plastinė chirurgija
Niekur kitur žmonės nėra taip pamišę dėl plastinių operacijų kaip Pietų Korėjoje. Ir panašu, jog tai šiai valstybei padeda tapti ne gražių žmonių šalimi, o vieta, kur visi atrodo kaip klonai – vienodi. Nežinome, kaip jums, bet mums žemiau esančios nuotraukos kelia šiurpą: pasirodo, nėra to, ko nebūtų galima nupjauti, padidinti, susiaurinti… Ir nekalbame apie tuos atvejus, kai žmogus turi tikrai ryškų veido defektą – ant plastikos chirurgo stalo gulasi ir tikrai simpatiškos merginos bei vaikinai, kad priartėtų prie nežinia kieno nustatyto standarto ir sunaikintų savo individualumą.
Na, turbūt jau niekam ne paslaptis, jog Pietų Korėja – tikras plastinių operacijų rojus, kuriame nuvilnija tai viena, tai kita masinė mada. Tai, kad daugelis nori turėti „plačiai atmerktas“ akis – dar suprantama, tačiau nuolat šypsotis… Taip, būtent pakelti lūpų kampučiai tapo naujausia plastinės chirurgijos mada. Mes neturime nieko prieš besišypsančius žmones, tačiau ar tik neatrodys keistokai, kai šie „šypsuoliai“ bus pikti ar nuliūdę, o jų veido išraiška bylos ką kitą? Kita vertus, po šios operacijos fotografuojantis daugiau nebereikės sakyti pabodusio „cheese“…
Nosies plastinė operacija yra populiariausia plastinėje chirurgijoje. Ypatingai dažnai ją renkasi žinomos pasaulio moterys, nors, žinoma, pasitaiko ir vyrukų. Kartais net nesusimąstome kokią įtaką ši atsikišusi ir gyvybiškai svarbi kūno dalis turi mūsų veidui.
Niekur kitur žmonės nėra taip pamišę dėl plastinių operacijų kaip Pietų Korėjoje. Ir panašu, jog tai šiai valstybei padeda tapti ne gražių žmonių šalimi, o vieta, kur visi atrodo kaip klonai – vienodi. „Miss Korėja’2013“ grožio konkurse tai tapo akivaizdu: visos gražuolės ne tik dailios, bet ir atrodo it turėtų vieną ir tą patį veidą. Pagailėkime konkurso komisijos – jai tikrai teko nelengva užduotis išrinkti gražiausią…
Ne kartą spaudos puslapiuose mirgėjo žvaigždžių nuotraukos su nepavykusių plastinių operacijų padariniais. Tarp jų atsidūrė ir aktorė Lara Flynn Boyle.
Greitai ir lengvai. Tokį principą šiuolaikinis žmogus taiko tiek gyvenimui, tiek mirčiai. Siekdamas kuo greičiau pasikeisti ir pamatyti akivaizdžius ir įspūdingus rezultatus, jis pamiršta, jog taip žengia ne į pramogų, bet į pavojaus zoną. Tokią, kurioje visada yra tikimybė atsidurti tarp gyvybės ir mirties.
Po žiniasklaidos rengtų realybės šou ir plastinę chirurgiją populiarinančių straipsnių ir laidų dažnam žmogui susidaro įspūdis, kad grožio operacijos prilygsta apsilankymui pas kosmetologą ar kirpėją. Tačiau net, atrodytų, paprasta botulino injekcija gali sukelti nenumatytų padarinių, o kartais – ir paciento mirtį. Štai kodėl plastinės chirurgijos specialistas profesorius Kęstutis Vitkus perspėja apie Bermudų trikampį, arba tris galimus rizikos veiksnius. Lygiai tokius pat pavojus įvardija ir jo kolega medicinos mokslų daktaras Darius Radzevičius.
Trys pavojaus taškai
Atlanto vandenyne susidariusi pavojinga zona, vadinamasis Bermudų trikampis, garsėja nenuspėjamais reiškiniais. Ten be žinios pradingsta lėktuvai ir laivai. Žinoma, situacija plastinėje chirurgijoje nėra tokia nenuspėjama, vis dėlto šimtaprocentinių garantijų pacientams negali suteikti joks medikas.
