peršalimas
Česnakai padeda ne tik nuo vampyrų, bet ir nuo krūvos ligų, pradedant peršalimų ir baigiant cholera, maru ir vidurių šiltine. Apsisaugokite nuo pavasarinio peršalimo ir sustiprinkite savo imunitetą išsivirę ispaniškos česnakų sriubos!
Nors vaistinių lentynos gausiai nuklotos receptiniais ir nereceptiniais vaistais, kurių informaciniuose lapeliuose žadama, kad vos keletą kartų pavartoję išsigydysite varvančią nosį. Visgi, vaistukai ne visada veikia arba kartu su gydomuoju atkeliauja ir šalutinis poveikis.
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir toliau slūgsta. Per praėjusią savaitę (vasario 14–20 d.) sergamumo rodiklis nuo 86 susirgimo atvejų per savaitę, tenkančių 10 tūkst. gyventojų, nukrito iki 66 atv. / 10 tūkst. gyv.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010–2011 m. sezonu bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 66,1 atv./10 000 gyv. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – Marijampolės apskrityje. 2009–2010 m. gripo sezono 7 sav. bendras Lietuvos rodiklis buvo 33,5 atv./10 000 gyv.
Š.m. vasario 14–20 d. laikotarpiu hospitalizuoti 249 asmenys, o prieš tai buvusią savaitę (vasario 7-13 d.) buvo hospitalizuoti 380 asmenų. Nuo sausio 1 iki vasario 21 d. laboratoriškai patvirtinta 19 mirties atvejų nuo A (H1N1) gripo viruso (visi asmenys nebuvo skiepyti gripo vakcina).
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, epidemija šiuo metu yra paskelbta 16 savivaldybių: Prienų rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Šiaulių miesto, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Raseinių rajono, Rietavo, Joniškio rajono, Plungės rajono, Mažeikių rajono, Kupiškio rajono, Rokiškio rajono ir Jurbarko rajono.
Praeitą savaitę epidemiją atšaukė 4 savivaldybės: Kauno rajono, Kėdainių rajono, Panevėžio miesto ir Varėnos rajono. Visuomenės sveikatos centrai tai rekomendavo padaryti dar 6 savivaldybėms: Rietavo, Plungės rajono, Joniškio rajono, Šiaulių miesto, Klaipėdos miesto ir rajono.
Didžiojoje dalyje savivaldybių sergamumas mažėja, bet dar yra ir tokių, kur sergančiųjų užregistruota daugiau nei ankstesnę savaitę. Tai Molėtų, Anykščių, Pagėgių, Šiaulių, Kupiškio rajonų ir keletas kitų savivaldybių.
Daugiausiai sergančiųjų per savaitę užregistruota Marijampolės (85 atv. / 10 tūkst. gyv.) apskrityje. Mažiausiai gyventojų į medikus dėl gripo ir ŪVKTI kreipėsi Klaipėdos (30 atv. / 10 tūkst. gyv.) apskrityje.
Šiuo metu Lietuvoje yra vos 3 savivaldybės, kuriose sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis didesnis nei 100 atv. / 10 tūkst. gyv. Tai Visagino miestas (102 atv. / 10 tūkst. gyv.), Jurbarko rajonas (115 atv. / 10 tūkst. gyv.) ir Marijampolė (123 atv. / 10 tūkst. gyv.).
Daugiau apie sergamumą savivaldybėse sužinosite iš VVSPT puslapyje skelbiamo VVSPT ir UAB „HNIT-BALTIC“ (HB) kartu rengiamo sergamumo gripu ir ŪVKTI žemėlapio.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis:
• Dauguma šalių praneša apie vidutinį ar aukštą dėl gripo ir ŪVKTI besikreipiančių į asmens sveiktos priežiūros įstaigas, asmenų skaičių. 14 Europos šalių stebima mažėjanti gripo ir ŪVKTI sergamumo tendencija.
• Registruojamas mažėjantis teigiamų bandinių, gautų iš pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos, skaičius, kuris šiuo metu siekia 43 %, kai tuo tarpu piko metu, 52/2010 metų savaitę, buvo 57%.
• Iš visų nustatytų teigiamų bandinių A tipo gripo virusas sudaro 67 % (iš subtipuotų daugiau nei 99 % sudaro A (H1N1) 2009), B tipo gripo virusas – 33 %.
• Per 6 sav. 10 šalių pranešė apie 180 sunkius ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (SARI) atvejus, dauguma šių atvejų buvo susiję su A(H1N1)2009 virusu.
