mokyklos
Iki 2015 metų rugsėjo sostinėje nebeliks vidurinių mokyklų – jos turės būti reorganizuotos į pagrindines mokyklas, progimnazijas arba gimnazijas. Tokiam sostinės mokyklų pertvarkos planui pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai.
Sostinės taryba patvirtino gaires, kuriose numatyta, kokios mokyklos turės būti pertvarkytos per artimiausius trejus metus. Planuojama, kad vykdant įstatymų reikalavimus bus pertvarkyta beveik 40 vidurinių mokyklų, suaugusiųjų mokyklos bei gimnazijos, kuriose mokosi jaunesni nei 9 klasių moksleiviai. Dėl dalies jų reorganizavimo toliau bus diskutuojama su mokyklų bendruomenėmis, sprendimus priims miesto taryba.
Apie bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų planą buvo informuotos visos sostinės mokyklos, pusė jų – tos, kurios turėtų būti reorganizuotos, – pateikė savo nuomones dėl šio projekto.
Šiuo metu Vilniuje veikia 126 mokyklos, kuriose mokosi 60,5 tūkst. mokinių.
Kelios dešimtys trijų Lietuvos mokyklų mokinių kai kuriuos vadovėlius išbandys naudodamiesi „Apple iPad“ planšetiniais kompiuteriais. Šis bandomasis projektas – tai tęsinys pernai mobiliųjų telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ ir leidyklos „Šviesa“ pradėtos iniciatyvos, kuria siekiama išsiaiškinti, kaip galima pritaikyti įvairius nešiojamuosius įrenginius ir skaitmeniniu formatu pateiktą elektroninį turinį mokymui bei mokymuisi. Projekte dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir Švietimo informacinių technologijų centras.
Lietuvos mokinių parlamentas (LMP) pirmasis Lietuvoje ketina surengti elektroninį balsavimą. Kovo 25 dieną mokyklose vyksiančiuose 6 – osios LMP kadencijos rinkimuose dalis mokyklų turi galimybę vietoj įprastinių balsavimo procedūrų pasinaudoti elektroniniu balsavimu per elektroninių dienynų sistemas.
Mokyklų, kurios naudoja „TaMo.lt” arba „manodienynas.lt” elektroninių dienynų sistemą, mokiniai galės balsuoti už norimą kandidatą tiesiog prisijungę prie savo elektroninio dienyno. Naują rinkimų būdą Lietuvoje gali pasirinkti apie penktadalis bendrojo lavinimo mokyklų.
„Elektroninis balsavimas gerokai palengvina rinkimų organizavimą mokykloje. Nebereikia spausdinti daugybės biuletenių, vėliau rinkimų komisijai skaičiuoti balsų. Elektroniniu būdu mokiniai galės balsuoti visą parą, o rezultatai bus automatiškai susumuojami ir paskelbiami vos per pusvalandį nuo balsavimo pabaigos“, – apie elektroninio balsavimo privalumus pasakoja buvęs pirmosios LMP kadencijos narys ir artėjančių rinkimų komisijos narys Linas Stadalius.
Mokyklos, naudojančios „TaMo.lt” arba „manodienynas.lt” elektroninius dienynus ir norinčios suteikti progą savo mokiniams išmėginti elektroninį balsavimą, turėtų informuoti apie tai LMP rinkimų organizatorius iki kovo 14 dienos. Pasak rinkimų iniciatorių, pasinaudoti elektroniniu balsavimu bus visiškai nesudėtinga. Mokyklų rinkimų komisijoms tereikės nusiųsti patvirtintų kandidatų duomenis elektroninio dienyno administratoriui. Taip pat pasirūpinti, kad visi mokiniai žinotų savo individualius elektroninio dienyno prisijungimus ir rinkimų dieną turėtų galimybę mokykloje pasinaudoti kompiuteriu bei internetu.
Su šūkiu „Išlaisvink mintį.Išlaisvink nuomonę. Išlaisvink veiksmą. Iš(si)laisvink!” demokratinių rinkimų principu mokiniai išrinks 95 savo atstovus. Išrinkti parlamentarai dvejus metus gins Lietuvos mokinių interesus, spręs mokyklos problemas ir atstovaus moksleivių pozicijai įvairiais klausimais. Į Lietuvos mokinių parlamentą gali kandidatuoti 14 – 17 metų rinkimų dieną turintys pagrindinių ir vidurinių mokyklų bei gimnazijų mokiniai. Balsuoti rinkimuose galės visi 5 – 12 klasių moksleiviai.
Per daugiau nei dešimt gyvavimo metų, Lietuvos mokinių parlamentas surengė moksleivių referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, išreiškė mokinių poziciją dėl privalomų narkotikų testų mokyklose, drausmės pažymių, komendanto valandos, alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo pataisų, siūlė sprendimus smurto ir patyčių problemoms mokyklose, švietimo kokybės gerinimui, mokyklų optimizavimui, brandos egzaminų nutekėjimo klausimais. Bendradarbiavo projektuose „Veiksmo savaitė“, „Visuotinė švietimo savaitė“, „Saugus internetas“, „Egzaminai.nesiparink.lt“, „Savaitė be patyčių“ ir daugybėje kitų.