nusalimas
Žiemiški orai mūsų nelepina. Ypatingai pastarosiomis dienomis. Pučiant stipriam vėjui – šalčio poveikis sustiprėja, žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei ji yra iš tikrųjų tuo metu. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog vidutinio stiprumo šaltis ir vėjas žmogui gali pakenkti daug labiau nei stiprus šaltukas be vėjo. Todėl prieš išeinant į lauką reikia įvertinti vėjo žvarbumo indeksą, skelbiamą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje www.meteo.lt.
Žiemos Lietuvoje vis atšiauresnės, todėl į ligonines itin dažnai patenka šalčių aukos. Vien praėjusį savaitgalį dešimtys žmonių patyrė kūno atšalimą ar nušalo galūnes. Medikai sako, kad neretai žmonės nežino, ką daryti nušalus, todėl pasitaiko, kad bandydami pagelbėti sau ar kitam tik dar labiau pakenkia.
,,Nušalimo požymius pastebėti galima gana greit. Pirmiausia oda pabąla ir pradeda nestipriai skaudėti. Skausmas pamažus stiprėja, kol nušalusi vieta užtirpsta, sustingsta ir įgauna negyvą vaškinį atspalvį. Dažniausiai žmogui šauna į galvą mintis nušalusią vietą patrinti. Tačiau taip padaroma dar daugiau žalos – be vadinamosios šalčio traumos, tokiu atveju patiriama dar ir mechaninė”, – pasakojo Ineta Pačiauskaitė, Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro l.e.p. direktorė.
Ką reikėtų žinoti apie nušalimus?
NETRINTI. Labai pavojinga trinti vilnone pirštine arba sniegu. Šiurkšti vilna kiaurai pratrina ir infekuoja odą, o sniegas ne tik pratrina, infekuoja, bet ir dar labiau ją atšaldo.
NEKAITINTI. Negalima kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan., kadangi pažeistos vietos yra nejautrios ir gali lengvai nudegti. Nušalusios odos temperatūra yra minusinė, ir jos skirtumas net šiltame vandenyje gali išlikti 20°C. Dėl susilpnėjusios kraujotakos, atsigavusios ląstelės žūva – išsivysto nekrozė. Štai kodėl nušalusią vietą reikia šildyti lėtai, iš vidaus, stengiantis pamažu normalizuoti kraujotaką. Tik taip dažniausiai pavyksta išvengti nušalusių galūnių amputacijos.
ŠILUMA. Esant lengvam nušalimui pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26-27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Galima prieš aprišant uždėti storą sluoksnį vatos ir klijuotę arba 2-3 polietileno sluoksnius. Toks tvarstis pamažu šildo nušalusią vietą ir didina jos ląstelių gyvybingumą. Duoti žmogui gerti šiltų gėrimų.
Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu. Jei žmogus nušalo galūnes, nepamirškite nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta ir papuošalus gali būti sunku numauti.
SKAUSMAS – GERAS ŽENKLAS. Kai nušalusi vieta pradeda dilgčioti, perštėti, skaudėti, niežtėti arba dilgčioti, vadinasi didelės grėsmės nėra. Šie pojūčiai byloja apie pagerėjusią kraujotaką.
GAIVINIMAS. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ. Kartais nekrotiniai audinių pokyčiai išryškėja tik praėjus keletui dienų po patirtos šalčio traumos. Todėl rekomenduojama nedelsiant pasirodyti gydymo įstaigoje.