Londono olimpinės žaidynės
Nanning mieste Kinoje užaugo ne viena Olimpinių aukso medalininkų karta. Vaikai negailestingai treniruojami ir spaudžiami nuo pat mažumės, o daugeliui iš jų tik penki ar šeši metai. Tėvai vaikus atiduoda i Nanning gimnazijos trenerių rankas vildamiesi, kad jų atžalos kadanors galės nugalėti Amerikiečių bei kitus atletus ir iškovoti prizines Olimpinių žaidynių vietas. Vaikai stengiasi ne mažiau nei suaugę Vakarų pasaulio atletai, tačiau paruošimo metodika daugeliui atrodo per griežta. Treneriai stovi mergaitėms ant kojų iki kol jos apsipila ašaromis, o viso to tikslas – gerinti rekordus ir sekti Ye Shewin‘o pėdomis. Praeitą šeštadienį jis iškovojo plaukimo auksą bei pagerino pasaulio rekordą daugiau nei viena sekunde.
Savo tapatybės neatskleidžiantis Jungtinės Karalystės grafiti piešėjas Banksy prieš kelias valandas savo internetiniame puslapyje paskelbė du naujus Londone nupieštus darbus, skirtus penktadienį šiame mieste prasidėsiančiai Olimpiadai.
Neseniai buvo pristatytas režisieriaus Andriaus Lekavičiaus filmas „Mes už… Lietuvą!“. Filmas, kuriame įamžintos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovos bei jų užkulisiai Europos krepšinio čempionate – emocingas ir intriguojantis. Todėl nusprendėme pasidomėti ir apie filmo kūrimo užkulisius apie kuriuos įspūdžiais su „Laikas.lt“ portalu dalinasi režisierius.
Kokias svarbiausias pasiruošimo „pamokas“ reikėjo atlikti prieš filmavimą?
Visų pirma, reikėjo apžvelgti filmo herojų charakterius, kuriuos buvau numatęs dar prieš pat filmavimą. Žaidėjai yra labai ryškūs, o jų vaidmenys krepšinio aikštelėje yra gana lengvai nuspėjami. Galima sakyti, jog apie 70 – 80 proc. mano įžvagų buvo taiklios. Skirtingai nuo kitų filmų, šio filmo žanras reikalavo turėti kelias siužetines linijas ir kelis scenarijus. Nepaslaptis, jog šios kino juostos rezultatas priklausė nuo rinktinės rezultatų.
Kuris iš Jūsų numatytų scenarijų pasitvirtino?
Pats filmo scenarijus yra apie krepšinio komandą ir jo herojus, kurie suvienijo mūsų tautą per europos krepšinio čempionatą. Ši pagrindinė siužeto linija buvo visuose scenarijuose. Tiesa, nors dabartinis scenarijus ir nėra geriausias, kuris galėjo būti rinktinei iškovojus pergalę, bet tikrai nėra blogiausias. Buvo paruoštas scenarijus ir blogiausiam rezultatui, gerai, kad jo neprireikė.
Ar geriausias scenarijus režisieriui sutampa su tautiečių geriausiai vertinamu scenarijumi?
Neslėpsiu, jog kuriant filmą reikia ir blogų momentų, nes tai suteikia gyvumo. Dėliojant filmo arką, reikia dinamikos, pakilimų ir nuosmukių. Šiame filme to pakanka. To, kas nutiko Europos krepšinio čempionato metu Lietuvos rinktinei vienareikšmiškai negalėčiau vertinti. Žinoma, kad galėjom patekti į pusfinalį, o ne į ketvirtfinalį ir tada būtume kovoję dėl trečios vietos. Šis scenarijus tautai būtų labiau patikęs. Visuomet sporto dokumentikoje yra geriausia, kai yra laimima. Kita vertus, tikslas pasiektas – buvo patekta į Londono olimpiadą. Mano manymu, olimpiada yra daug svarbiau, todėl skambiai galima pasakyti, jog šis filmas – savotiškas kelias į Londoną.