• Vakarų Europos šalyse (Danija, Prancūzija, Olandija, Airija, Jungtinė Karalystė) sumažėjo sunkios formos gripo atvejų, tačiau dėl Centrinės, Rytų ir Pietryčių Europos šalių situacija yra neaiški, kadangi nėra duomenų apie hospitalizacijas susijusias su gripo atvejais.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 27 šalys praneša apie regioninį, 15 šalių apie visą šalį apimantį sergamumo aktyvumą. 18-oje šalių registruojamas didėjantis besikreipiančių asmenų skaičius. Danija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė praneša apie sumažėjusias hospitalizacijos apimtis. Dauguma sunkių gripo atvejų ir mirčių registruojama 15-64 m. amžiaus grupėje, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis.
• Kada skelbiama gripo epidemija?
Gripo epidemija skelbiama tada, kai gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.
• Kaip užsikrečiama gripu?
Gripo virusas perduodamas nuo žmogaus kitam žmogui oro lašeliniu būdu, galimas perdavimas ir kontaktiniu būdu (tiesioginis ir netiesioginis).
Oro lašeliniu būdu kitas žmogus gali užsikrėsti kai sergančiajam čiaudint, kosėjant, kalbant, lašelių pavidalu išsiskiria burnos gleivinės ir kvėpavimo takų sekretas.
Tiesioginio kontakto metu užsikrečiama dažniausiai liečiantis rankomis, tuomet virusas nuo rankų patenka į akių, burnos ar nosies gleivinę. Didžiausia užsikrėtimo tikimybė yra sergančiojo šeimos nariams, taip pat sveikatos priežiūros specialistams, kurie dirba su sergančiais asmenimis.
Netiesioginio kontakto metu užsikrečiama nuo daiktų, kuriuos anksčiau lietė sergantysis. Ant daiktų lygiu paviršiumi gripo virusas gali išlikti gyvybingas apie 24 – 48 val., ant audeklo, popieriaus 8 – 12 val.
• Kas labiausiai rizikuoja susirgti gripu?
Yra išskiriami asmenys, kuriems komplikacijų pasireiškimo tikimybė yra didesnė:
1. vaikai jaunesni nei 5 metai, ypatingai vaikai jaunesni nei 2 metai, tokio amžiaus vaikams tikimybė užsikrėsti gripo virusu, labai didelė;
2. asmenys vyresni nei 65 metai;
3. nėščiosios moterys;
4. sergantys tam tikromis ligomis, pavyzdžiui: astma, lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis, endokrininėmis, kraujo ligomis, turintys kepenų ar inkstų sutrikimų, paminėta ir svorio įtaka. Turintiems viršsvorį asmenims yra neišvengiamos širdies ir kraujagyslių taip pat kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą gali sukelti gripo virusas.
• Kaip išvengti gripo?
Nesilankyti žmonių susibūrimo vietose;
Gerai vėdinti kambarius;
Stengtis artimai nekontaktuoti su gripu sergančiais asmenimis;
Plauti rankas, ne tik prieš valgį, bet ir grįžus iš lauko, ar po važiavimo viešuoju transportu;
Jokiu būdu neliesti rankomis akių, nosies, nes virusas per gleivinę gali patekti į organizmą;
Labai svarbu neperšalti;
Pajutus gripo simptomus jokiu būdu neiti į darbovietę, o susirgusio vaiko nevesti į ugdymo įstaigą;
Jei įmanoma, į sveikatos priežiūros įstaigas ateiti iš anksto užsiregistravus.
• Jei namuose yra sergantysis gripu, jam reikia:
Dėvėti medicininę kaukę;
Čiaudint, kosint būtinai užsidengti burną nosinaite;
Naudoti vienkartines nosinaites, kad panaudojus, iš karto būtų galima išmesti (negalima laikyti panaudotų servetėlių ant stalo, kišenėse ir t.t.);
Pastoviai plauti rankas su muilu ir vandeniu, taip pat galima naudoti ir spiritines rankų dezinfekavimo priemones.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje smarkiai išaugo. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis pasiekė 96,5 atv./10 tūkst. gyv. Antrąją metų savaitę (sausio 10-16 d.) šis rodiklis siekė 79,2/ 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų praėjusią savaitę užregistruota Klaipėdos – 123,9/ 10 tūkst. gyventojų, mažiausiai – Tauragės apskrityje – 67,0/ 10 tūkst. gyventojų.
Epidemijos jau paskelbtos Prienų raj., Kauno m. ir Varėnos raj. Pateikti siūlymai skelbti gripo epidemiją Marijampolės sav., Klaipėdos m., Klaipėdos raj. ir Kėdainių raj.
Š.m. sausio 17-23 d. hospitalizuoti 348 asmenys, iš jų – 194 vaikai iki 17 m., 5 nėščios moterys. 20 asmenų paguldyti į intensyvios terapijos skyrius. O sausio 10-16 d. buvo hospitalizuoti 199 asmenys.
