pavasaris
Pavasaris visada siejamas su permainomis. Tai – gana sudėtingas laikas, nes mūsų orgainizmui trūksta įvairių vitaminų ir mikroelementų, be to, tenka prisitaikyti prie naujo režimo. Norite jaustis kupini jėgų? Pasinaudokite šiais patarimais ir šiek tiek pakoreguokite savo mitybą!
Orai ir toliau išliks saulėti, tačiau šaltis ims stiprėti, tą pajusime jau savaitgalį. Poilsio dienomis vyraus nedidelis minusas, o naktimis termometrų stulpeliai gerokai leisis žemyn.
Pirmoji kovo savaitė bus gana saulėta, tačiau šiluma bus kukli. Pradžioje termometrų stulpeliai laikysis virš 0, tačiau artėjant savaitgaliui vis dažniau temperatūra puošis minuso ženklu.
Kalendorinis pavasaris jau beveik čia pat! Tai mums praneša ne tik kalendorius, bet ir bundanti gamta, kuri po truputį jau lepina mus šiltesniu oru, bei maloniais saulės spinduliais. Turbūt ne viena moteris jau galvoja kaip nusimes šiltus mezginius ir skubės pirktis dailios suknelės ar kito lengvesnio rūbo. O, kad būtų lengviau išsirinkti, pateikiame 10 šių metų pavasario – vasaros sezono must have dalykėlių!
Šią savaitę orai bus ramūs, be kritulių. Dienomis džiugins ne tik maloni temperatūra, bet ir saulės spinduliai.
Pagaliau krituliai liausis kritę. Dabar metas pasidarbuoti šaltukui, ypač naktimis. Savaitgalis numatomas gan šviesus, kadangi debesys retės.
Žiūrint į artimiausių dienų orų prognozes, atrodo, galima teigti, kad į Lietuvą pagaliau atėjo pavasaris. Artimiausiomis dienomis prognozuojami šilti, saulėti, kartais su krituliais orai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, į šalį šiluma plūstelėti turėtų ketvirtadienį. Temperatūra dieną kils iki 12-17 laipsnių.
Penktadienį praslinks lietūs, šiluma, pradedant vakariniais rajonais, slūgs. Oro temperatūra sieks 12-13, šiauriniuose rajonuose – 15, uostamiestyje – 9 laipsnius šilumos.
Šeštadienio naktį kai kur gali nesmarkiai palyti, temperatūra bus apie 4 laipsnius šilumos.
Šeštadienio diena turėtų būti giedra, be kritulių, švies saulė. Vilniuje, Panevėžyje šils iki 15, Kaune, Šiauliuose – 14, Klaipėdoje – 10 laipsnių.
Po gražios šeštadienio dienos sekmadienį naktį tikėtini krituliai daugelyje šalies rajonų. Sekmadienio naktį termometro stulpelis pakils iki 4-5 laipsnių aukščiau nulio.
Sekmadienio dieną numatomas lietus su kartais pasirodančia saule. Šilčiausia bus sostinėje – 16 laipsnių šilumos. Kaune, Panevėžyje šils iki 15, Šiauliuose – 13, Klaipėdoje – 10 laipsnių.
Inkilus galima kelti visur – parkuose, soduose, miškuose. Konkreti vieta priklauso nuo to, kokiems paukščiams inkilai skirti. Smulkiems uoksinaims paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose. Inkilai tvirtinami medyje taip, kad paukštis galėtų lengvai priskristi. Daugelis paukščių nemėgsta tos pačios rūšies kaimynų. Išimtis – varnėnai. Smulkiems paukščiams inkilai keliami kas 30-50 metrų. Stambiems paukščiams inkilai keliami pavieniui, nes jiems reikalinga didesnė maitinimosi teritorija.
Kitos savaitės orai primins pamažu ateinantį pavasarį. Dieną bus teigiama temperatūra, tačiau naktį termometro stulpelis laikysis žemiau nulio.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmadienį žymesnių kritulių nenumatoma, naktį vyraus silpnai neigiama – 2-4, dieną – teigiama – 5-6 laipsnių oro temperatūra. Antradienio dieną daug kur prognozuojami trumpi krituliai, temperatūra mažai keisis.
Trečiadienio naktis bus mažai debesuota. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose šals iki 3, Panevėžyje – 4 laipsnių, Klaipėdoje bus apie 0. Trečiadienio diena bus giedra, vidutinė oro temperatūra sieks 3 laipsnius šilumos.
Savaitei persiritus į antrą pusę, ketvirtadienio naktį rytiniuose, šiauriniuose šalies rajonuose šals iki 4 laipsnių.
Ketvirtadienį daugelyje šalies rajonų vėl švies saulė. Vilniuje, Panevėžyje bus 3, Kaune, Šiauliuose – 4, Klaipėdoje – 5 laipsniai šilumos.
Kitomis dienomis, iki kovo 20-osios, temperatūra išliks panaši: naktį lengvai šals, o dieną bus iki 7 laipsnių šilumos.
