paskolos
Nuo šiol studentams, gavusiems valstybės remiamas paskolas, palūkanas apmokės Valstybinis studijų fondas. Nuo rugpjūčio 1 d. fondas apmokės palūkanas už visus studentus (jų studijų metu), kuriems nuo 2009 m. rudens buvo suteiktos valstybės remiamos paskolos studijų kainai sumokėti ir dalinėms studijoms užsienyje.
Ši lengvata studentams nuo šių metų imantiems naujas paskolas bus taikoma iš karto. Palūkanų apmokėjimui šiemet skirta 0,9 mln. litų.
„Nors Vyriausybės nutarimu valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarka pakeista tik vakar, ši lengvata bus taikoma ir iki tvarkos pakeitimo atitinkamų rūšių paskolas paėmusiems studentams“, – sakė Eglė Drungilaitė, Valstybinio studijų fondo vyriausioji specialistė.
Nuo 2009 metų rudens, kai buvo pradėtos teikti valstybės remiamos paskolos, pasirašyta virš 5,5 tūkst. paskolų sutarčių studijų kainai sumokėti. Dalinėms studijoms užsienyje skolinosi 61 studentas.
Pasak Eglės Drungilaitės, Valstybinis studijų fondas palūkanas apmokės automatiškai, studentams nereikia rašyti jokių prašymų. “Tačiau jei studentas dėl kokių nors priežasčių nenori, kad fondas apmokėtų palūkanas, tuomet jis privalo raštu su tokiu prašymu kreiptis į fondą”, – sakė fondo specialistė. Palūkanų apmokėjimas bus nutrauktas kitą mėnesį po raštiško prašymo gavimo.
Patys studentai palūkanas, kurios šiuo metu vidutiniškai siekia apie 4 procentus, pradės mokėti baigę studijas. Asmenys, sustabdę studijas, taip pat privalės palūkanas bankams susimokėti savo lėšomis. Valstybės remiamų paskolų grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų baigimo.
Šiais metais teikiamų valstybės remiamų paskolų palūkanos yra kintamos. Jas sudaro pastovioji dalis – banko marža, kuri bankuose svyruoja nuo 1,9 iki 2,5 proc. ir kintanti palūkanų dalis, priklausanti nuo valiutos, kuria imama paskola. Paskoloms litais taikoma 3 mėnesių VILIBOR (šiuo metu siekia 1,75 proc.), paskoloms eurais – 3 mėn. EURIBOR (šiuo metu yra 1,58 proc.) palūkanų norma.
Pragyvenimui besiskolinantys studentai studijų metu ir toliau palūkanas mokės patys. Daliai studentų, kurie jau nuo šio rudens ims paskolas gyvenimo išlaidoms, bus konkurso tvarka skirtas palūkanų apmokėjimas studijų metu. Pirmenybę turės studentai, kurie yra našlaičiai, socialiai
remtini ir nedarbingi ar iš dalies darbingi.
Laikas.
Vartojimas šalyje auga, tai rodo Lietuvos bankų, lizingo, vartojimo lizingo ir kreditų bendrovių III-ojo ketvirčio rodikliai. Vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) duomenimis, žmonės skolinasi mažesnėmis sumomis, tačiau tai daro dažniau.
LVLKA duomenimis, šių metų liepos – rugsėjo mėnesiais asociacijos vienijamų bendrovių „Credit24“, „General Financing“ ir „Moment Credit“ išduotų vartojimo paskolų suma sudarė 36,8 mln. litų, tai yra 13,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai paskolų buvo suteikta už 31,7 mln. litų.
Palyginimui, bankinė vartojimo kreditų bei vartojimo lizingo rinka šių metų III-ąjį ketvirtį augo dar greičiau. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, liepos – rugsėjo mėnesiais bankai šalies gyventojams išdavė vartojimo kreditų paskolų už 96,5 mln. litų, t.y., trečdaliu daugiau (38 proc.) nei atitinkamu laikotarpiu pernai, kai vartojimo kreditų išduota už beveik 70 mln. litų.