Spaudos konferencijoje užsiminėte, jog viena kulminacinių vietų – lietuvių pralaimėjimas prieš makedonus. Kokios emocijos vyravo užkulisiuose?
Po šio pralaimėjimo užkulisiuose vyravo dvejopos nuotaikos. Buvo ne tik daug nusivylimo ar ašarų dėl pralaimėjimo prieš makedonus, bet ir vyravo viltis, jog dar liko kova dėl kelialapio į į Londono olimpines žaidynes. Todėl rūbinėje užfiksuotas ne tik nusivylimas po nesėkmingos kovos su makedonais, bet ir nauja viltis su nauju rytojumi prieš kovą su slovėnais. Kaip treneris Kęstutis Kemzūra yra pasakęs: „Didvyris – ne tas, kuris stipriai smogia, o tas, kuris sugeba atlaikyti tą smūgį ir smogti atgal”. Manau, kad Lietuvos rinktinė taip ir padarė.
Kaip kūrybinė komanda jaučiasi sudalyvavusi šio filmo kūrime ir kokios jos nuotaikos?
Aišku, kad prieš pačią kūrybinę veiklą buvo startinis jaudulys visiems. Jaudinosi ne tik krepšininkai, bet ir mes. Galėjome tik įsivaizduoti, kaip viskas vyks. Visi su nekantrumu laukėm to, bet viskas pavyko puikiai. Patenkinti, manau, visi. Ir kaip sakė Robertas Javtokas, kad jam bus smagu šį filmą parodyti savo vaikams, taip ir mums. Manau, kad ir visa kūrybinė grupė norės šį filmą parodyti savo vaikams ir vaikaičiams. Juk smagu pasakoti apie tai, kaip iš arti teko prisiliesti prie šio išskirtinio istorinio įvykio Lietuvai.
Galiu drąsiai sakyti, jog trenerio Kęstučio Kemzūros vertybės: buvimas kartu, buvimas komandoje vardan tikslo, jo įkvepiančios kalbos – lengvai pritaikomos ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir realiame gyvenime. Todėl ši neįkainojama patirtis verčia susimąstyti ir apie tokias vertybes, kaip tautos vienybė, juk esame nedidelė tauta…
Kaip manote, kokia ateitis laukia šio filmo?
Aš labai tikiuosi, kad bus gera ateitis. Nors prisipažinsiu, kad yra šiek tiek nerimo prieš pat premjerą, bet tai daugiau sportinis jaudulys ar adrenalinas. Tikrai nesvarstau, ar mes kažką ne taip padarėm. Žinau, kad lyginant su tuo, kokias technines, logistines ir finansines galimybes turėjome, pasiekėme geriausią rezultatą.
Kuris filmo herojus Jums labiausiai įsiminė?
Jie visi yra labai stiprios asmenybės ir ryškios individualybės. Kalbu ne tik apie krepšininkus, bet ir apie rinktinės aptarnaujantį personalą. Manau, kad Kęstutis Kemzūra labai kuklinasi, jog jis nevertas filmo, o aš, manau, kad jie visi be išimčių yra verti filmo. Tiesa, labai nuoširdžiai mane nustebino treneris. Asmeniškai man, treneris Kęstutis Kemzūra ir legendinis rinktinės masažistas Juozas Petkevičius – autoritetai. Juozas yra labai šilta asmenybė. Šalia rinktinės jis yra nuo 1992 metų. Reikia būti stipriai asmenybei, kad išbūtum tiek metų ten. Jis nuolat yra šalia tų vyrų, todėl ir šiame filme jam yra skirtas labai svarbus vaidmuo – jis to nusipelnė.
Kitą vasarą Londone vyks svarbiausias sporto renginys – Londono olimpinės žaidynes. Ta proga, pateikiame Jums keletą įdomių technologijų faktų.Tiesa, nepamirškime ir to, kad kiekvienas žaidynes rengianti šalis ir miestas stengiasi padaryti taip, kad aplenktų savo pirmtaką. Ir, žinoma, pagerinti įvaizdį dėl įvairių nesklandumų. Tarkime, Pekinas sukėlė protestų bangą dėl kone diktatoriško rėžimo, o Londono įvaizdis krito po visai neseniai vykusių riaušių.
