gruodžio 31 d. Kovo pradžioje baleto mylėtojai bus kviečiami į N. Čerepnino baletą „Armidės paviljonas”, prieš šimtą metų pirmą kartą pastatytą Sergejaus Diagilevo Rusų sezonuose. Vilniaus scenoje išvysime visiškai naują, specialiai mūsų teatrui sukurtą Londono „Covent Garden” teatre dirbančio choreografo S. Samodurovo šio baleto versiją.
Didžioji sezono operos premjera – viena gražiausių Piotro Čaikovskio operų „Eugenijus Oneginas”. Jos laukiama gegužės 18 dieną. Operą Vilniuje statys jaunas režisierius iš Maskvos Vasilijus Barchatovas ir dirigentas Robertas Šervenikas.
Kaip ir kasmet, teatras švęs keletą jubiliejų – operos solistų Arvydo Markausko, Vaclovo Daunoro, Vincento Kuprio, Irenos Milkevičiūtės, baletas sveikins Voldemarą Chlebinską.
Ateinantį sezoną Vilniuje dainuos ir šoks nemažai kviestinių solistų, bus ir nemažai lietuviškų debiutų. Baritonas Vytautas Juozapaitis pirmą kartą atliks klastingojo Jago vaidmenį „Otele”, Vaidas Vyšniauskas – Zygmundo partiją „Valkirijoje”. Du vaidmenis rengia Tadas Girininkas – „Rigolete” jis dainuos Sparafučilę, operoje „Karmen” – Cunigą. Operoje „Žydė” numatytas Liudo Norvaišo debiutas – solistas rengia Kardinolo Bronji vaidmenį. Lietuvos publikai įdomu bus „Skrajojančiame olande” išgirsti Almą Švilpą, jau kelerius metus dainuojantį Vokietijos teatruose.
Baleto spektakliuose naujais vaidmenimis debiutuos pagrindinių partijų atlikėjai: primabalerina Olga Konošenko balete „Graikas Zorba” šoks Marinos vaidmenį, o Martynas Rimeikis „Rusiškajame Hamlete” – Favoritą. Viename iš „Don Kichoto” spektaklių šoks balerina Jurgita Dronina (Olandija).
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kviečia į paskutinę šio sezono baleto premjerą – choreografės Anželikos Cholinos sukurtą baletą „Barbora Radvilaitė” pagal Stasio Vainiūno, Arvydo Malcio, lenkų kompozitoriaus Henriko Mikalojaus Gureckio (Henryk Mikolaj Gorecki), kitų kompozitorių muziką.
Spektaklio muzikos vadovas – Robertas Šervenikas, dailininkai Marijus Jacovskis ir Juozas Statkevičius. Premjeriniai baleto spektakliai numatomi gegužės 27, 28 ir 29 dienomis.
Barboros vaidmenį balete rengia primabalerina Olga Konošenko ir A. Cholinos spektaklyje „Ana Karenina” išgarsėjusi balerina Beata Molytė. Žygimantą Augustą šoks Eligijus Butkus ir Martynas Rimeikis. Karalienę Boną – Živilė Baikštytė ir Rūta Kudžmaitė, Žygimantą Senąjį – Aurelijus Daraškevičius. Spektaklyje šoks visa LNOBT baleto trupė, dalyvauja mimanso, choro artistai.
Barbora Radvilaitė (1520-1551) – viena garsiausių Lietuvos istorinių asmenybių, Lenkijos karalienė, Žygimanto Augusto antroji žmona. Užsisklendusi intymių išgyvenimų pasaulyje, neturėjusi jokių politinių aspiracijų ir tik žadinusi jas savo artimiesiems ir amžininkams, ji sukėlė tikrą sąmyšį to meto valstybės gyvenime ir vien savo buvimu paliko jame ryškų pėdsaką. Neįtikėtina, unikali karalių meilės istorija šį kartą atgims baleto spektaklyje.
„Lietuviams Barbora Radvilaitė – grožio ikona, meilės stebuklas. Mano užduotis – maksimaliai priartėti prie istorinės tiesos. Tačiau kad ir kaip pasakočiau, istorikams tai bus mano, kaip kūrėjos, tiesa. Turiu lietuviško kraujo ir esu idealistė, todėl šią meilės istoriją idealizuosiu. Ir darysiu tai su dideliu malonumu. Noriu, kad mes negyventume vien svetimų šalių istorijomis, juk turime tokią ryškią savąją!” – sakė teatro žurnalui „Bravissimo” choreografė A. Cholina.
Pasak kūrėjos, ji siekia sukurti tokį spektaklį, kurio niekada niekam nekiltų ranka išimti iš repertuaro. „Noriu, kad jo siužetas konkuruotų su kitais klasika tapusiais libretais ir reprezentuotų mūsų šalį, Lietuvą, iš pačios gražiausios pusės”, – teigia A. Cholina.