Nuo š.m. sausio 1 d. iki sausio 24 d. laboratoriškai patvirtinti 7 mirties atvejai nuo A (H1N1) gripo viruso. Mirę asmenys nebuvo skiepyti gripo vakcina.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 13–19 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, padidėjo.
Bendras didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę – 55,3 atv./10 000 gyv. Vyrauja ŪVKTI, užregistruoti tik pavieniai gripo atvejai. 2009–2010 m. gripo sezono atitinkamos savaitės bendras Lietuvos rodiklis buvo 66,4 atv./10 000 gyv.
Didžiausias sergamumas praėjusią savaitę užregistruotas Vilniaus regione (74,5 atv./10 tūkst. gyv.). Arčiausiai pagal sergamumo lygį – Kauno regionas (64,1 atv./10 tūkst. gyv.). Mažiausiai sergančiųjų Tauragės (30,4 atv./10 tūkst. gyv.) ir Alytaus (32,8 atv./10 tūkst. gyv.) regionuose. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros prie SAM duomenimis, sergamumas gripu ir (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvos savivaldybėse labiausiai prie epideminio lygio priartėjo Visagino (85,6 atv./10 000 gyv.), Marijampolės (81,5 atv./10 000 gyv.), Vilniaus (88,1 atv./10 000 gyv.) ir Trakų (86,1 atv./10 000 gyv.).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 24-ios informaciją pateikusios Europos šalys registruoja žemą sergamumo gripu ir ŪVKTI lygį, tik Jungtinėje Karalystėje registruojamas vidutinis sergamumo lygis. Jungtinė Karalystė taip pat praneša apie sunkius infekcijos atvejus ir keletą mirties atvejų. 14-a Europos valstybių praneša apie didėjančią sergamumo tendenciją. Iš visų išskirtų virusų 60 proc. sudaro A tipo gripo virusas (net 92,3 proc. pagal subtipavimą sudaro pandeminis A (H1N1); 7,7 proc. – A (H3) gripo virusas) ir 40 proc. B tipo. Gauti 86 pranešimai (Belgija ir Rumunija) apie sunkios ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (SARI) atvejus, nesusijusius su gripu. 73 proc. SARI atvejų užregistruota tarp jaunų lėtinėmis ligomis nesirgusių vaikų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 47-ąją šių metų savaitę (lapkričio 22–28 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, padidėjo.
Bendras didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę – 47,5 atv./10 000 gyv. Praėjusių 2009–2010 metų gripo sezono atitinkamo laikotarpio rodiklis buvo 196,8 atv./10 000 gyv. – gripo epidemijos laikotarpis.
Šiuo metu mažiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Tauragės regione (33,2 atv./10 000 gyv.), didžiausias – Kauno regione (54,5 atv./10 000 gyv.). Vilniuje serga 54,4 gyv. iš 10 000. Iš savivaldybių, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM duomenimis, didžiausias sergamumas yra Marijampolės, Šiaulių, Visagino miestuose ir Jurbarko, Šalčininkų rajonuose.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, beveik visose šalyse registruojamas žemas sergamumas gripu ir ŪVKTI. Tik Bulgarija praneša apie vidutinį sergamumo aktyvumą. Prieš kelias savaites gauti 9 pranešimai iš Rumunijos apie sunkios ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (SARI) atvejus. Daugelio Europos šalių patirtis rodo, kad į gripą panašias ligas ir ūmines kvėpavimo takų infekcijas šiuo metu sukelia ir kiti kvėpavimo takų patogenai, o ne tik gripo virusas. Nuo 40-os šių metų savaitės 70 proc. visų išskirtų gripo virusų sudaro A tipo gripo virusas (net 77 proc. pagal subtipavimą sudaro pandeminis A (H1N1) gripo virusas).
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kaip apsaugoti save ir kitus nuo gripo:
• Kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną (geriausia vienkartinėmis nosinaitėmis, galima užsidengti skepetaite, sulenkta alkūne)
• Reguliariai plaukite rankas su muilu ir vandeniu arba naudokite rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėję ar nusičiaudėję.
• Pajutę į gripą panašius simptomus (karščiavimą; kosulį; gerklės, galvos, sąnarių skausmus; drebulį, nuovargį, viduriavimo ir vėmimo požymius) laikykitės ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo kitų žmonių.
• Susitikę su kitais asmenimis, venkite prie jų liestis (apkabinti, bučiuoti, spausti ranką).
• Panaudotas nosinaites nedelsdami išmeskite tam skirtose vietose.
• Pajutę į gripą panašius simptomus nedelsdami kreipkitės į šeimos (bendrosios praktikos) gydytoją.
• Pajutę į gripą panašius simptomus, likite namuose (iki 7 dienų), nevykite į darbą, mokyklą. Venkite masinių renginių, nesilankykite žmonių susibūrimo vietose. Jei to išvengti neįmanoma – dėvėkite apsauginę kaukę.
• Stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.