„Valandos trukmės konsultacija su būsima paciente visada baigiasi visų įmanomų komplikacijų aptarimu. Medicinoje negali būti 100 proc. garantijos, tik 99 proc. Kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje“, – sakė vaizdingą palyginimą apie Bermudų trikampį pateikęs mikrochirurgas K. Vitkus, Valakupių plastinės chirurgijos klinikos „Vitkus Clinic“ įkūrėjas.
„Komplikacijų atvejai yra reti, bet įmanomi. Nereikia bijoti žodžio „komplikacijos“, apie jas reikia diskutuoti, pasverti komplikacijų riziką ir jas sumažinti iki minimumo“, – kolegai antrino plastinės chirurgijos specialistas D. Radzevičius, dirbantis sostinės grožio terapijos ir chirurgijos klinikoje „Sugihara“. Keliuose lietuviškų komercinių televizijų projektuose, kur buvo keičiama dalyvių išvaizda, dalyvavęs patyręs specialistas vis dėlto tvirtino, kad tokios laidos žiūrovams formuoja klaidingą supratimą apie plastinę chirurgiją.
„Gali susidaryti įspūdis, kad plastinė operacija yra kažkas panašaus į plaukų dažymą ar manikiūrą. Visgi tai yra intervencija į žmogaus organizmą, – D. Radzevičiaus manymu, trumpa procedūros trukmė dar nereiškia, jog pavojus paciento sveikatai yra mažesnis. – Kad ir kokia intervencija tai būtų, paprasčiausia botulino arba hialurono rūgšties injekcija ar operacija, ji turi būti atliekama gydymo įstaigoje. Ne namuose, ne garaže ir ne televizijos studijoje, nes tai yra nesaugu. Kodėl? Dėl trijų faktorių: pirma, žmogiškojo, procedūrą atliekančio gydytojo, antra, paciento, trečia, naudojamo preparato.“
Mikrochirurgas, beveik trisdešimties metų darbo patirtį plastinės chirurgijos srityje turintis vilnietis K. Vitkus taip pat įvardijo tokius pat tris svarbiausius plastinių procedūrų ir operacijų veiksnius.
„Žmogus, norintis pasigražinti ir nepagalvojęs apie pasekmes, lekia kaip drugelis į šviesą ir žūva. Pacientas paprastai būna pasimetęs, jis nežino, kas yra geriausia. Daug kas priklauso nuo chirurgo sąžinės ir patirties. Bet pacientas dažnai pamiršta, kad bet kokia operacija yra ta pati sandora su mirtimi ir gyvybe. Pavyzdžiui, televizijos studijoje suleidžiama botokso, kuris turi daug ingredientų, injekcija. O jei nuo anafilaksinio šoko žmogui sustos širdis? Viskas, žmogaus nebeliks“, – teigė K. Vitkus.
Greito rezultato siekis užgožia atsargumą
Žmonija grožio chirurgiją naudojo prieš keturis tūkstančius, o rekonstrukcinę – beveik tris tūkstančius metų. Dėl ligų ar traumų prarastas ar deformuotas žmogaus kūno dalis nuo seno bandyta atkurti ne dėl grožio, bet dėl sveikatos. Dabartiniais laikais sparčiai tobulėjant medicinos technikai ir įvairiems preparatams, itin išpopuliarėjo estetinė chirurgija, nes vis trumpėjantis gražinimosi skalpeliu ir gijimo procesas leido žmogui palyginti greitai sugrįžti į kasdienę rutiną.
Pasidaryti operaciją per pietų pertrauką ar nueiti susileisti botulino injekciją vietoj pasiplepėjimo prie kavos puodelio su drauge. Toks supaprastintas plastinių intervencijų pristatymas pavojingiausias yra tiems žmonėms, į kuriuos dažniausiai ir nukreipiama ši gundanti žinia. Suaugęs mąstantis asmuo neturėtų naiviai tikėtis, kad chirurginė operacija, kad ir atlikta estetiniais tikslais, gali praeiti be pasekmių sveikatai. Šiuolaikinio nekantraus ir, dar reikėtų pridurti, turtingo žmogaus siekis gauti, ko nori čia ir dabar, kartais įgyvendinamas nepaisant jokių perspėjimų apie galimas grėsmes.
