regis

Muzikiniai pusryčiai. Darbo dienos pradžia su „Lipniais Maharadžos pirštais“
Muzikiniai pusryčiai. Darbo dienos pradžia su „Lipniais Maharadžos pirštais“

Sveiki sugrįžusieji iš festivalio FIRE ar tiesiog su nuotaika pradėjusieji darbo savaitę. Grupė „Lipnūs Macharadžos pirštai“ sveikinasi su daina „Darbo diena“.

Regio kultūra Lietuvoje – pozityvios bendruomenės atmosfera (Interviu
Regio kultūra Lietuvoje – pozityvios bendruomenės atmosfera (Interviu, video)

„Apsirūkę rastamanai“ – šia ir panašiomis frazėmis dažnai mūsų šalyje apibūdinami žmonės, klausantieji regio muzikos. Kavinėje „Balti drambliai“ susitikome pasikalbėti su regio ir jo įtakai pasidavusių stilių plokšteles sukančiais – Cr-edit ir Gonzaless. Gal pasirodys keista, bet pokalbio metu nerūkėme marihuanos, tiesiog gurkšnojome jogų arbatą, žinomą, kaip čajus, ir bandėme suprasti, kodėl tokia pozityvi muzika kaip regis dažnai mūsų šalyje įgija neigiamą atspalvį.

Cr-edit ir Gonzaless pasakojimas apie regio kultūrą Lietuvoje.

Kada įvyko pirmasis regio vakarėlis Lietuvoje?
1998 metais pirmasis regio tūsas įvyko Trakuose, garlaivyje. Galima pradžią nukelti dar du metus atgal. Tačiau to negalima vadinti renginiu. Tada dar nebuvo konkrečios regio kultūros vystymosi krypties, tik idėja, kurią laikas iš laiko bandydavo skleisti 1–2 didžėjai.

Kaip manote, kodėl regio kultūrai mūsų šalyje dar tik 12 metų?
Viskas dėl gyvenimo sovietmečiu po informaciniu gaubtu. Regiui nebuvo sąlygų iki mūsų prasibrauti. Pavyzdžiui, Lenkijoje regio kultūrai – 25 metai, kai kuriems jį grojantiems didžėjams ar klausytojams – 50 metų.

Regio kultūra vis labiau propaguojama, pavyzdžiui, radijo stotis Start.fm turi laidą, skirtą šiai kultūrai, Zip.fm – jungle muzikai su dub elementais.

Ar regio kultūros sąvokoje telpa ir kiti muzikos stiliai ne tik regis?
Žinoma, tai ne tik regis – tai ir jungle, ragga, dubstep, dub muzika bei kitos šių stilių atmainos, kurių vis atsiranda naujų. Svarbu pabrėžti, kad tai muzika neorientuota į masiškumą.

Prašnekote apie mases… Organizuojate ilgąjį birželio savaitgalį vyksiantį festivalį „Fire“. Festivaliai juk ir yra masiškų susibūrimu vieta?
Šis festivalis išsivystė iš praėjusią ir užpraėjusią vasarą vykusios „Operatorinės“, o ji iš 2006–2008 metais vykusio „Regeneratoriaus“. Šie renginiai buvo labiau orientuoti į draugus. Tranzuojančiųjų į festivalį prašydavome nesakyti, kur važiuoja. Renginių per daug neafišuojame. Tiems, kuriems patinka tokia muziką, susižino, ateina ir atsiveda draugų, kurie pasilieka arba ne. Su „Fire“ yra panašiai, tačiau šįkart norėjosi pakviesti daugiau atlikėjų bei suburti visą bendruomenę.

Bendruomene vadinate regį klausančią auditoriją?
Taip, mes atsisakome žodžio auditorija. Bendruomenė – tinkamesnis mūsų klausytojų pavadinamas.
Ir tai ne tik klausytojai, bet ir organizatoriai, atlikėjai, vietų, kurioje organizuojami vakarėliai, savininkai ir t. t. Visus mus sieja ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas, bendravimo stilius. Mūsų renginiai – pozityvių žmonių susibūrimai. Visiems tiesiog gera būti kartu, šokti, šypsotis… Čia dažnai žmonės pažįsta vieni kitus. Bendraudami tarpusavyje išlaikome bendruomenės dvasią.

Kiek žmonių suburia tokio tipo renginiai?
1000–1500 žmonių, kurie čia turi būti. Pavyzdžiui, atlikėjai iš užsienio žavisi mūsų publikos šiltumu ir nori vėl ir vėl čia grįžti. Jiems neįtikėtina, kad nišinis renginys 3mln. gyventojų turinčioje šalyje surenka tokį skaičių teigiamų žmonių, kuriems dažnai net nereikia jokios apsaugos.