2012 metais Londone vyksiančių Vasaros olimpinėms žaidynių organizatoriai pripažįsta, kad daugiau nei milijonui bilietus bandžiusių įsigyti sporto šakų aistruolių teko nusivilti. Bilietų paklausa pasiūlą lenkė net keturis kartus daugiau kartų nei iki šiol skelbta.
Londono Olimpinių ir parolimpinių žaidynių organizacinis komitetas LOCOG (London Organising Committee of the Olympic Games and Paralympic Games) labai nustebo, kad graibstomi ne visi, o kuo pigesni bilietai. Suprantama, kam mokėti 2012 svarų (8 tūkst. litų), jei gali pasitenkinti išleisdamas 20 svarų (81 litas).
Patvirtinta, kad apie 250 tūkstančių sporto gerbėjų nepavyko sėkmingai prisiregistruoti dėl dalyvavimo kitąmet Londone vyksiančiame renginyje. Taip pat paaiškėjo, kad bilietų paklausos tiesiog neįmanoma suvaldyti – net 55 procentai iš visų 1,8 milijono paraiškų bilietams įsigyti nebuvo sėkmingos. Taip, tokia gausybė prašymų, ir jokio bilieto į sporto renginį. Esą į dalį vietų stadione sistema norintiems „išskyrė“ bilietus daugybę kartų ir į didžiąją dalį sporto varžybų. Visi jie bus atrinkti burtų keliu.
LOCOG atsitiktine tvarka vis dar atrinkinėja „perpildytas“ žaidynių vietas ir tvirtina paskutinius kredito kortelėmis atliktus pavedimus. Per tris likusias dienas sėkmė nusišypsos daliai iki balandžio pabaigos užsiregistravusių fanų. Birželio 24 d. visiems laimingiesiems bus pranešta, kur jie sėdės varžybų metu.
Žaidynių atstovas britų dienraščiui „The Daily Mail“ tokių pretenzijų nekomentavo teigdamas, kad galutiniai duomenys apie pirmųjų sirgalių siekį įsigyti bilietus nebus atskleisti iki kitos savaitės, kai baigsis pirmasis platinimo etapas.
Esą dėl sunkios ekonominės situacijos pasaulyje, dauguma sirgalių bandė įsigyti pigesnius D ir C kategorijos bilietus, prekyba kuriais jau sustabdyta. Bilietai į visas finalines lengvosios atletikos, plaukimo, dviračių treko ir gimnastikos varžybas buvo „perskirstyti“ daugybę kartų, tad laukia „varginanti“ ir įtempta aistruolių atranka.
Visi norintys, kuriems per pirmąjį bandymą nepavyko įsigyti bilietų, kviečiami dalyvauti antrajame pirkimo etape. Šis vyks principu „pirmas atėjai, pirmas gavai“ jau šio mėnesio pabaigoje. Tačiau šie laimingieji iš savo kišenės už dalyvavimą mėgstamuose renginiuose turės pakloti gerokai daugiau nei buvo numatę iš pradžių.
Už sėdėjimą A ir B kategorijų vietose gali tekti atseikėti daugiau nei 1 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. „The Daily Telegraph“ pripažįsta – beveik nelikę bilietų į populiaresnes sporto varžybas.
LOCOG šio pasiūlymo metu visuomenei skyrė 6,6 milijonus bilietų, o tai yra 75 proc. visų numatytų žaidynių vietų. Likusi bilietų dalis atiteks rėmėjams, transliuotojams, žiniasklaidai, tarptautinėms sporto šakų federacijoms, nacionaliniams olimpiniams komitetams, Tarptautinio olimpinio komiteto nariams ir kitiems svarbiems asmenims.
Šimtai tūkstančių gerbėjų nusivylę dėl nesėkmingai pasibaigusių mokėjimų. Dalis jų taip pat piktinosi dėl informacijos trūkumo apie geriausius bilietų įsigijimo būdus.
Laikas.lt