„Net mūsų aukščiausia šalies pareigūnė prezidentė pasakė, kad pasidaryti plastinę operaciją – kaip nueiti į kirpyklą. Ar galima lyginti tokius dalykus? Už tokį plastinės chirurgijos pristatymą atsakinga ir žiniasklaida, ir patys žmonės, kurie tiesiog yra neapsišvietę. Noriu, turiu pinigų – ir viską galiu?“ – retoriškai klausė plastinės chirurgijos specialistas K. Vitkus.
Lietuvoje nėra registruojama, kiek ir kokių plastinių operacijų ir procedūrų įvykdoma per metus. Šios atliekamos privačiose klinikose, o jų medikai tegali atskleisti savo privačios praktikos statistiką ir spėlioti, kokia yra visoje šalyje. Tačiau apibendrintai kalbant apie plastinės chirurgijos pacientą dažniausiai turima galvoje moteris. To priežastis: per metus šalyje daugiausia atliekama krūties korekcijos implantais operacijų, o jos yra susijusios su moteriškos lyties pacientėmis. Ausų, veido, nosies, sėdmenų ar blauzdų koregavimo siekia tiek vyrai, tiek moterys. Tose klinikose, kurios specializuojasi vyrų lytinių organų korekcijos arba plaukų persodinimo operacijose, klientūra būna išskirtinai vyriška.
Skandalai atnaujina kalbas apie plastinės chirurgijos saugumą
Kilus skandalams, susijusiems su plastinėmis operacijomis, kai pacientams implantuojami nesaugūs ir nekokybiški preparatai (neseniai per pasaulį nusirito triukšmo banga, kuri kilo dėl prancūzų gamintojo „Poly Implant Prothese“ krūtų implantų) ar kai apsimetėlis plastinės chirurgijos specialistas praėjusių metų pabaigoje pacientams kūno linijas koregavo cementu, dažniausiai sunerimsta moterys. Vis dėlto su saugumu susijusius klausimus chirurgams turi užduoti visi būsimieji klientai. Patyrę plastinės chirurgijos specialistai perspėja – net saugaus ir sąžiningo specialisto rankose atsidūrę pacientai turi susitaikyti su mintimi, kad pavojus visada gali būti šalia.
„Šis PIP implantų skandalas yra smūgis plastinei chirurgijai, – pripažino mikrochirurgas, plastinės chirurgijos klinikos savininkas K. Vitkus ir pridūrė: – Plastinė chirurgija visada yra susijusi su rizika. Jauna, graži, sveika ponia ryžtasi operacijai. Tai reiškia: nejautrą, intervenciją, skausmą ir psichologinį aspektą. Gal moteris bus nepatenkinta krūtinės kontūru? Tai – kaip skulptūra, tik čia yra gyvas žmogus, su savo jausmais ir skausmu.“
„Kalbant apie preparatą (sakykime, botulino ar hialurono rūgšties injekciją), prieš ją pradėjus naudoti praktikoje, atliekama daugybė klinikinių tyrimų laboratorijose su eksperimentiniais gyvūnais, paskui – su savanoriais. Nebūna taip, kad vakar sukurtas preparatas šiandien jau leidžiamas pacientams. Moksliniai tyrimai tam ir yra atliekami, kad būtų patikrinama, kas yra saugu ar nesaugu, ką rekomenduojama naudoti, – paaiškino plastinės chirurgijos specialistas D. Radzevičius. –
Čia kalbu apie elementarias plastines procedūras, injekcijas. Su operacijomis yra susiję du žmogiškieji faktoriai: pacientas ir chirurgas. Pastarasis yra žmogus, kuris gali suklysti. Kaip ir advokatas, bankininkas ar bet kuris kitas specialistas. Taip pat galima paciento reakcija į narkozės preparatus ir pačią operaciją. Norint išvengti komplikacijų, operuojamas pacientas turi būti visiškai sveikas, jis neturi teisės slėpti sergąs lėtinėmis ar kitomis ligomis. Visa tai įvertinus, galima nustatyti, kokia yra galima rizika.“
Pasisakydamas apie minėtą prancūzų gamintojo skandalą, patyręs plastinės chirurgijos specialistas pabrėžė, kad nėra implantų visam gyvenimui. „Problemų gali kilti tiek su implantu, tiek su žmogaus organizmu. Nė vienas gamintojas neteigia, kad jo implantas yra visam gyvenimui. Jis gali ir plyšti. Implanto plyšimas yra palyginti reta problema. Bet ji reta iki 7–10 metų nuo įsodinimo, o po dešimties – problemos tampa vis dažnesnės“, – sakė D. Radzevičius. Jis, kaip ir dauguma jo atsakingai dirbančių kolegų, vadovaujasi principu, jog plastinėje chirurgijoje „svarbiausia yra saugumas, saugumas ir saugumas“.
