paaugliai internete
Lietuvos vartotojų instituto praeitų metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, jog 13-18 m. amžiaus vaikai yra linkę skelbti per daug asmeninės informacijos internete. 92 proc. apklaustų moksleivių dažniausiai internete pateikia savo vardą, pavardę, 87 proc. – elektroninio pašto adresą, 60 proc. – telefono numerį, 58 proc. – mokyklos pavadinimą.
Nesirūpina asmens duomenų apsauga
Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikai dažnai nesirūpina ne tik savo, bet ir kitų asmenų privatumu. Jie nevengia skelbti informacijos apie save ar kitus asmenis, neatsižvegdami į tai, ar pastarieji sutinka. 72 proc. vaikų teigė, jog yra talpinę nuotraukas, video filmukus, tekstinius pranešimus ir kt. įvairiose interneto svetainėse apie save ar savo draugus. 41 proc. nurodė, jog yra paskelbę savo draugų asmens duomenis (jų nuotraukas, informaciją apie tam tikras jų gyvenimo detales) be jų sutikimo.
Deja, nemaža dalis vaikų (32 proc.) prieš skelbiant savo ar kitų duomenis nesusipažįsta su tinklalapio privatumo politika bei nenustato privatumo apribojimų.
Be to, tyrimas parodė, jog vaikai virtualioje erdvėje nevengia elgtis rizikingai. 60 proc. vaikų pokalbių svetainėse yra bendravę ar vis dar bendrauja su nepažįstamais asmenimis. Susirūpinimą kelia tai, jog trečdalis (31 proc.) tėvų prisipažino nežinantys, ar jų vaikai tuo užsiima.
Neatsakingą vaikų elgesį internete gali lemti bendrų žinių apie asmens duomenis, jų apsaugą bei galimas grėsmes, stoka. Nemažai vaikų gerai nežino, kas yra asmens duomenys. 49 proc. apklaustųjų vaikų prie asmens duomenų nepriskyrė mobilaus telefono numerio, 62 proc. – nuotraukos, 65 proc. – elektroninio pašto adreso. Atsakydami į klausimą apie galimas grėsmes internete, daugiausia vaikų (72 proc.) didžiausia grėsme laikė tapatybės vagystę. Tuo tarpu daugiau nei trečdalis apklaustųjų vaikų (48 proc.) nemanė, jog asmens duomenų panaudojimas komerciniais tikslais yra grėsmė. Be to, 46 proc. vaikų nemanė, jog jų nuotraukos internete gali būti panaudotos reklamai ar patalpintos erotinio pobūdžio tinklapiuose.
Grėsmės internete nebaisios
Paprašius nurodyti, kokios grėsmės ar pavojai jau yra kilę internete, 32 proc. vaikų teigė, jog iš nepažįstamo asmens telefonu ar elektroniniu paštu yra gavę nepageidaujamą pasiūlymą, 23 proc. teigė, jog be jų sutikimo internete buvo išplatintos nuotraukos ar video filmukai, 18 proc. – jog nepažįstamas asmuo internete apsimetė jais (pasisavino tapatybę), 15 proc. – jog internete buvo pateikta melaginga informacija apie juos.
Vaikų nuomone, su galimais asmens duomenų apsaugos pažeidimais internete ir priemonėmis jų išvengti, juos turėtų supažindinti mokytojai (58 proc.). Patys mokytojai taip pat teigė, jog ši pareiga priklauso jiems ir tėvams. Daugiausia tėvų (95 proc.), tuo tarpu, manė, jog tai yra jų pareiga. Didžioji dauguma paslaugų teikėjų (89 proc.) tam pritarė.
50 proc. tėvų ir 68 proc. mokytojų yra įsitikinę, jog vaikai neturi pakankamai žinių apie galimas grėsmes, susijusias su neatsakingu asmens duomenų platinimu internete, nors didžioji dauguma jų (91 proc. mokytojų ir 63 proc. tėvų) yra kalbėję apie tai su vaikais.
Daugelio tėvų (73 proc.) nuomone, geresnę vaikų asmens duomenų apsaugą internete gali užtikrinti vaikų formalus ir neformalus švietimas, informacinės kampanijos. Įdomu tai, jog daugiausia mokytojų (59 proc.) šiuo klausimu yra linkę pasikliauti paties žmogaus asmenine atsakomybe.
Džiugu, kad tyrimas parodė, jog susidūrus su vaiko privatumo pažeidimais internete daugelis suaugusiųjų žinotų, kur galima kreiptis siekiant apginti pažeistas teises. Daugiausia tėvų (33 proc.) ir mokytojų (38 proc.) neklysdami teigė, jog pirmiausia kreiptųsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Naudojimasis socialiniais tinklais
Vaikai internete ne tik ieško informacijos ar parsisiunčia muziką bei filmus, bet ir aktyviai naudojasi įvairiomis bendravimo priemonėmis: socialiniais tinklais, pažinčių svetainėmis, forumais ir pan. Ypatingai populiarūs vaikų tarpe yra socialiniai tinklai: 77 proc. apklaustųjų vaikų teigė besinaudojantys Facebook tinklu, 65 proc. – One.lt. Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustųjų Facebook socialiniu tinklu naudojasi kiekvieną dieną.