Tikriausiai su nekantrumu laukiate, kada galėsite į spintos gilumą pakabinti storą ir sunkų žieminį paltą bei apsivilkti lengvus spalvingus drabužius. Taigi, apžvelgiame, kokios mados tendencijos bus ryškiausios šį pavasarį bei vasarą.
Kovo 1 d. – pirmoji pavasario mėnesio diena. Nors šiltų orų dar teks kiek palaukti, dabar oras ims šilti, dienos ilgės ir sulauksime tikro pavasario. Pavasarį apdainavo ir dainas kūrė žymiausi kompozitoriai.
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja, jog uodų vengti reikėtų ne tik dėl alerginės reakcijos, bet ir pernešamų ligų.
„Šie vabzdžiai yra pavojingi tarptautiniu mastu, kadangi jie įgeldami gali perduoti maliarijos, geltonosios ir Dengė karštligės bei kitų infekcijų sukėlėjus”, – pabrėžė bendrovės „Dezinfa” paslaugų vadovas-biologas Liutauras Grigaliūnas. Tyrimai rodo, kad pasaulyje nuo uodų platinamų ligų mirė daugiau žmonių nei per visus pasaulio karus.
Lietuvoje uodų dažniausiai baiminamasi dėl alerginės reakcijos. Po uodo patelės įgėlimo organizmas ima reaguoti į seilių medžiagą, kurią vabzdys įšvirkštė įgeldamas. Juntamas skausmas, oda parausta, patinsta, ima niežėti. Tie, kurie jautrūs vabzdžių įkandimams, šiuos simptomus gali jausti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Itin alergiškus žmones gali pykinti, kankinti vėmimas, viduriavimas, sutrikti kvėpavimas, ištikti šokas.
Lietuvoje yra žinoma per 20 rūšių uodų. Įdomu tai, kad uodų patelės puola ne visus žmones. Jas traukia tie, kurių medžiagų apykaita greitesnė. Aukas uodų patelės randa pagal uoslę. Kenkėjų kontrolės ekspertai pabrėžia, kad uodus traukia juoda, mėlyna, raudona spalvos. Geltona bei balta juos veikia neigiamai – atbaido.
Uodų patelėms kraujas reikalingas tam, kad subrandintų kiaušinėlius. Patelė prieš nugaišdama gali padėti nuo 150 iki 300 kiaušinėlių. Pirmieji uodai pasirodo tik pradėjus tirpti sniegui. Tam, kad uodas suaugtų, tereikia 2 savaičių. Jei oro sąlygos tinkamos, jie vystosi dvigubai sparčiau ir praėjus savaitei puola gelti. Suaugę vabzdžiai puola teritoriją iki 13 kilometrų atstumu. Jie ima plisti vėdinimo angomis, šalia vamzdžių esančiais plyšiais ir kitais keliais. Patinėliai išgyvena iki 2 mėnesių, o kai kurių rūšių patelės, pasislėpusios rūsiuose, pamatuose, plyšiuose, gali žiemoti visą šaltąjį sezoną.
Kenkėjų kontrolės ekspertai gyventojus perspėja apie pavasarį bundančius kenkėjus. Prognozuojamas itin intensyvus sezonas. Didelė dalis gyventojų jau skundžiasi gana ankstyvu juodųjų skruzdžių ir uodų antpuoliu.
Šalta žiema paskatino skruzdžių aktyvumą
Oro atšilimas po žiemos miego pabudusius kenkėjus paskatino aktyviai ieškotis maisto. Dėl ilgai trukusios šaltos žiemos juodosios skruzdėlės ėmė brautis ir į žmonių būstus. Prognozuojama, kad dar didesnis jų spiečius pasirodys poravimosi metu, kai skruzdėlės kils į orą.
„Pastaruoju metu vis dažniau gauname iškvietimų dėl namus, sodus, daržus, skverus puolančių skruzdėlių. Ši problema ypač aktuali naujuose individualiuose ar kotedžo tipo namuose gyvenantiems. Statant naujus namus dažnai nepastebimos skruzdėlių kolonijos, susiformavusios šalia namo ar po žeme. Radusios progą, jos ima veržtis į būstus“, – perspėjo kenkėjų ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Žala, kurią sukelia juodosios kenkėjos, nemenka. Į patalpas patekusios skruzdės ieško saldžių maisto produktų, taip užteršdamos valgomus produktus, ir vargindamos būsto gyventojus įkandimais. Juodąsias skruzdes vilioja ir kambariniai augalai. Aplink juos kuria savo lizdus, į kuriuos nešasi maistą. Vienas iš jų – amarai, nešiojantys virusines ir bakterines ligas.
Nubudo ir uodai, musės
Dar vieni kenkėjai, tik sušilus orams, neduodantys ramybės gyventojams, – uodai ir musės. Šiuo metu telkiniuose šylant vandens temperatūrai, itin intensyviai vystosi uodų lervos. Jei vasara bus panaši kaip praeitais metais (šilta bei drėgna) galime tikėtis didžiulio uodų antplūdžio. Jau dabar nubudę uodai aktyviai skuba ieškoti maisto, kadangi patelėms, siekiančioms subrandinti kiaušinėlius, reikalingas kraujas.