Viena gražiausių pasaulio moterų Julia Roberts gerbėjams įsiminė ne tik dėl plačios šypsenos ir žavaus apgamėlio po dešine akimi. Ji vaidino begalėje ne tik žiūrovų, bet ir kino kritikų įvertintų juostų, tokių, kaip „Noting Hilas“, „Mano geriausio draugo vestuvės“, „Graži moteris“, „Valgyk, melskis, mylėk“, taip pat pelnė „Oskarą“ už geriausią pagrindinį moters vaidmenį filme „Erina Brokovič“. Jau nuo šio savaitgalio aktorė į savo CV įrašys ir dar vieną nuostabų darbą „Laris Kraunas“, kuriame drauge su ja pamatysime ir kitą ryškią Holivudo žvaigždę Tomą Hanksą.
Nors užimtai moteriai tenka nuolat skubėti, nuo ryto iki vakaro dirbti filmavimo aikštelėse bei filmuojantis naudoti daug grimo, 43-jų J. Roberts teigia, jog su amžiumi ji tampa ne tik sumanesnė, bet ir gražesnė.
„Nesėdžiu ir neverkiu kasmet rasdama naujų raukšlelių veide ar per gimtadienį užpūsdama dar viena žvakute daugiau. Į tai žiūriu daugiau kaip į galimybę atsiskleisti, parodyti tai, ką prikaupiau per pastaruosius metus, kokios patirties įgijau. Mano veidas – tai istorija, kurioje nėra pažymėto maršruto pas plastikos chirurgus“, – įsitikinusi Holivudo žvaigždė.
Žvaigždei labai gaila tų, kurios chirurginiais būdais kovoja su laiko tėkme ir net nenori pamatyti, kaip atrodys po, pavyzdžiui, dešimtmečio. „Deja, gyvename panikos ir streso kupiname pasaulyje, kuriame iš moterų reikalaujama grožio, o ne kitų, daug svarbesnių, vertybių. Daugelis moterų lygina save su kompiuteriais paretušuotomis žurnalų gražuolėmis ir puola į paniką. Man baisu, kad jos jau net nebenori pamatyti, kaip atrodytų subrendusios, juk paprasčiau užsukti į grožio kliniką, susileisti botokso ir įstrigti savo jaunystėje”.
Viename interviu paklausta, kaip jai pavyksta išlikti tokiai jaunatviškai ir žvaliai, J. Roberts atsakė: „Esu skolinga mane be galo mylinčiam vyrui ir geriems vaikams. Be to, aš daug ir skaniai valgau“.
Tuo, kad aktorė atrodo vis dar tokia pat jaunatviška ir jai tikrai nėra ko lankytis pas plastikos chirurgus, galėsime įsitikinti jau rugsėjo 2 dieną kino teatruose pasirodysiančioje romantinėje komedijoje „Laris Kraunas“, priversiančioje visiškai naujai pažvelgti į mus supantį pasaulį ir suprasti, jog kartais verta prarasti tik tam, kad galėtum atrasti daugiau…