Tyrimo duomenys parodė, jog suaugę taip pat nėra naujokai socialiniuose tinkluose ir pagal naudojimąsi populiariausiais socialiniais tinklais beveik neatsilieka nuo vaikų. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė apklaustų tėvų (58 proc.) bei mokytojų (53 proc.) naudojasi tarptautiniu socialiniu tinklu Facebook.
Apie tyrimą
Lietuvos vartotojų institutas 2010 m. pabaigoje atliko vaikų, tėvų, mokytojų ir interneto paslaugų teikėjų tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti jų elgseną bei nuomonę apie vaikų privatumo apsaugą internete. Tyrimo metu buvo apklausti 1863 moksleiviai iš įvairių Lietuvos mokyklų (13-18 m. amžiaus), 112 tėvų, 34 informacinių technologijų mokytojai bei 9 interneto paslaugų teikėjai, siūlantys paslaugas vaikams.
Tyrimas yra projekto „Informuotumo didinimas apie vaikų privatumo apsaugą” dalis, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjungos Pagrindinių teisių ir pilietybės programa, Lietuvos vartotojų institutas. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti tinklalapyje www.eprivatumas.lt.
Ateities mokyklose matematikos, lietuvių kalbos ir kitos pamokos bus asmeniškai pritaikytos kiekvienam mokiniui. „Microsoft” surengtame „Lietuvos novatoriško švietimo forume” pedagogai kartu su informacinių technologijų specialistais pritarė idėjai, kad rytojaus mokyklose mokinių ir mokytojų bendravimas remsis suasmeninta informacine sistema. Mokiniams bus lengviau bendrauti su mokytojais, o mokytojai galės kiekvienam mokiniui sukurti individualizuotą mokymosi programą.
Individualizuotas mokymasis daugumai primins visiems gerai pažįstamus socialinius tinklus. Tikriausiai bent pusė visų moksleivių šiandien naudojasi „Facebook” ar „one.lt”, ir vis sparčiau artėja laikas, kai mokytojais prisijungs prie mokinių bendravimo internete. Dabar dėl pamiršto kontrolinio ar namų darbų reikia kreiptis į klasės draugą, pasiderėti dėl atsiskaitymo datos reikia kulniuoti į mokyklą arba praleisti krepšinio treniruotę, nes „dega” interpretacija, kurią reikia atiduoti rytoj. Būna ir taip, kad žūtbūt reikia susirasti matematikos mokytoją, kuris tądien turi tik keletą pamokų ir jau išėjo namo.
Ateities mokyklose mokytojai vidiniame socialiniame tinkle turėtų savo profilius su nuotrauka ir atnaujintais pranešimais, kurie visus perspėtų apie gresiantį kontrolinį ar klasės susirinkimą. O pasitarimai dėl atsikaitymo laiko ir temų galėtų vykti šiltai sėdint namuose prie kompiuterio. Kiekvienas moksleivis turėtų savo asmeninį darbų tvarkaraštį, kuris niekada neleistų pamiršti, kad po savaitės reikės atiduoti atliktus darbus. Mokytojai taptų supratingesni ir galbūt nustotų reikalauti rašyti apie tuos autorius, kuriuos moksleiviai savo asmeninėje informacijoje pažymėjo kaip ne itin mėgstamus.
„Malonu matyti, kad moksleiviai yra tokie imlūs naujovėms, tačiau dar geriau, kai informacinės technologijos panaudojamos ugdymo tikslais, – sakė „Microsoft Lietuva” direktorius Mindaugas Glodas. – Manau, kad naudodami jaunimui gerai pažįstamas technologijas ugdymo procese, labiau paskatinsime moksleivius domėtis dėstomais dalykais ir mokymasis taps efektyvesnis.”
Mokiniai gautų laisvę, bet neturėtų pamiršti atsakomybių
Individualizuoto mokymosi idėja, kurią nuotolinių būdu pristatė Rusijos mokslų akademijos kompiuterių centro atstovas Aleksandras Uvarovas, nepaliko abejingų į forumą susirinkusių 300 pedagogų, iš visos Lietuvos. Nors daugelis mokytojų į mokinius žiūri kaip į savo vaikus, dėl didelio darbo krūvio jie ne visuomet spėja atskleisti kiekvieno vaiko talentus ar susipažinti su jų pomėgiais. Kaip teigia mokytojai novatoriai, individualizuotas mokymasis padėtų geriau pastebėti, humanitariniams ar tiksliesiems mokslams moksleivis gabesnis, ar jis labiau domisi sportu ar menu, ir po to pakoreguoti mokymo programą pagal kiekvieną mokinį atskirai.
