seksualinės mažumos
Kino teatre „Skalvija“ jau antra savaitė vyksta nemokamų LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) filmų festivalis. Užvakar teko sudalyvauti dokumentinio filmo „Amerikos bastūnas“ („American Vegabond“, 2013) peržiūroje ir išeiti su, švelniai pasakysiu, ne kokia nuotaika.
Marie Lyn Bernard paaukojo marias laiko kilniam socialiniam tikslui – valandų valandas ji praleido archyvuose ieškodama lesbiečių nuotraukų. Taip ji pasauliui norėjo įrodyti, kad net gūdžiais laikais tolerancija egzistavo ir kad jai laikas iki galo įsitvirtinti šiandieninėje visuomenėje.
Ketvirtadienį aštuoniolika Vilniaus kavinių pasipuošė vaivorykštės spalvos lipdukais – tokia netradicine akcija buvo skelbiama, jog šiose vietose seksualinių mažumų atstovai yra visada laukiami.
Vieno interneto dienoraščio autorius siekia įrodyti, kad būti lesbiete, gėjumi, biseksualu ar transeksualu (LGBT) pasirinko ne pats žmogus. Pagrindinis to įrodymas – nuotraukas ir prisiminimus iš žaismingos vaikystės.
Šiemet Los Andžele (JAV) gyvenantis Paulas V. sukūrė tinklaraštį „Born This Way!“ (Tokiais gimę!), kuriame publikuojamos dabar jau suaugusių seksualinių mažumų atstovų vaikystės dienų nuotraukos ir prisiminimai. Projekto iniciatorius nurodo, kad įrodymams tinkamas amžius – nuo mažumės tarp 2 iki 12 metų laikotarpyje – nutikę įvykiai.
Šiandien Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuri iš esmės smerkia Lietuvą dėl jos Seime P. Gražulio įregistruoto Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, kuris numatytų baudą už homoseksualių santykių propagavimą.
Prieš rezoliuciją balsavęs Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis po to išdėstė Europos Parlamentui savo pastabas, pažymėdamas, kad ši rezoliucija smerkia Lietuvą dėl to, kas neįvyko.
Oficialiame paaiškinime po balsavimo Vytautas Landsbergis teigia:
„Priimtam dokumentui trūksta esminio punkto, kurį aš nesėkmingai norėjau pasiūlyti kaip žodinę pataisą dokumento konstatuojamoje dalyje. Ji skambėtų taip:
Kadangi Europos Parlamento įsikišimas į nacionalinio parlamento darbą anksčiausioje stadijoje dėl bet kokios siūlomos pataisos prieštarauja fundamentaliam valstybių narių suverenumo ir subsidiarumo principui, taigi kompromituoja patį Europos Parlamentą kaip vis labiau linkusį į buvusią sovietinę praktiką – ir t.t. kaip parašyta priimtame dokumente.
Dar daugiau, pretekstu tokiai Rezoliucijai tapo tik viena pataisa pateikta nacionalinio Parlamento vieno nario – norėčiau pabrėžti, vienas pataisos pasiūlymas, – tačiau šis faktas Europos Parlamento priimtame apgaulingame dokumente atkakliai ir neprotingai pristatytas daugiskaita, paminint net šešis (!) kartus tariamai blogas pataisas.
Viską, ką žinome apie seksualines mažumas, mums padiktuoja žiniasklaida arba pokalbiai su ne daugiau už mus pačius žinančiaisiais neformalioje aplinkoje. Tiek mums pakanka, kad leistume sau seksualinių mažumų atstovus nuteisti arba išteisinti. Tačiau ar tikrai žiniasklaida visuomet galima pasikliauti, o neformalių pokalbių turinį vertinti kaip objektyvų informacijos šaltinį?