porelės fotosesija
Aš vardu Ingrida, o mano mylimasis Mantas. Pamilome vienas kitą beveik prieš 4 metelius apimti tyro jaunatviško žavesio Musų jausmus kurstė kiekvienas žvilgsnis, šypsena, žodis, netikėtas prisilietimas, kiekvienas susitikimas, kurio laukdavome su diždžiausiu jauduliu dieną naktį… Tiek aš jį, tiek jis mane, mylime taip stipriai, kad atrodo nieko gyvenime nebegali būti gražiau, tyriau. Tas jausmas mus stumia į priekį, kartu svajojame, kuriame savo ateitį, lipdome pamatus šeimai. Myliu savo Mantuką už tai, kad jis atsirado mano gyvenime, nudažė jį pačiomis gražiausiomis spalvomis, pakeitė mano kasdienybę, privertė mano širdelę plakti meilės ritmu. Jis nuostabus žmogus, turintis didelę gerą širdelę, švelnus, linksmas, kantrus, romantiškas, dosnus dėmesiu, šeimyniškas- mano svajonių princas! Su juo laikas nesustabdomas! Mūsų draugystė tai – pasitikėjimas, atsidavimas ir pagarba.
Mes mylime vienas kitą už kiekvieną bendrą indelį į mūsų meilę.Tie indėliai tai supratingumas, rūpestis, pagarba, romantiškos akimirkos kuriamos drauge… Mes mylime vienas kitą už kiekvieną delnų prisilietimą, ištartą žodį, aistringą bučinį… Juk tai tik mažos mūsų meilės kibirkštėles didelėje mūsų meilės ugnyje… ;))
Vasarą susituokėm. Bet dar neturėjom medaus mėnesio. Beprotiškai vianas kitą mylim, esam geriausi draugai, nėra tokių žodžių kaip galetume išsakyti savo jausmus.O svarbiausia, kad tie jausmai kiekvieną dieną tvirtesni ir karštesni.
Mes vienas kitą mylime už visas emocijas, neslepiant pykčio ar pavydo, mylime už sugebėjimą laviruoti rutinoje, net kai studentiškas piniginės „badas” neleidžia leistis į jaunatviškas avantiūras, mylime už tai, kad kasdieną norime mylėti. Mūsų draugystė-tai širdis, protas, noras.
Mums nereikia priežasties vienam kitą mylėti, nes jei žinai, už KĄ myli žmogų, vadinasi tu jo nemyli. Tiesiog jaučiame, kad negalime būti vienas be kito, ir tam nereikia jokių priežasčių. Mūsų draugystės neįmanoma įvardinti trimis žodžiais, tačiau pasistengę sugalvojom PEU PEU PEU (čia būtų toks garsas, kai du maži žmogai (o tokie mes ir esam) laimingi strikinėja). 🙂
Mylime vienas kitą už supratingumą, rupestingumą ir švelnumą vienas kitam.
Esame sužadėtiniai Ingrida ir Justas iš Vilniaus. Netikėtai susipažinome mano (Ingridos) studijų grupės vakarėlyje, kuriame visiškai atsitiktinai dalyvavo ir Justas. Po dviejų mėnesių kasdieninių pasimatymų nusprendėme kartu apsigyventi ir štai, šiemet po studijų baigimo švęsime savo sutuoktuves 🙂 Esame jauni, žavūs, energingi, naujovių mėgėjai! Kartą dalyvavome fotosesijoj, buvome labai patenkinti tiek pačia procedūra, tiek nuotraukomis, be galo norėtume tai pakartoti 🙂 Tad štai:
Mes jau kartu 10 metų. Turim gražius vaikus. Mergaitė Lina 5m. berniukas Saulius 7m. gyvename ir džiaugiamės gyvenimu, kiekviena gražia akimirka.