„Mano manymu, bet kokios sistemos pritaikymas pagal asmeninius poreikius yra naudingas. Anksčiau su mokiniais susipažindavai su jais pasišnekėjęs pamokų ar pertraukų metu, bet dabar, kai klasėje yra 25 mokiniai, o tu šnekiesi su vienu – galų gale visiems pritrūksta laiko. Manau, kad dalį informacijos perkėlus į virtualią sistemą, mokytojai turės daugiau laiko spręsti jų nuomone svarbiausias problemas, – teigė Šakių rajono Griškabūdžio vidurinės mokyklos direktorius Arūnas Šalnaitis. – Naudodamasis moksleiviams pažįstama sistema, mokytojas lengviau testuos moksleivius, galės su jais dažniau bendrauti, drauge kurti užduotis.”
„Savaitės be skambučių” skatina moksleivių savarankiškumą
Novatoriškos mokymosi sistemos idėjai pritaria daug kartų už informacinių technologijų pritaikymą apdovanota mokykla – Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija. „Ne visi mokiniai mokosi vienodai – vieniems reikia žaismingesnių priemonių, kiti atvirkščiai – vertina paprastumą. Taikydami asmeninio mokymo sistemą galėsime geriau suprasti kiekvieno moksleivio poreikius, gebėjimus ir žinių lygį, – sakė Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytoja, informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) lyderė Tatjana Kriliuvienė. – Tačiau svarbu, kad tokios sistemos įvedimas nepakeistų asmeninio bendravimo mokykloje, informacinės technologijos jį turėtų tik palengvinti.”
Iki šiol mokinių ugdymo laikas ir tvarka buvo mokytojų rankose, tačiau rytojaus mokiniai turės daugiau laisvės planuodami savo darbo laiką. Žinoma, moksleiviams nebus leidžiama tiesiog pateikti savo tvarkaraštį – naujieji tvarkaraščiai bus sudaromi analizuojant informaciją, surinktą individualizuoto mokymosi sistemoje. Suteikta laisvė planuotis laiką galėtų sujaukti mokyklos darbo dienotvarkę, tačiau mokytojai nemano, kad naujoji sistema pakenktų mokinių elgesiui. „Jau dabar vyresnių klasių moksleiviai daro projektinius darbus pagal pusmečio ar mėnesio grafikus. Manau, kad šios sistemos įvedimas nepablogintų mokinių disciplinos”, – sakė A. Šalnaitis. Direktoriaus žodžius patvirtino ir T. Kriliuvienė. „Mūsų mokykloje organizuota akcija „Savaitė be skambučio” jau parodė, kad mokiniai gali patys planuoti savo dienotvarkę ir jaučia darbo ritmą. Nemanau, kad individualizuota mokymosi sistema išderintų mokinių darbotvarkę”, – teigė mokytoja.
Įgyvendinti idėjas galima pradėti jau dabar
„Lietuvos novatoriško švietimo forumo” dalyviai pritaria tokios sistemos gyvavimui, tačiau jos sukūrimo dar gali tekti luktelti. Didžiuliai darbai turi būti atlikti informacinių technologijų srityje, mokyklose ir pačioje švietimo sistemoje.”Toliau tęsime savo iniciatyvas Lietuvos mokyklose ir stengsimės, kad kuo daugiau šalies mokytojų, pasitelkdami informacines technologijas, galėtų efektyviai mokyti vaikus”, – teigė Mindaugas Glodas.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius taip pat skatina mokytojų tobulinimąsi IKT srityje. „Man labai smagu lankytis tokiuose forumuose, nes pamatai, kiek daug mokytojų kelia savo kompetenciją. Manau, kad šiame renginyje pristatyti novatoriškų darbų pavyzdžiai ir idėjos praturtins ugdymo procesą,” – teigė G. Steponavičius.
Nuo novatoriškų mokytojų prie novatoriškų mokyklų
„Microsoft” organizuojamas „Lietuvos novatoriško švietimo forumas” vyksta jau septintus metus. Pagrindinė šių metų forumo tema – novatoriško mokymosi idėjų skleidimas ne vien mokytojams ir mokiniams, bet ir mokyklų vadovams. Renginio diskusijoje dalyvavę pedagogai, informacinių technologijų specialistai, Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pažymėjo, kad norint žengti koja kojon su technologijomis turi dirbti ne vien mokytojai ir mokiniai, bet ir mokyklos administracija. Pasak G.Steponavičiaus, Švietimo ir mokslo ministerija jau baigia rengti naująją mokyklų vadovų skyrimo tvarką, kuri kelia aukštus kompetencijos reikalavimus. „Tokie mokyklų lyderiai gebės suburti naujovėms imlią mokyklų bendruomenę”, – G. Steponavičius.
Forumo metu buvo taip pat buvo apdovanoti konkurso „Virtuali kelionė klasėje” nugalėtojai. Šiemet mokytojai ir ekspertai geriausiu darbu pripažino Liucijos Mončienės darbą „Fizika kūryboje ir kūryba fizikoje”. Konkurso nugalėtoja iš Palangos senosios gimnazijos savo darbą pristatys Maskvoje vyksiančiame „Europos novatoriško švietimo forume” kovo pabaigoje.