„Uodai pavojingi tarptautiniu mastu, kadangi jie perneša ir perduoda maliarijos, dramblialigės, geltonosios karštinės ir karštligės infekcijų sukėlėjus. Uodų patelės siurbia kraują, taip pasiimdamos jame esantį baltymą, reikalingą kiaušinėliams. Jau dabar pastebėję kraujasiurbius intensyviai ruošiamės ateinančiam sezonui ir tikimės padėti gyventojams kovoti su sveikatai pavojingais uodais“, – pasakojo bendrovės „Dezinfa“ paslaugų vadovas–biologas Liutauras Grigaliūnas.
Anot biologo, greitu metu namuose, lauke, biuruose ims skraidyti ir musės. Specialistas įžvelgia problemą, kad gyventojai nepakankamai įvertina daromą musių žalą. Šie kenkėjai ne tik įkyriai zvimbia – jie nešioja ir daugybę žmogaus ir gyvūnų sveikatai pavojingų ligų: vidurių šiltinę, cholerą, bakterinę dizenteriją, hepatitą, akių uždegimą, poliomielitą, tuberkuliozę, vaikų viduriavimą parazitinių kirmėlių kiaušinėlius ir kt.
Musės minta labai įvairiu maistu, įskaitant žmonių, gyvūnų maistą, dvėselieną, atmatas ir ekskrementus. Vienos musės viduriuose gali būti randama net 33 milijonai mikroorganizmų ir dar pusė milijardo gali būti susitelkę ant jos kūnelio bei kojų. Kas kartą nutūpusi musė palieka tūkstančius bakterijų.
„Skaičiuojama, kad už kiekvienos matomos musės yra dar 19 pasislėpusių musių. Viena musių pora gali susilaukti daugiau kaip 1 milijono palikuonių vos per šešias ar aštuonias savaites. Žmonės net nemato 95 procentų musių, kurios platina užkratą jų namuose. Vienų organizmas atsparesnis ligoms, tačiau didelė dalis žmonių kenčia nuo infekcinių ligų, patys nesuvokdami, kad jomis užsikrėtė būtent per musę“, – susirūpinęs kalbėjo biologas.
Kaip apsisaugoti nuo kenkėjų?
Kenkėjų kontrolės ekspertai pabrėžia, kad laiką leidžiant gamtoje labai svarbu pasirūpinti, kad maistas būtų uždengtas ir nepasiekiamas kenkėjams. Prieš rengiantis kurti stovyklavietę taip pat svarbu apžiūrėti, ar nėra netoli skruzdėlyno. Šiukšles rekomenduotina laikyti toliau nuo iškylos vietos, jos turi būti sudėtos į sandarią talpą. Be to, išvykstant patariama šiukšles išvežti, kad jos netaptų musių ir kitų kenkėjų veisimosi vieta.
Vis dar didelė dalis žmonių linkę kenkėjus naikinti įprastomis priemonėmis ir neatkreipia dėmesio, kad jos veikia itin trumpai. Be to, didelė dalis kenkėjų jau adaptavęsi prie įprastų naikinimo būdų. Norint nenukentėti nuo skruzdėlių, uodų ar musių, rekomenduojama iš anksto pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis. Naikinti skruzdes ekspertai pataria purškiant patalpas, lauko erdves profesionaliam naudojimui skirtomis priemonėmis ir pabrėžia, kad labai svarbu sunaikinti pagrindinį skruzdžių lizdą. Nuo uodų apsisaugoti padeda ant pavėsinių, lauko terasų ir kitų paviršių purškiami insekticidai. Taip pat rekomenduojama išbandyti uodų lervų naikinimą, kas užkerta kelią uodų gausėjimui.
Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai, musių išvengti padeda specialios lempos, priviliojančios ir sunaikinančios kenkėjus. Jos naudojamos gyvenamosiose patalpose, sodybose, biuruose, gaminamos be jokių cheminių elementų, todėl nekenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Svarbiausia tai, kad naudojant šias lempas priviliotų negyvų vabzdžių nepatenka atgal į aplinką.
Atėjus pavasariui, organizmas šaukte šaukia, jog vitaminų atsargos per žiemą išseko ir jas reikia papildyti. Tai parodo sausėjanti oda, lūžinėjantys plaukų galiukai, susilpnėjusi imuninė sistema, bei kiti požymiai, dėl kurių galime jausti diskomfortą. Todėl Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai primena gyventojams, jog, esant galimybei, reikėtų rinktis šviežias daržoves ir vaisius, taip pat praturtinti savo mitybą žuvies produktais ir kt. Pilnavertė mityba, kurios metu gaunama pakankamai vitaminų, makroelementų, mikroelementų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų, suteiks jums ne tik stabilią emocinę, fizinę būklę, bet ir žavią išvaizdą.