meno kūriniai
Žiemą galima grožėtis ne tik Kalėdoms pasipuošusiu miestu, mirgančiomis kalėdinėmis eglutėmis ar baltais minkštais sniego pusnynais. Žiūrint labai atidžiai galima pastebėti, regis, žmogaus akiai nematomus dalykėlius – miniatiūrines snaiges, šalčio suformuotus mažučius meno kūrinius.
Mėnesį trukęs konkursas auksarankiams „Feniksas“ iš garažų, rūsių ir namų į dienos šviesą ištraukė tikrų meno kūrinių – mechanikos mėgėjai su menininkų sielomis pademonstravo, kokių originalių skulptūrų, žvakidžių ar pakabų galima sukurti iš nereikalingų transporto priemonių detalių.
„Metalo laužo krūva man tarsi aukso krūva, kuri duoda peno sielai, – pasakoja geriausio kūrinio autorius Renaldas Darius Dulinskas iš Vilkaviškio. – Į naudotas automobilių, motociklų, skalbimo mašinų, laikrodžių ir kitokių mechanizmų detales žiūriu kitaip nei daugelis. Numesta metalo detalė gali tapti sunkvežimiu, lėktuvu, traktoriumi, o kelios veržlės ir keletas centimetrų vielos gali įsikūnyti į įvairių profesijų žmones, paukščius, gyvūnus augalus“. Jo iš rastų senų detalių sukurtas garvežio modelis pelnė daugiausia balsavusiųjų simpatijų.
„Visi šie darbai pagaminti iš nebereikalingų smulkių detalių, kurios per laiką susikaupia likučių dėžėje. Jiems sukurti reikėjo daug laiko. Gaminant tokius suvenyrus svarbu ne tik fantazija, reikia išmanyti ir techniką“, – sako R. D. Dulinskas. Autorius, kurdamas „feniksus“, naudojo tik tris įrankius – pusiau automatinį suvirinimo aparatą, kampinį šlifuoklį ir reples.
Pasak konkursą rengusios VšĮ „Moto Grupė“ direktoriaus Antano Petrausko, šiuo konkursu norima priminti, kad senas motorines transporto priemonių eksploatacines atliekas reikia ne išmesti ar užkonservuoti garažuose, o prikelti naujam gyvenimui – atiduodant perdirbti ar saugiai panaudojant, pavyzdžiui, suvenyrų draugams gamybai. „Žinoma, tai netaikytina pavojingoms atliekoms, kurias saugiausia atiduoti į surinkimo aikšteles, gamintojams ar perdirbėjams“, – primena A. Petrauskas.
Pats R. D. Dulinskas aktyviai pasisako už antrinį žaliavų panaudojimą: „Deja, kol kas mūsuose žmonės ekologija rūpinasi tiek, kiek tai liečia jų „daržą“. O, pavyzdžiui, kinai ar rumunai iš tokių atliekų sėkmingai gamina skulptūrėles, kitus suvenyrus, kurie yra paklausūs. Kodėl to nepadarius ir Lietuvoje?“ – alternatyvią senų detalių panaudojimo idėją svarsto vyras.
Trims konkurso nugalėtojams už jų „feniksus“ atiteko vertingi prizai. Kūrinių nuotraukos eksponuojamos svetainėje http://www.motomanai.lt/uz_gamta/.
Šis konkursas yra viena iš šiemet įgyvendinamo projekto „Visuomenės informavimo ir švietimo apie motorinių transporto priemonių ir eksploatacinių atliekų daromą žalą gamtai priemonių įgyvendinimas“ veiklų. Projektą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, inicijavo ir įgyvendina VšĮ Moto grupė. Portalas „Motomanai.lt“ vienija daugiau nei 18 tūkstančių narių turinčią motociklininkų bendruomenę.
Įdomų atradimą, susijusį su tapybos šedevrų poveikiu žmogaus psichologijai, padarė mokslininkai iš Londono universiteto koledžo.
Neurobiologijos profesoriaus Semiro Zakio (Samir Zaqi) vadovaujama tyrėjų grupė priėjo išvadą, kad grožėjimasis žinomų meistrų – tokių kaip Sandras Botičelis (Sandro Botticelli) ir Viljamas Terneris (William Turner) – paveikslais sukelia jausmą, panašų į tą, kuri patiria įsimylėjęs žmogus.
Mokslininkai atliko seriją smegenų skenavimo tyrimų ir nustatė, kad grožintis drobėmis, kaip ir žiūrint į mylimą žmogų, „suaktyvėja vienos ir tos pačios smegenų sritys ir į kraują patenka dofamino hormonas, atsakingas už pasitenkinimo jausmą ir padedantis patirti malonius pojūčius”.
Kaip tik tokį poveikį kosntatavo ekspertai, kai eksperimento dalyviai žiūrėjo į Sandro Botičelio paveikslą „Veneros gimimas”, Klodo Monė (Claud Monet) kūrinį „Maudynės” ir Džono Konsteblio (John Constable) drobę „Solsberio katedra”. „Beje, tiriamųjų reakcija pasireikšdavo beveik iškart”, – sakė S. Zakis.
Anksčiau mokslininkai nustatė, kad grožėjimasis tapybos šedevrais gali susilpninti baimę, nerimą bei skausmą ir pagerinti savijautą.