Meilės žygis Valdovų keliu

Prieš daugiau nei dvi savaites iš Vilniaus iškeliavusius „Meilės žygio Valdovų keliu“ raitelius Lenkijoje alina didelis karštis ir pavojingi keliai.

Visą savaitę žygeivius lydi 25 – 30 laipsnių Celsijaus kaitra. Istorinės kelionės raiteliai dažnai patenka į ekstremalias situacijas ir dėl siaurų, tvarkingai išasfaltuotų Lenkijos kelių.

„Sakyčiau, kad šiemet joti yra sunkiau dėl oro temperatūros. Pernai jojome mėnesiu vėliau, nebuvo tokių didelių karščių. Stengiamės joti rytais ir vakarais, kad išvengtume pačios aštriausios saulės, kuri atima tiek raitelių, tiek žirgų jėgas.“, – teigia „2000km istorijos” žygyje iki Juodosios jūros su žemaituke Žyga nujojęs Česlovas Marcinauskas.

Pasak raitelių, keliaujant su žirgais, stipriai įtampą didina Lenkijos keliai. „Lenkijoje keliai gana siauri, neturi kelkraščių, net mažiausi keliukai padengti asfaltu, todėl joti su žirgais yra sudėtinga. Taip pat pavojų didina prie pat važiuojantys krovininiai automobiliai, kurių vairuotojai mus pamatę ne visada spėja sumažinti greitį ar padidinti atstumą tarp automobilio ir žirgų“, – pasakoja raitelis iš Lazdijų Algirdas Motiejūnas.

Drauge su žygeiviais keliaujantis šuo Alšis taip pat susidūrė su Lenkijos kelių pavojais. Alšį prieš kelias dienas užkliudė automobilis. Pasak veterinarijos daktarės Linos Petrylienės, jokių sužeidimų nėra, tačiau vardan šunelio saugumo nutarta, kad Krokuvą jis pasieks važiuodamas automobiliu. Norėdami praskaidrinti Alšio nuotaiką, žygeiviai vakar ištikimajam kelionės draugui surengė gimtadienio puotą.

Iš Baltarusijos į Lenkiją prieš savaitę įjoję devyni raiteliai įveikė jau daugiau nei 900 kilometrų. Buvusioje Lenkijos karalystės teritorijoje žygeiviai aplankė Jogailaičių, dar vadinamo Valdovų, kelyje esančią Lukovo XVII amžiaus Šv. Kryžiaus pakėlimo bažnyčią, Stare Zadybie miestelį, Jogailaičių pastatytą ir iki šiol išlikusį dvarą Koženicuose, kur gimė Žygimanto Augusto tėvas Žygimantas Senasis.

Raitelių kelyje taip pat buvo medaus ir pieno pasakų šalimi vadinamas Jedlna miestelis bei vienas seniausių Lenkijos miestų Radomas, kur Žygimantas Augustas iškilmingai pasitiko savo mylimą žmoną Barborą Radvilaitę, vykstančią pas jį į Krokuvą. Raiteliai įsiamžino Ilžos XIV amžiaus vyskupams priklausiusios gynybinės pilies fone bei prie Šidluve esančių „Krokuvos vartų“.

Jau poryt žygeiviai drauge su išvermingaisiais žemaitukų žirgais turėtų pasiekti Vavelio rūmus Krokuvoje, kur Barbora Radvilaitė 1550 metais buvo karūnuota Lenkijos karaliene.

Laikas.lt

Devyni Lietuvos raiteliai pirmadienį išlydėti nuo Valdovų rūmų Vilniuje į „Meilės žygį Valdovų keliu” Krokuvos link.Ištvermingaisiais žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.

Praėjusį rudenį iki Juodosios jūros žemaitukų žirgais nujoję lietuviai ruošiasi naujam žygiui. Rugpjūčio 8 dieną devyni raiteliai prie Valdovų rūmų Vilniuje ketina pradėti „Meilės žygį Valdovų keliu“ Krokuvos link. Žemaitukų žirgais keliaudami per buvusias Abiejų tautų respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.

„Šiandien yra aktualu prisiminti bendrą istoriją, kuri dažnai pamirštama. Lietuvių ir lenkų santykiuose šiuo metu susidariusi negatyvi atmosfera, kurią norime bendromis pastangomis išsklaidyti, juk ilgą laiką buvome viena valstybė, mus jungia šimtametė praeitis, kurios pagrindu galime kurti draugišką ateitį“, – teigia projekto „Meilės žygis Valdovų keliu“ idėjos autorius ir organizatorius, pats visą kelią josiantis ant žirgo, Giedrius Klimkevičius.

Raiteliai drauge su palyda senuoju Jogailaičių keliu ketina per aštuoniolika dienų įveikti apie 1000 kilometrų. Rugpjūčio 26 – ąją žygeiviai turėtų pasiekti buvusią Žygimanto Augusto karališkąją rezidenciją – Vavelio rūmus Krokuvoje.

Dvi viduramžių sostines – Krokuvą ir Vilnių – jungiančiu keliu, anot profesorės Raimondos Ragauskienės, dažnai vykdavo bendri Lenkijos ir Lietuvos valdovai. Prieš 460 metų šiuo keliu Žygimantas Augustas parlydėjo Barboros Radvilaitės palaikus į Vilnių, todėl šis kelias yra gavęs „meilės kelio“ vardą.

Į „Meilės žygį Valdovų keliu“ išjoti ruošiasi septyni vyrai ir dvi moterys. Dešimtasis raitelis iš Lenkijos prisijungs kirtus Baltarusijos – Lenkijos sieną.

Kelionei buvo pasirinkti žemaitukų veislės žirgai, kurie žygyje iki Juodosios jūros patvirtino savo rūšies unikalumą. Žemaitukai pasižymi ypatinga ištverme, energingumu, nereiklumu ir universalumu. Tačiau šios veislės žirgų, kurie savo patikimumą įrodė dar Vytauto Didžioje laikais ne viename istoriniame mūšyje, yra likę ne daug.

„Aš asmeniškai į žygį vėl išsiruošiau dėl žemaitukų veislės išsaugojimo. Pats į žygį keliausiu su žemaituke Žyga, kuri maudėsi ir Juodosios jūros bangose. Turėtume didžiuotis žemaitukų veisle, jos neeilinėmis savybėmis ir pasistengti dėl šios veislės išsaugojimo“, – teigia „Meilės žygiui Valdovų keliu“ besiruošiantis Česlovas Marcinauskas iš Kernavės.

Istorinis žygis bus įamžinamas video medžiagoje, iš kurios vėliau planuojama sukurti dokumentinį filmą. „Meilės žygio Valdovų keliu“ naujienas galima sekti žygio dienoraštyje www.vilnius-krakow.com .