scanorama
„Nenoriu skambėti pompastiškai, bet dokumentika yra nemirtinga meno rūšis“, – taip viename interviu teigia ukrainiečių dokumentinio kino režisierius Vitalijus Manskis. Jau rytoj, lapkričio 7 d., prasidedantis vienuoliktasis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ rodys naujausią jo darbą „Vamzdis“. Festivalio programoje „Neišgalvotas gyvenimas“ žiūrovai iš viso pamatys septynias nesumeluotas istorijas, kurių autoriai – pripažinti Europos dokumentinio kino kūrėjai.
Prieš dvylika metų klaipėdietė Julija atvyko į Berlyną – didesnių galimybių ir laisvės miestą. Kone kasdieniais jos palydovais čia tapo narkotikai, alkoholis, prekyba savo kūnu, patiriamas smurtas… Lietuvoje Julija buvo žinoma Juroslavo vardu, tačiau jau vaikystėje su kiemo draugais vaidindavo serialo „Vergė Izaura“ (1976 m.) pagrindinę heroję. Berniukui, kiek neįprastas vaidmuo, tiesa? Po daugelio metų viename iš Berlyno viešnamių ji susipažino su tuomete savo kolege Jackie, kadaise taip pat ilgą laiką priverstą gyventi vyro, vokiečių kino ir televizijos režisieriaus, kūne. Šis susitikimas peraugo į dokumentinį filmą „Julija“, kuris kitą savaitę bus pristatytas Europos šalių kino forume „Scanorama“.
„Skandinavijos režisieriai užtikrintai kuria aukštos meninės vertės kiną“, – teigia Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ direktorė. Jau šį ketvirtadienį, lapkričio 7 dieną, prasidėsiantis festivalis programoje „Naujienos iš Šiaurės“ pristatys naujausius ir geriausius Šiaurės Europos autorių darbus. Jie, anot organizatorių, originaliai pažvelgs į paprastų žmonių kasdienes problemas ir geresnio gyvenimo paieškas.
„Tikiu kino kalba, manau, kad ji gali padėti suprasti pačius save“, – taip sako režisierius Audrius Stonys, kurio naujausio ilgametražio dokumentinio filmo „Kenotafas“ premjera įvyks jau šį šeštadienį, lapkričio 9 d., Europos šalių kino forume „Scanorama“. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas filme pasakos istoriją apie trijų bevardžių kareivių kapą po vieno ąžuolo šaknimis.
„Per pastarąjį dešimtmetį dar nemačiau tokio galingo, siurrealistinio ir gąsdinančio filmo“, – taip „Žudymo aktą“ („The Act of Killing“) apibūdino garsus dokumentinio kino režisierius Werneris Herzogas. Filmas jau apkeliavo daugiau nei 20 tarptautinių kino festivalių ir buvo apdovanotas daugiau nei 25 apdovanojimais. Triumfuojančioje kūrinio odisėjoje – ir lapkričio 7 d. prasidėsiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Svarbiausias rudens kino renginys rodys išskirtinius filmus, kurie iki šiol pasaulyje renka svarbius kino prizus ir nominacijas.
„Rodysime tai, ką verta žiūrėti, kas privers mąstyti, jausti, prisiminti ir kalbėti. Filmai užduos klausimų ir įžiebs troškimą ieškoti atsakymų. Nepataikausime žiūrovui – tai pagrindinis mūsų principas – bet kartu su juo leisimės į ne visada lengvą ir netikėtumų pilną kino kelią“, – taip lapkričio 7 dieną prasidėsiantį Europos šalių kino forumą „Scanorama“ apibūdina Gražina Arlickaitė, jo direktorė.
Lapkričio 7 d. prasidėsiantis vienuoliktasis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ rodys novatoriškus, estetiniais sprendimais provokuojančius ir į jokius kompromisus nesileidžiančius skirtingų kartų Europos režisierių filmus: prancūzo Jeano-Luco Godard’o, brito Peterio Greenaway’aus ir portugalo Edgaro Pêra bendrą filmą, pasaulį nustebinusių rumunų Cristi Puiu ir Corneliu Porumboiu naujausius filmus bei italų Fabio Grassadonios ir Antonio Piazzos drąsų ilgametražį debiutą.