Šiemet augo ir vartojimo lizingo paklausa – III-ąjį šių metų ketvirtį „Ūkio banko lizingas“, „Snoro lizingas“ ir „Šiaulių banko lizingas“ vartojimo lizingo ir vartojimo kredito sutarčių pasirašė už beveik 60 mln. litų t.y. 20 proc daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet ši suma siekė kiek daugiau nei 49,9 mln. litų.
„Nors Lietuvos vartojimo rinka dar neatsigauna, tačiau jau didėja gyventojų optimistinės nuotaikos bei poreikis skolintis. Tai labiausiai jaučiama bankiniame sektoriuje, tačiau šiemet augo ir vartojimo lizingą bei kreditus teikiančių bendrovių duomenys“, – sakė Pranciškus Gerulis, LVLKA direktorius.
LVLKA duomenimis, toliau auga ir asociacijos vienijamų bendrovių klientų skaičius. LVLKA vienijamų bendrovių paslaugomis jau pasinaudojo beveik 205 tūkst. gyventojų. Tai yra 7,4 proc. daugiau, nei II-ąjį šių metų ketvirtį, ir apie 26,4 proc. daugiau, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai.
„Svarbu pabrėžti, kad asociacijai vykdant atsakingo skolinimo politiką ir investuojant į kokybišką klientų finansinių galimybių vertinimo metodiką, absoliučiai didžioji dalis asociacijos vienijamų bendrovių klientų laikėsi visų vartojimo paskolų ar lizingo įsipareigojimų. Per ketvirtį užfiksuoti pavieniai atvejai, kai vartotojų skolos pripažintos blogomis, o tai parodo, kad asociacija eina teisingu keliu, siekiant skaidrios ir atsakingu skolinimu paremtos nebankinio sektoriaus vartojimo lizingo ir kredito rinkos“, – teigė P.Gerulis.
III-ąjį ketvirtį taip pat išaugo asociacijos vienijamų bendrovių išduotų vartojimo kredito ir lizingo portfelis. Lyginant su prieš tai buvusiu ketvirčiu, ji padidėjo 13,3 proc. punkto ir pasiekė beveik 211,3 mln. litų. Iš jų apie 23 mln. litų sudarė vartojimo lizingas.
„LVLKA vienijamų bendrovių kredito portfelis augo ir praėjusį ketvirtį, tačiau ne taip ryškiai kaip šį. Tam nemažai įtakos turėjo rugsėjo 1-oji ir su ja susiję pirkiniai, be to, vartotojai drąsiau perka ne pirmo būtinumo prekes. Tai rodo, kad ir vartotojai pajuto ekonomikos atsigavimą“, – teigė LVLKA vadovas.
Šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais augo ir vartojimo lizingo ir kreditų skaičius – minėtu laikotarpiu suteikta 46836 vartojimo kreditų ir lizingo paslaugų, t.y., beveik 30 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai, kai buvo išduotos 32805 vartojimo kredito ir lizingo paskolos.
Tačiau III-ajį šių metų ketvirtį mažėjo vidutinė vartojimo kredito suma. Ji krito nuo 902,5 iki 737,6 litų. Šiek tiek mažėjo ir vidutinė vartojimo lizingo suma – nuo 1370,5 iki 1214,3 litų.
„Kaip matome, gyventojai vėl drąsiau skolinasi ir vartojimas pastebimai auga, tačiau skolinamasi mažesnėmis sumomis. Neabejoju, kad atsargiau ir objektyviau vertinti savo mokumą vartotojus paskatino ir LVLKA diegiama atsakingo skolinimo politika“, – teigė P. Gerulis, LVLKA direktorius.
Anot P. Gerulio, atsakingo skolinimo politika padeda išvengti rūpesčių ir su probleminėmis vartojimo lizingo bei kreditų paskolomis: net 93 proc. LVLKA narių klientų savo įsipareigojimus įvykdo ir vos 7 proc. paskolų, pastarųjų 1,5 metų duomenimis, buvo probleminės.