Mūsų istorija puikiai tinka Holivudui (ar bent jau Bolivudui:). Mudu visą gyvenimą gyvenom šalimais – jo namas priešais manąjį. Augom toj pačioj aplinkoj, žaidėm su tais pačiais vaikais. O mudu buvom priešai, bent jau man tai jis tikrai labai nepatiko – įsivaizduokit, aš važinėju triračiu, o jis mane apmėto supuvusiom slyvom! Pats blogiausias kaimynas, koks tik begali būti. Ir vis dėlto, laikui bėgant, ėmėm bendrauti. Prieš 8mėnesius buvo jo gimtadienis. Ėjau į parduotuvę, sutikau joje brolį, jis kažkodėl man pasiūlė į kaimyno gimtadienį eiti su juo, ir aš dėl kažkokių neaiškių priežasčių sutikau. Iki to vakaro su kaimynu niekad nebuvom rimtai kalbėję. Per tą vakarą išsipasakojom apie save viską, radom įvairių panašumų, prisiminėm vaikystę… Taip išėjo, kad jau 8mėnesius esam pora ir nors kai kam tai neatrodo labai daug, rimtai mąstom apie vestuves. Pamenu, vaikystėj močiutė man sakydavo: „ko labiausiai nekenti dabar, už to ir ištekėsi”. Kažkaip panašiai ir išeina:)
T.:aš myliu savo kukuliuką už tai, kad jis yra šiam pasaulyje ir džiugina mane save buvimu šalia, savo meile ir bučiniais.
A.: aš Taniušką myliu už jos švelnumą, jos gilias akis, jos juoką, jos šypseną, jos juokelius, jos kvapą, jos turtingas formas, jos meilę man ir skanų maistą, kurį man ruošia.
Mūsų meilė: tai saulė danguje, kuri mus šildo ir džiugina, kuri apšviečia mūsų pasaulį. Ir mūsų saulei nebaisi naktis, nes naktį ji spinduliuoja tik stipriau.
Mūsų meilės istorija tęsiasi jau daugiau nei 3 metai. Dabar viskas kitaip. Dabar yra nebe aš ar tu, o MES. Dabar į viską žiūrime kitaip. Kuriame bendras svajones, bendrus tikslus. O ir pasaulis dabar sukasi ne dėl manęs, o dėl MŪSŲ. Kartu visur einame, net ten kur nepatinka man, arba galbūt nepatinka mano antrajai pusei. Einame ir džiaugiamės vienas kito pomėgiais, svajonėmis, tikslais. 🙂
Aplink mus visada bus pilna laimės, džiaugsmo ir išdaigų, kurias visad malonu iškrėsti. Abu mylime vienas kitą ir džiaugiamės, kad esame kartu. Nesame tobuli, bet užtat esame mylintys. Nesam labai geri, bet džiaugiamės kad gerumas vis tiek yra širdyse. Nesam patys gražiausi, bet vienas kitam mes esam idealūs ir tobuli 🙂 Mūsų meilės pasaka manau sulauks tokios pabaigos, kuria galėsime sekti savo anūkams ir vaikams prieš miegą: Ir tada jie gyveno ilgai ir laimingai. 🙂
Daugiau nei porą metų buvimo kartu išmokė, jog galima nugalėti visus sunkumus, juos darant kartu, o tuo labiau kai vienas kitą mylime ir tikimės buvimą kartu pratęsti ir iki altoriaus, bei dar toliau 🙂
Esam vedę jau aštuoniolika metų. Tai daug ar mažai ? 🙂 Mūsų santuoka perėjo ugnį ir vandenį , ir „metalines triubas” kaip sako mano močiutė. Ką tai reiškai, nežinau 🙂 Tikriausiai tik močiutės ir galėtų paaiškinti.. Bet Andrius tas žmogus, kuris geriausiai mane pažįsta ir su kuriuo norėčiau sulaukti mano močiutės amžiaus ..
Mes mylim vienas kitą ir tuo viskas pasakyta ! 🙂