Obuolys
Tėvų ne tik nepasirinksi, bet greičiausiai dar ir jog perimsi jų įpročius, elgesį, manieras, pomėgius. Taip, dėl to kalti tiek genai, tiek auklėjimas, todėl tikrai ne veltui sakoma, jog obuolys nuo obels toli nerieda. Nesutinkate? Siūlome peržvelgti šią linksmą nuotraukų kolekciją, kuri turėtų išsklaidyti jūsų abejones.
Antrojo pasaulinio karo pradžią siejame su 1939 metais įvykusia nacistinės Vokietijos invazija į Lenkiją. Tuo metu visas pasaulis suprato, kad karas prasideda ir jis neišvengiamas. Tuo tarpu Hitlerio mieste Berlyne nuotaikos buvo dviprasmės.
Jei patiko Umberto Eco Rožės vardas, ši knyga jums (Library Journal Xpress).
Prie Jono Jonassono istorijos apie šimtametį prisidėjo, matyt, nemažai švedų, nes šis pasakojimas pradėjo populiarėti šiais laikais labai neįprastu būdu – iš lūpų į lūpas. Vis dėlto, 2010 m. Skandinavijoje knyga „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ tapo Nr. 1, o šįmet galime dėkoti leidyklai Obuolys, išleidusiai knygą lietuviškai.
Praeitis sugrįžta… Su dar didesne paslaptimi.
Mane apgaubė tas keistai saldus kvapas, pasėjęs širdyje ilgesį prabėgusių tūkstantmečių, kuriuos nupustė laiko smiltys ir nunešė Nilo vandenys, daugelį metų saugojantys savo gelmėse amžinybės paslaptis. Galėjau tik įsivaizduoti, kiek ta upė matė, ką ji dabar mato ir kiek joje užkoduota ateinančioms kartoms. Viskas praeina, keičiasi pasauliai, išnyksta ir atsiranda nauji žemynai, bet ši upė vis teka, dar daugiau informacijos sukaupdama savyje. Nupurtė šiurpas, supratau, kad niekada nepabėgsiu nuo vandenų pasaulio, nes esu amžinai sujungta su juo, − esu vaikas naujos žmonijos, noriu to, ar ne.
Ema ištekėjo už Jorgio ir laukiasi jo vaiko. Tačiau jam paslaptingai dingus, Ema rūpinasi jo brolis Robertas. Sapnuose ji teberegi Jorgį, ir nujaučia, kad jam kažkas atsitiko. Tačiau merginos jausmai neišblėso ir Robertui, o tai ją drasko iš vidaus. Kai jiems vėl tenka keliauti į paslaptingąjį Egiptą, kuriame mergina paskutinį kartą matė savo vyrą, intriga tik paaštrėja. Tačiau ten jų laukia kur kas didesni pavojai nei saulė ir karštis. Dar negimusiam Emos vaikui gresia baisus likimas, jei jie nesugebės ištrūkti. Bręsta nuojauta, kad jos misija šiame pasaulyje kur kas didesnė, nei ji pati galėjo įsivaizduoti. Tik tai įtaria jau ne ji viena…
Bestselerio „Pribuvėjos išpažintis“ autorė Sabine Ebert pasakoja, kad parašyti istorinį romaną ją paskatino turtinga Saksonijos krašto istorija, netilpusi į jos straipsnius laikraščiuose ir žurnaluose.
Po studijų Rostoko universitete Freiburge laisvai samdoma žurnaliste dirbti pradėjusi S. Ebert, pasakoja, maloniai nustebusi, kad Saksonijos žmonės labai puoselėja savo istorines šaknis ir jomis didžiuojasi.
„Atėjo akimirka, kai pagalvojau, jog istorija apie sidabro kasyklas ir pirmuosius naujakurius per daug įdomi, jog virstų sausais istoriniais straipsniais su išnašomis,“ – pasakoja rašytoja apie mintį parašyti romaną. Taip gimė saga, kurios nuo 2006 m. iš rankų nepaleidžia visa Europa.
Knygos istorija skaitytojus nukelia į 1179 metus. Magdeburge, Imperatoriškosios tarybos metu imperatorius Barbarosa meta pirštinę Saksonijos hercogui Heinrichui Liovei. Tai reiškia tik vieną – šalį vėl alinsiantį karą, todėl Kristianas su Marta privalo susitaikyti su tuo, kad vieną dieną jis pasieks ir jų kaimą.
Meiseno markizas Otas nusprendžia paimti į mūšį kovoje neprilygstamą riterį Kristianą, kad šis vestų vieną iš jo kariuomenių. Namuose likusi Marta patiria dar vieną likimo išbandymą: Otas nusprendžia, kad Kristianui išvykus Kristiansdorfo valdymą perims vyriausiasis jo sūnus Albrechtas. O jam žiniuonė Marta ir jos ypatingos galios jau seniai tapo krislu akyje…
Martos ir Kristiano nuotykiai ne tik netilpo į vieną knygą, bet ir į tris, kaip S. Ebert planavo iš pradžių, todėl šiandien knygynų lentynas jau pasiekė keturios romano apie pribuvėją Martą dalys, o netrukus autorė žada pristatyti ir penktąją, paskutinę.
„Pribuvėjos išpažintis“ tęsia Kristiansdorfo naujakurių dramą, prasidėjusią knygoje „Pribuvėjos paslaptis“ ir jos tęsinyje „Pribuvėjos nuodėmė“.