receptai
Mes, žmonės, keistos būtybės – vieninteliai visoje žemėje nesiliaujame ieškoję būdų, kaip nuspėti ateitį. Horoskopus ir būrimus iš kavos tirščių šį kartą atidėsime į šalį, tačiau papasakosime istoriją apie neįprastą blyną iš makaronų, kuris, anot kulinarijos tendencijų prognozuotojų, yra karščiausia šių metų sensacija. Okonomiyaki – taip vadinasi Japonų sugalvotas pikantiško skonio blynas, kuris gaminamas iš daugybės įvairių ingredientų. Tad, kaip šis keistas patiekalas sugebėjo pavergti valgytojų skrandžius, kad buvo įvardytas kulinarijos tendencija?
Blynai. Vien nuo šio žodžio paminėjimo daugeliui žmonių sužimba akys. Šis patiekalas yra namų jaukumo sinonimas, nesvarbu ar juos valgysite ryte įsispyrę į šlepetes, ar mėgausitės jais vakarieniaudami su klegančiais draugais. Blynai vis tiek išliks universaliausiu maistu, užtikrinančiu gerą savijautą.
Šventos Kalėdos – tai metas, kai visi šeimos nariai ir artimieji susirenka pabūti kartu, juk tai šeimos šventė. Po paslaptingo Kūčių vakaro ir mėnesį trukusio pasninko, per Kalėdas stalą nuklojame gardžiais patiekalais. Nors kiekviena šeima turi savas tradicijas, kai kurie Kalėdų patiekalai panašūs: tai įvairūs mėsos vyniotiniai ar keptos paukštienos patiekalai, kepamas ir visas paukštis.
Nėra pasaulyje kito tokio konditerinio kepinio, kuris labiau simbolizuotų Kalėdas nei imbieriniai sausainiai. Šio deserto istorija skaičiuoja jau daugiau nei 4000 metų ir siekia net senovės Kinijos laikus. Būtent ten pradėta auginti imbierų šaknis, kurios Šilko keliu atkeliavo į Europą.
Artėja Helovyno šventė, ypač pamėgta aštraus pojūčių mėgėjų, tų, kurie mėgsta nustebinti ne tik save, bet ir kitus įvairiausiais pokštais, kostiumais, žaidimais, na ir žinoma – Helovyno patiekalais. Kuo nustebinti draugus? Į šį klausimą mums atsako virtuvės šefas Rusalnas Bolgovas, kuris visuomet vadovaujasi nuostata, kad „maistas turi būti apgaulingai paprastas, jaudinamai žavus ir nepriekaištingai sveikas…“.
Dažnas pusryčiams renkasi kiaušinius – virtus, keptus, plaktus, paruoštus, kaip omletą su įvairiais priedais. Puikus pasirinkimas! Kiaušiniuose gausu baltymų, jie gan lėtai virškinami, tad ilgam suteikia energijos, o vienas kiaušinis per dieną tikrai nekenkia.
Vieno didžiausių Lietuvos prekybos centrų atlikta apklausa parodė, kad 49 proc. tautiečių į savo mitybą įtraukia grūdinius produktus ir pusryčiams dažnai renkasi košes (27,3 proc.). Dietologai taip pat rekomenduoja košes valgyti ryte, nes jose esantys lėtai įsisavinami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamą gliukozės kiekį kraujyje ir išsaugo darbingumą. Viena iš populiariausių rytinių košių – manų košė. Išnagrinėjus užsienio literatūrą, apie manų kruopas galima sužinoti daug naujų netikėtų faktų. Turbūt retas iš mūsų žino, iš kur atsirado manų kruopos, kas pirmieji pradėjo jas naudoti? Taip pat, kad manų kruopose gausu vitaminų, mineralų ir jos turi gydomųjų savybių.
Vitaminų ir kitų antioksidantų bei maistinių skaidulų žmogui reikia kasdien, tačiau artėjant šaltajam metų laikui, daržovių ir vaisių pasirinkimas ypač sumažėja. Anot mitybos specialistų, akivaizdu, kad per vasarą naudingųjų medžiagų prikaupti visiems metams nepavyks, tad ant stalo kasdien ir šaltuoju metų sezonu turi rikiuotis bent kelių rūšių termiškai neapdorotos daržovės.
Duona yra bene pagrindinis maisto produktas daugeliui žmonių visame pasaulyje, valgoma jau keliolika tūkstančių metų. Išmokę dirbti žemę ir susibūrę į bendruomenes, žmonės išmoko grūdus paversti duona. Tereikėjo akmenų grūdams sumalti į miltus, vandens sumaišyti jiems į tešlą ir kepimo įrankių. Protėviai sunkiai dirbo, kad ant stalo galėtų padėti naminės duonos kepalą, kurių šiandien visame pasaulyje kasdien suvalgoma maždaug 9 milijonai. Kaip ir iš ko lietuviai tradicinę juodą duoną kepa šiandien?
Viename sostinės pramoniniame rajone įsikūrusiame ceche intensyviai triūsia konditerijos ekspertų ir televizijos profesionalų komanda. Metalines duris puošia užrašas „Tylos. Vyksta filmavimas. Čia TV3 televizijos naujam sezonui ruošiasi konditeris Ali Gadžijevas, kurį žiūrovai išvys jau rugsėjį laidoje „Gardu Gardu“.
Kažkas yra pasakęs, kad noras valgyti paverčia mus dievais virtuvėje. Šiuose žodžiuose yra daug tiesos, nes kartais net ir iš kirvio košę gebame išvirti arba netikėtai sukurti tokių kulinarijos šedevrų, kuriais liekame nustebinti patys. Vieną populiariausių pasaulyje patiekalų – sriubą iš greitai paruošiamų makaronų – ypač paprasta paruošti, tačiau kaip ją paįvairinti, kad ji virstų tobulo skonio patiekalu?
Vieni geriausių Lietuvos šefų, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos narių – Halina Višnevskaja ir Ruslanas Bolgovas – įmonių grupės „KG Group“ iniciatyva surengtoje Užgavėnių kulinarinėje šventėje pasiūlė naują požiūrį į tradicinius šios šventės patiekalus. Virtuvės profesionalai pristatė patiekalus, kuriuose vienu metu dera keli skirtingi komponentai: vištiena ir blynai, skonis ir sveikumas, tradicijos ir naujovės.
Į didelę, karščiui atsparią lėkštę sudėkite grybus. Suplėšykite mocarelą, užbarstykite ją ant grybų kartu su smulkintais čiobrelių lapeliais. Pagardinkite jūros druska ir pipirais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir pašaukite į orkaitę, nustatę didžiausią karštį. Kepkite vos kelias minutes, kol sūris išsilydys ir ims burbuliuoti, pagels. Patiekite kartu su skrudinta duona.
Nuo senų senovės lietuviai duoną suasmenindavo ir sudievindavo: ji minima pasakose, priežodžiuose ir patarlėse, jos gausu net iki šių dienų išlikusiuose ritualuose. Tikėta, kad pašventinta duona gelbsti nuo gaisro ir ligų, nuo nužiūrėjimo, padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo, o įsiūtas gabalėlis į švarką – kare nuo kulkų. Net šiais laikais duona – būtinas lietuvio pietų stalo atributas, kurią galima panaudoti kur kas išradingiau nei tik užkandant sriubą ar salotas. Desertus iš duonos, puikiai tinkančius šventiniam Kūčių ar Kalėdų stalui, siūlo UAB „Biržų duona“ maisto technologė Rasa Kubiliūnienė.