Grįžkime prie „Fire“. Juk norint pasikviesti atlikėjų iš užsienio reikalingi nemaži pinigai. Taip išeina, kad „Fire“ – komercinis renginys?
Ne, tai idėjinis festivalis, todėl mes nenorime apsikrauti rėmėjais. Jei bendruomenė mus palaikys ir ateis, gauti pinigai bus skirti gerai garso sistemai. Parinkome tam labai gražią vietą Trakų raj., sukvietėme puikius muzikantus, 10 net iš už užsienio, kas mums tikrai didelis laimėjimas. Visi jie sutiko groti nemokamai vien dėl tos pačios minėtos bendruomenės.

Žinoma, galėtume kviesti žymias užsienio grupes, mokėti jiems didelius honorarus, branginti bilietus. Tokiu atveju renginys taptų komercinis ir prarastų savo dvasią, jaukumą… Tai išsaugoti svarbiausia.

Kaip dažnai apskritai organizuojami regio vakarėliai? Kalbu apie mažesnius renginius uždarose miesto erdvėse. Ar, pavyzdžiui, Vilnius turi regio barą?
Kone kiekvieną savaitgalį. Kartais to net neskelbiame internete, nes dauguma mūsų bendruomenės narių mažai juo naudojasi, o kai kurie visai to nedaro. Tokiais atvejais gaminame skrajutes, plakatus.

„Balti drambliai“ – regio kultūros meka, užauginusi bendruomenę. Čia yra kiemelis, kur dažnai grojame.

Iš pradžių regio vakarėliai vykdavo „Intro“, jam užsidarius atsirado spraga, vėliau jie persikėlė į „Musę“, kuri, deja, neprigijo.

Ir pabaigai, kaip apibūdintumėte regio muziką tiems, kurie jos nežino?
Tai – sielos muzika. Visa jos paslaptis – gerame vokale ir smagiai sudėliotoje melodijoje, kuri tave liūliuoja ir kelia tau nuotaiką…

Dovilė Raustytė

Bob Marley – 30 metų žmonių širdyse
Bob Marley – 30 metų žmonių širdyse

Gegužės 6–os vakarą Commune Art kūrybinėse dirbtuvėse (Paribio g. 12) bus prisimintas prieš trisdešimt metų pasaulį palikęs legendinis muzikantas Bob Marley.

Jamaikoje gimęs ir užaugęs Bob Marley kūrė ir grojo nuo vaikystės. Jo dainos apie asmenybės ir saviraiškos laisvę, akimirkos grožį, tikėjimą, meilę bei žmonių lygybę įkvėpė daugelį. Tuo laiku skleistos teigiamos reggae muzikos vibracijos vis dar aktualios ir šiandien. Ne veltui Bob Marley yra apdovanotas Jungtinių Tautų taikos medaliu. Prieš trisdešimt metų atlikėjui deja teko palikti mūsų pasaulį, tačiau jo kūryba žmonių širdyse gyva iki šiol.

Commune Art – iniciatyvi ir kūrybinga bendruomenė, pritarianti Bob Marley kūryboje išreikštoms mintims – šį penktadienį organizuoja renginį atlikėjui prisiminti. Vakaras su gyvos muzikos programa, regio šokiais, filmais bei piešiniais vyks buvusioje spaustuvėje. Industrinės erdvės čia įsikūrusių menininkų dėka virto jaukiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, o čia vykstantys muzikiniai vakarai jau kurį laiką džiugina teigiamomis vibracijomis.

Renginį iniciavo Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis Plazi Halaoui iš Togo. Bus pristatomas naujas jo afrikietiškos muzikos projektas B’Ham Membou, kuriame jo dainoms pritars gitara grojantis Aidas Buivydas, bosine gitara grojantis Darjušas Loznikov ir perkusistas Sergej Dabov. Improvizacinės muzikos gerbėjams ruošiama gyvos, aidų efektais papuoštos dub muzikos sesija, o vakaro kulminacija turėtų tapti grupės Bob Marley Tribute “To Go” pasirodymas – legendinio muzikanto kūrinius atliks jau minėtasis Plazis, o jam akomponuos Remigijus Rančys (klavišai), Paulius Volkovas (gitara), Laimonas Jančas (bosinė gitara) ir Mantas Augustaitis (būgnai).