Amerikiečių nepriklausomo kino grandas Jimas Jarmuschas privertė aiktelėti savo gerbėjus. Naujausiame filme „Išgyvena tik mylintys“ („Only Lovers Left Alive“) režisierius ėmėsi jam netikėtos vampyrų temos. Kaip teigia vienas kritikas, jis neįsivaizdavo, kad tame pačiame sakinyje kada nors teks rašyti, atrodytų, nesuderinamus žodžius – „vampyras“ ir „Jarmuschas“. Kanų kino festivalio konkursinėje programoje pristatytą filmą pamatys ir Lietuvos žiūrovai. Jį rodys lapkričio 7 d. prasidėsiantis vienuoliktasis Europos šalių kino forumas „Scanorama“.
„Paauglystei nejaučiu jokios nostalgijos. Tai skausmingas laikotarpis“, – kalba prancūzų režisierius François Ozonas. Naujausiame filme „Jauna ir graži“ jis atsigręžia į šį žmogaus gyvenimo tarpsnį ir pasakoja kūniškais malonumais grįstą vienos merginos brendimo istoriją. Kanų kino festivalio konkursinėje programoje rodytą dramą išvys ir artėjančios „Scanoramos“ žiūrovai. Festivalis prasidės jau lapkričio 7 dieną.
Lapkričio 7 dieną prasidėsiantis vienuoliktasis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ patvirtins lietuviškos dokumentikos stiprybę. Festivalyje įvyks net keturių dokumentinių filmų premjeros. Trys iš jų – lietuvių režisierių kūriniai („Kenotafas“, „Galutinis tikslas“, „Trispalvis“), vienas – bendras Vokietijos ir Lietuvos gamybos darbas („Julija“).
„Aš tik norėčiau dar vieną kartą palaikyti tave už rankos, po to išvykčiau namo ir palikčiau tave ramybėje“, – girdėti balsas iš švediško filmo „Belvilio kūdikis“. „Norėčiau, kad mažiau mane suprastum ir daugiau mylėtum“, – ataidi iš 1980 metų britų dramos „Apsėdimas“. Taip intymiai kalbasi vienas nuo kito laike ir erdvėje nutolę filmai. Šių ir kitų kelių dešimčių filmų pokalbių priešistores ir likimus pristatys artėjantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Vienuoliktą kartą, sausakimšose kino salėse, keturiuose Lietuvos miestuose, nuo lapkričio 7 dienos.
Šių metų Venecijos kino festivalio programoje ,,Venice Days” buvo pristatytas ir ovacijomis palydėtas režisierės J. Jackie Baier dokumentinis filmas „Julia“, pagamintas bendradarbiaujant Vokietijos kino kompanijoms ,,Gamma Bak Filmproduktion”, ,,J.Jackie Baier Filmproduktion” bei lietuvių kino studijai „Just a Moment“, prodiusavusiai Linos Lužytės dokumentinį filmą ,,Igruški”, Giedrės Žickytės dokumentinį filmą ,,Kaip mes žaidėme revoliuciją”, Marato Sargsyano dokumentinį filmą ,,Tėvas” ir kitus dokumentinius bei vaidybinius lietuvių kino režisierių projektus.
Paskutinę pavasario dieną finišavęs vienas seniausių Europoje 53 – iasis Krokuvos filmų festivalis lietuviškam dokumentiniam filmui ,,Tėvas” skyrė net du prizus.
Jau penktus metus iš eilės Europos šalių kino forume „Scanorama“ bus renkamas geriausias Baltijos šalių trumpametražis filmas. Iki festivalio pradžios likus mažiau nei pusmečiui jaunieji filmų kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kviečiami registruoti filmus ir dalyvauti atrankoje į konkursinę festivalio programą „Naujasis Baltijos kinas“.